"Judas Priest" – antikomunizmas. "Kiss"– neofašizmas. "Iron Maiden" – smurtas, Alice Cooper – vandalizmas. "Nazareth" - sadizmas ir t.t. Tokiomis "nuodėmėmis" sovietmečiu buvo kaltinami užsienio sunkiosios muzikos atlikėjai, tad būtų logiška manyti, kad į juos besilygiuojantys po geležine uždanga gyvenantys muzikantai turėtų kovoti prieš sistemą, gerai suprasti socialistinės santvarkos absurdiškumą, o dėl visų savo bėdų nekaltinti supuvusių Vakarų ir Amerikos.
Kai kurie kolektyvai tokie ir buvo - kėlė galvos skausmą valdžiai anuomet, o dauguma jų neliko abejingi ir pastarųjų kelių metų aktualijoms. Deja, po šiandieninių įvykių gausybė Rusijos grupių pasirinko eiti lengvesniu keliu ir dėl ramesnio gyvenimo nutarė tylėti, o juos palaikantys gerbėjai taip pat išliko apolitiški. Arba dar blogiau - kai kas atvirai reiškia palaikymą dabartinės valdžios veiksmams, o jiems pritariamai linksi minios fanų. Tad kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena agresorių šalies muzikantai, tereikia užeiti į jų socialinių tinklų paskyras.

Apie kai kurių "herojų" politines pažiūras jau žinojome dar iki prasidedant 2014-ųjų ar šių metų įvykiams. Kitados visai neblogo lygio kolektyvo "Korrozia Metalla" lyderis Sergejus Troickis, geriau pažįstamas "Pauk" (Voras) pravarde, karjeros pradžioje į save buvo atkreipęs KGB darbuotojų dėmesį. Deja, grupė netapo kovotojais už žodžio ar įsitikinimų laisves. Greičiau, priešingai - metams bėgant iki neregėtų žemumų nusirito ir pati grupė, ir jos lyderio moralė. Dar gerokai iki Krymo okupacijos S.Troickis žodžiais bei veiksmais atvirai reiškė savo nuomonę, kad šis pusiasalis turi priklausyti Rusijai. Visgi aneksija "Korrozia Metalla" karjerai jokios įtakos nepadarė - dėl nacistinių, rasizmu persmelktų dainų bei Pauko problemų su teisėsauga net pačioje gimtinėje šios grupės įrašų ne taip paprasta įsigyti, kolektyvas taip pat nėra pageidaujamas ir dideliuose renginiuose.
Kita 90-ųjų pradžioje išpopuliarėjusi maskviečių thrash metal grupė "Hellraiser" yra grojusi... V. Žirinovskio prezidentinės kampanijos renginiuose. Vėliau iširęs, o šiuo metu vėl grojantis kolektyvas per daug nepolitikuoja, o visus savo įrašus socialiniuose tinkluose skiria tik muzikai bei artėjantiems koncertams.
Rusijos heavy metalo pasididžiavimas - grupė "Arija" - savo kaukes nusimetė 2014-aisiais. Praėjus vos keliems mėnesiams po Krymo "referendumo", būtent tą okupuotą kraštą muzikantai pasirinko savo atostogoms. Jų akimirkomis grupė noriai dalinosi socialiniuose tinkluose - narių veidus puošė plačios šypsenos, o vėliau kolektyvas į minėtą pusiasalį dar ne kartą vyko koncertuoti. Ir "Arija" iki šiol nepamiršta visų pasveikinti su Vasario 23-ąją – Raudonosios armijos diena.
Labai įdomi ir Maskvos thrash metal veteranų "Master" istorija. Visų pirma, pirmaisiais Sovietų Sąjungos žlugimo metais kolektyvas sukėlė skandalą, kai atsiradusia galimybe išvykti koncertuoti į užsienį muzikantai pasinaudojo su kaupu. Po "Master" europinių gastrolių 1991-aisiais į savo gimtinę nebegrįžo du jos nariai. Klavišininkas Kirilas Pokrovskis ir būgnininkas Igoris Molčanovas pasiliko gyventi... Belgijoje. O vėlyvaisiais metais apie šią grupę mums primine gitaristas Andrejus Smirnovas, šiandien žinomas kaip "U.D.O." narys. Iš Maskvos srities kilęs Andrejus jau kurį laiką gyveno Ukrainoje ir tik įsibėgėjus "specialiajai operacijai" gitaristui pavyko su šeima ištrūkti iš karo niokojamos šalies bei persikelti į Vokietiją. Visgi šiandieniniams "Master" muzikantams nūdienų aktualijos nė motais - iki šiol jie aktyviai palaiko apsišaukėliškas DLR ir LLR valstybes. Socialiniuose tinkluose tai iššaukė dalies gerbėjų nepasitenkinimą, kurie po tokių pareiškimų išbraukė šią grupę iš savo grojaraščių. Kiti fanai nuo šiol palaiko grupę dar labiau... 
Kai kalbama apie paprastus Rusijos žmones, neretai šaipomasi iš to, kad 80 proc. šios šalies piliečių nėra buvę išvykę į užsienį. Grupės "Gorky Park" vienas iš lyderių Aleksejus Belovas tikrai yra matęs pasaulio - ne vienerius metus gyveno JAV, artimai bičiuliavosi su Franku Zappa bei netgi kurį laiką buvo apsistojęs Jono Bon Jovi namuose. Tačiau atsidarius šio muzikanto feisbuko paskyrą apima visiškas liūdesys - nuoširdus tikėjimas sąmokslo teorijomis, dalijimasis pašaipiais vaizdo įrašais apie Ukrainos prezidentą, sovietinių stabų šlovinimas ir t.t.
Dar aiškiau savo poziciją išsakė kažkada ir Lietuvoje groję "Čiornyj Kofe", savo VKontakte paskyroje paviešinę Z raidę Rusijos vėliavos fone. Tad labiau plėstis ir rašyti apie šią grupę turbūt nebeverta. Dar galima pridurti, kad kitas buvęs svarbus šio kolektyvo narys Igoris Kuprijanovas, jau daug metų vykdantis solinę veiklą, taip pat visu kūnu ir siela yra įtikėjęs per rusų televiziją skleidžiamomis tiesomis.
Kiti žymiausi to meto atlikėjai "Čiornyj Obelisk", "Legion", "Kipelov" ar "Mavrin" koncertuoja, bet nuo politikos atsiriboja. Kiek netikėta, kad anksčiau nacizmu kaltinta, o dabar su ortodoksais besibičiuliaujanti grupė "Alisa" savo nauja kūryba pasėjo tarp gerbėjų nerimo sėklą, kurie ilgai nagrinėjo šviežiausių dainų tekstus ir ginčijosi, kurioje pusėje yra šių Piterio rokerių lyderis Konstantinas Kinčevas ir jo kompanija.
Bene vienintelis vyresnės kartos muzikantas, šiandien atvirai smerkiantis karą bei palaikantis Ukrainos pusę - buvęs grupės "Kruiz" lyderis Valerijus Gaina. Jo kolektyvas anuomet buvo pirmasis, pasirašęs sutartį su vakarietišku "leiblu", kurio dėka muzikantai aplankė nemažai pasaulio šalių bei pamatė, kad gyvenimas gali būti kitoks nei sovietiniame bloke. Iš Moldovos kilęs muzikantas jau ilgą laiką gyvena JAV, tad drąsiai sako tiesą į akis, tuo susilaukdamas ir pasiūlymų "geriau groti, o ne politikuoti" ir t.t.
O ką galvoja jau po Sovietų Sąjungos žlugimo išgarsėję muzikantai? Bene labiausiai už gimtosios šalies žinomos grupės "Arkona" vokalistė Maša Archipova pasidalino žinute apie rūsiuose besislepiančius giminaičius, apie nuolatos gresiantį pavojų artimiems žmonėms, apie gresiantį globalinį susinaikinimą ir atsijungė iš visų socialinių tinklų. Tačiau dainininkė neįvardijo priežasčių, kas būtent yra kaltas dėl šios beprotybės pradžios. Gal dėl to, kad kolektyvas nemažai gerbėjų turi užsienyje, dauguma fanų palaikė ir užjautė "Arkona" frontmenę, nors tarp komentatorių įsipynė ir viena kita persona, kuri teigė, kad dėl visko kalta tik pati Ukraina.  
Kita ekstremalaus metalo grupė iš Sankt Peterburgo "Blackdeath", prieš kelis metus grojusi Vilniaus klube "nArauti", pačią pirmąją karo dieną rėžė: "Beprotybė yra gerai mene, bet ne politikoje".
Iki prasidedant įvykiams Ukrainoje, į Hardrock.lt el.paštą (ko gero, ir į daugumos kitų Lietuvos undergroundo medijų el.paštus) ateidavo nemažas šūsnis pranešimų apie Rusijos pogrindžio naujienas. Bene labiausiai sudomino pats paskutinis gautas pranešimas apie Sankt Peterburbo gothic/doom metalo duetą "Inner Missing". Kolektyvui totaliai nepasisekė - jų naujasis albumas pasirodė vasario 25-ąją, t.y. antrąją karo dieną... Muzikantai tuomet pasidalino nuniokotu karo vaizdu, pakalbėjo apie neapykantą ir keliems mėnesiams pradingo iš soc. tinklų. Visgi vėliau žydiškų šaknų turintis grupės gitaristas Sigmundas pranešė, kad jis su kita grupės nare Melaer "paliko amžiams" Rusiją ir persikėlė gyventi į Izraelį.
Visi išvardinti pavyzdžiai gan tiksliai parodo bendrą vaizdą – daliai rusų atrodo, kad viskas vyksta pagal planą, dalis žmonių savo nuomonės garsiai nereiškia, o likusieji paliko savo gimtąją šalį ir nutarė pradėti naują gyvenimą svetur.
Beveik visos čia paminėtos grupės yra koncertavusios Lietuvoje ir kai kurios jų jau tikrai niekada į čia nesugrįš. Iš pagarbos Valerijui Gainai kada nors būtinai reiks prasukti kultinę 1987-ųjų "Kruiz" plokštelę, tačiau šiomis dienomis turbūt ne vieną klausytoją apėmė gėdos jausmas, kad kitados mėgo vieną ar kitą rusų sunkiosios muzikos kolektyvą. Bet jei ateityje apsieisime be rusiškų dujų, gal kaip nors išgyvensime ir be tų rusiškų grupių...