Alice Cooper (tikr. Vincent Damon Furnier) gimė 1948 vasario 4 dieną Detroite, pastoriaus Ether Furnier šeimoje. 1964-aisiais būsimoji roko žvaigždė su bendraminčiais vienam talentų šou sukūrė grupę "The Earwigs". Kadangi nė vienas iš "muzikantų" nemokėjo groti, jaunuoliai apsirengė kaip grupė "The Beatles" ir minėtame šou tik imitavo, kad atlieka "bitlų" dainas. Vėliau vaikinai užsispyrė išmokti iš tikrųjų valdyti instrumentus ir po truputį pradėjo formuotis sudėtis, kuri vėliau padarys didelę įtaką roko pasaulyje. "The Earwigs" persivadina į "The Spiders" ir buvo vadinama "pačia blogiausia grupe visame Detroite". Kolektyve gitara grojo Glen Buxton ir John Tatum, bosine gitara - Dennis Dunaway, John Speer mušė būgnus, o Furnier dainavo.

1966 metais kolektyvas dar kartą persivadina į "The Nazz", pakeičia būgnininką į Neal Smith ir persikelia į Los Andželą. Po poros metų išaiškėja, jog jau egzistuoja grupė vardu "Nazz", tad dar kartą pakeičiamas kolektyvo pavadinimas į "Alice Cooper", o dainininkas Vincent Furnier pasirenka tokį patį sceninį pseudonimą.
Į grupę atkreipia dėmesį legendinis atlikėjas Frank Zappa, kuris pasiūlo "Alice Cooper" įrašyti tris albumus nuosavoje leidybinėje kompanijoje "Straight Records".
1969 metais išleidžiamas debiutinis "Alice Cooper" diskas "Pretties for You", kuriama jaučiama stipri ankstyvosios "Pink Floyd" kūrybos įtaka. Nepaisant to, kad viena savaitę albumas buvo patekęs į perkamiausių JAV albumų Top 150 bei diske buvo daina "Reflected" (kuri vėliau buvo perkurta į "Elected" ir tapo dideliu hitu), šis grupės blynas nenusisekė - ir finansiškai patyrė nesėkmę, ir kritikų buvo sumaltas į miltus. Kalnų nepavyko nuversti ir antruoju albumu "Easy Action", po kurio išleidimo grupė susipažino su prodiuseriu Bob Ezrin. Su juo įrašytas trečiasis diskas "Love It to Death" viską apvertė aukštyn kojom - čia įrašytas pirmas didelis grupės hitas "I'm Eighteen". Vėliau sekusiame koncertiniame ture Alice Cooper vis didesnį dėmesį skyrė šou, kurio kai kurie elementai susilaukdavo kontraversiškos reakcijos.
Tais pačiais 1971 metais išleidžiamas ketvirtasis albumas "Killer", kurio vinis - singlas "Under My Wheels". Po metų susilaukta dar didesnės sėkmės su albumu "School's Out", kurio tutulinys kūrinys iškart pateko į D.Britanijos singlų topų viršūnę. Tačiau ši daina susilaukė ir prieštaingų vertinimų dėl skandalindo dainos teksto ir vaizdo klipo, dėl ko prasideda grasinimai uždrausti kolektyvui koncertuoti Jungtinėje Karalystėje.
Vėliau "Alice Cooper" persikelia į JAV Konektikuto valstiją, Grynvičo miestą, kur kuriamos dainos sekančios grupės albumui  "Billion Dollar Babies". Diskas iškelia grupę į naujas viršūnes, o po to seka koncertinis turas, kuomet per 90 dienų surengiami 64 koncertai 59 miestuose. Pasirodymų metu jau įgyvendinamas idėjos (giljotina, kūdikių "žudymas", netikro kraujo klanai), kurios įgyvendinamos ir šią dieną. Dėl to "Alice Cooper" susilaukia ir daug kritikos, tačiau tai tik padidina susidomėjimą grupe.
Tačiau sekančiais metais sėkmė nusisuko - grupė įrašė dainą "Man With the Golden Gun" to paties pavadinimo filmui apie agentą James Bond, tačiau kone paskutinę minutę oficialiai ši daina buvo pakeista atlikėjos Lulu kūriniu. Vėliau išsiskyrė keliai su prodiuseriu Bob Ezrin, kuris pirmą kartą nuo "Easy Action" laikų nedalyvavo įrašant diską "Muscle Of Love". Albumas apčiuopiamos sėkmės nesusilaukė, prasidejo nesutarimai grupės viduje. Galiausiai "Alice Cooper" iširo, jos lyderis pasuko solinės karjeros keliu, o buvę bendražygiai įkūrė kolektyvą "Billion Dollar Babies". Pastarieji vėliau įrašė vieną albumą ir išsiskirstė, o paties Alice Cooper solinė karjera prasidėjo daug žadančiu disku "Welcome To My Nightmare", išleistu 1975 m. Nors iš pradžių diskas sutinkamas nevienareiškiškai, tačiau laikui bėgant jis jau įgavo klasikinio albumo statusą - dainos "Black Widow", "Only Women Bleed", "Steven" ilgam įsitvirtino dainininko koncertų grojaraščiuose.
Tačiau sėkmė turėjo ir tamsiąją pusę - Alice Cooper vis labiau grimzdo į alkoholio liūną. Dėl to kentėjo koncertų kokybė ir jų metu įvykdavo įvairių kuriozų. Pasekmių ilgai laukti neteko - 1976 m. išleidžiamas "Welcome To My Nightmare" tęsinys "Alice Cooper Goes to Hell" pirmtakui neprilygo, nors jame buvo sėkminga asmeninių išgyvenimų baladė "I Never Cry". Koncertinnė turnė vėl nenusisekė - vos tik įsibėgėjęs turas buvo nutrauktas, kuomet dainininkas susirgo mažakraujyste.
1977 m. Alice Cooper sugrįžo su nauju albumu "Lace And Whiskey". Muzika gerokai nutolo nuo savo šaknų - vėl didžiausias hitas iš pastarojo disko buvo pop baladė "You And Me", kuri po poros metų buvo šauniai parodijuota televizijos šou "The Muppet Show". 1977 metų vasarą buvo surengtas koncertinis turas po JAV, kurio metų Las Vegase vykę pasirodymai buvo įrašyti ir vėliau išleisti koncertiniame albume "The Alice Cooper Show". Diskas pasirodė tų pačių metų pabaigoje, kuomet atlikėjas nusprendė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Sekančiais metais blaivia galva buvo parašytas naujas albumas, paremtas autobiografine patirtimi - "From The Inside". Sėkmingiausia iš jo buvo baladė "How You Gonna See Me Now". Deja, baigiantis dešimtmečiui, iš krizės nebuvo išbrista - 1980 metais pasirodęs diskas "Flush the Fashion" buvo prikimštas populiarėjančio "new wave" stiliaus garsų. Grupės "Queen" prodiuserio Roy Thomas Baker prodiusuotas albumas nuvylė net ištikimiausius gerbėjus. Ne ką geriaus sekėsi 1981 ir 1982 m. išleistiems diskams "Special Forces" bei "Zipper Catches Skin", kuriuose stipri pop muzikos įtaka. Įrašant pastarąjį diską sugrįžo buvęs ilgametis gitaristas Dick Wagner. Tačiau tai neišgelbėjo situacijos - albumas nenusisekė, o jo pristatymo koncertinis turas net nebuvo surengtas.
1983 metais prie Alice Cooper prisidėjo jo sėkmės kalvis - prodiuseris Bob Ezrin. Tačiau ir tai sėkmės neatnešė - naujasis albumas "DaDa" ir vėl patyrė fiasko. Po tokio bėdų ruožo kompanija nepratęsė sutarties su dainininku, tad šis nutarė karjeroje daryti pertrauką.
Alice Cooper vėl stojo į kovą su alkoholizmu, o visus 1984-uosius skyrė šeimai bei dievinamam golfui. Be to, A.Cooper nusifilmavo ispanų siaubo filme "Monster Dog".
Po metų pertraukos dainininkas vėl nutarė grįžti į sceną. Su gitaristu Kane Roberts buvo pradėtos kurti naujos dainos, o svečio teisėmis buvo sudalyvauta įrašant "Twisted Sister" dainą "Be Chrool To Your Scuel". Pagaliau 1986 metais įrašomas sėkmingas diskas "Constrictor", o daina iš jo "He's Back (The Man Behind The Mask)" panaudojama siaubo filmo "Friday the 13th Part VI: Jason Lives" garso takelyje. Koncertiniame ture Alice Cooper susipažino su jauna grupe "Megadeth", kuriai ne tik padarė didelę įtaką, matydamas perspektyvių jaunuolių kvailiojimus su kvaišalais ir gėrimais, davęs daug tėviškų patarimų, tačiau ir vėliau dalijęsis tais pačiais muzikantais (Al Pitrelli, Jimmy DeGrasso).
Sekančiais metais išleidžiamas diskas "Raise Your Fist and Yell", kur svečio teisėmis sudalyvauja legendinis aktorius, Fredžio Kriugerio atlikėjas Robert Englund. Pats Alice Cooper tais pačiais metais nusifilmuoja režisieriaus John Carpenter siaubo filme "Prince of Darkness", kur to paties pavadinimo daina skamba ir albume, ir pačioje kino juostoje.
Disko pristatymą lydi grandiozinis koncertinis turas, paįvairintas siaubo filmų tematikos elementais. Dėl to prasidėjo raginimai cenzūzuoti atlikėjo pasirodymus arba visai juos uždrausti. Vienas iš didžiausių muzikanto priešininkų - tuometinis Britanijos politikas David Blunkett, kuris "baisėjosi" muzikanto pasirodymais, nepaisant to, kad jis buvo... aklas.
Laimei, Alice Cooper triumfo žygis tęsėsi - 1989 metais išleidžiamas "Trash", nepaisant to, kad prieš jį įrašant, grupę paliko žmogus, smarkiai prisidėjęs prie sėkmingo roko veterano sugrįžimo - gitaristas Kane Roberts.
Šįkart į pagalbą pasitelkiamas daugelio "Bon Jovi" hitų bendraautorius Desmond Child, o įrašant diską dalyvauja galybė kviestinių žvaigždžių - "Bon Jovi" lyderiai, "Aerosmith", Joan Jett, "The Dead Boys" vokalistas Stiv Bators. Visos šios žvaigždžių plejados darbo vaisius - vienas sėkmingiausių albumų Alice Cooper karjeroje.
Naujų dainų gerbėjams reikėjo laukti iki 1991 metų, kuomet buvo išleistas diskas "Hey Stoopid". Jame vėl netrūko puikių kompozicijų ir kviestinių muzikantų (Ozzy Osbourne, Slash, Joe Satriani, Nikki Sixx ir kt.), tačiau senieji rokeriai po truputį valdžią užleido iš rūsių ateinančioms grunge grupėms.
Po to daininkas pristabdė apsukas - jį buvo galima išvysti filmuose "Freddy's Dead: The Final Nightmare" ir "Wayne's World", o naujo albumo reikėjo palūkėti iki 1994-ųjų. "The Last Temptation", kuriuo buvo sugrįžta prie savo ankstyvųjų dainų tekstų siužetų. Tačiau čia galima išgirsti ir modernaus skambesio elementų, o dainas "Stolen Prayer" ir "Unholy War" kartu atlieka grupės "Soundgarden" vokalistas Chris Cornell.
1996 metais tuometiniam "Van Halen" dainininkui Sammy Hagar priklausančiame klube "Cabo Wabo" Meksikoje buvo įrašytas koncertas, kuris sekančiais metais buvo išleistas diske "A Fistful Of Alice". Jame, atsidėkodamas už bendradarbiavimą kuriant albumą "Use Your Illusion I", sudalyvavo "Guns N‘ Roses" gitaristas Slash. Žiūrovai taip pat scenoje tą vakarą kartu išvydo ir ekscentriškąjį dainininką Rob Zombie. Deja, 1997 metų spalio 19 dieną senuosius grupės "Alice Cooper" gerbėjus sukrėtė žinia - šį pasaulį paliko gitaristas Glen Buxton.
Amžiaus pabaigoje Alice Cooper vis dar aktyviai koncertavo, tačiau fanai naujo albumo turėjo laukti iki 2000 metų vasaros, kuomet buvo išleistas diskas "Brutal Planet". Albumas susilaukė palankių kritikų bei gerbėjų vertinimų, o dainininko pasauliniame koncertiniame ture pirmą kartą atsirado stotelės Lietuvoje ir Rusijoje. Turo koncertas Londone buvo įamžintas koncertiniame cd/dvd diske "Brutally Live".
Prieš koncertą Vilniuje, žinomi Lietuvos didžėjai Art G ir Seržas Grėjus sukūrė būsimo Alice Cooper pasirodymą anonsą, kurio Lietuvos klausytojai visgi neišgirdo - buvo pabijota, kad vietinė publika nesupras tokio kūrinio. Tačiau lietuvių darbas nunuėjo perniek - titulinės "Brutal Planet" albumo kompozicijos remiksas buvo įtrauktas į 2001 metais pasirodžiusio Alice Cooper albumo "Dragontown" specialią leidimo versiją.
2003 metais išleidžiamas diskas "The Eyes Of Alice Cooper", kuris įdomus tuo, kad turėjo 4 skirtingus viršelius, kurių kiekviename buvo skirtingų spalvų dainininko akys: mėlynos, žalios, purpurinės ir raudonos. Pats albumas sutinkamas nevienareikšmiškai: nors pats Alice Cooper teigė, kad jame yra dainų, gereesnių nei "Only Woman Bleed" ar "Scholl‘s Out", tačiau perversmas muzikos industrijoje nebuvo pasiektas. Panašiai nutiko ir po dar 2 metų išleistu "Dirty Diamonds" - nors kritikams užkliuvo gerokai suminkštėjęs skambesys, perkamumo rodiklaiai buvo visai neblogi.
Tais pačiais metais Alice Cooper sudalyvavo Šveicarijoje vykusiame "Montreux Jazz Festival", kurio pasirodymas 2006 metais išleidžiamas koncertiniame dvd "Live at Montreux 2005".
2008 metais muzikantas sudalyvauja įrašant "Avantasia" albume "The Scarecrow" bei pats pradžiugina naujomis dainomis išleisdamas diską "Along Came a Spider". Albumas susilaukė nemažai dėmesio, tačiau dar labiau suklusti privertė žinia, jog Alice Cooper po albumo "Welcome To My Nightmare" 30-mečio užsidegė idėja sugrįžti prie šaknų. Prodiuseris Bob Ezrin pasiūlė sukurti šio albumo tęsinį, o jam įrašyti pasitelkti senus bendražygius. Taip gimė diskas "Welcome 2 My Nightmare", o tarp jį įrašiusių muzikantų vėl išvydome Michael Bruce bei Neal Smith.
Net ir būdamas garbingo amžiaus, Alice Cooper nemažina apsukų ir akylai stebi 6 metais vyresnio  Mick Jagger karjerą. Muzikantas tikina, kad neketina pasiduoti "The Rolling Stones" lyderiui. Vadinai, bent 6 metus A.Cooper gerbėjai dar gali būti ramūs.