Grupės susikūrimo metai: 1993
Valstybė: Norvegija
Stilius: Black Metal

Tai norvegų "Black Metal" grupė, kurį daugelį klausytojų sudomina tuo, kad negroja nieko panašaus i tradicinį black‘ą.
Po buvimo grupėje "Conquest/Grotesque", Shamaatae palinko į magiją ir satanizmą. Satanizmas buvo jo dominuojanti filosofija, tačiau po kurio laiko napateisino visų jo lūkeščių.
Pradėjęs nekromantija ir chaoso teorija, jis užbaigė "įsipainiojęs” gamtos mistikoje ir senovės folklore. Shamaatae ir jo broliai išvaikščiojo gyliausius miškus, kalnus, užsiiminėjo Anton’o Szandor’o la Vey’jaus aukojimo ir juodųjų mišių ritualais beieškodami tikrosios savo realybės.
Ir jie atrado Pan’ą - didyjį gamtos dievą. Po metų Shamaatae ir Sataros sukūrė death metal grupę, kuri vadinosi "Absorption”. Jie šiek tiek grojo, bet niekada neatrado tikrojo skambesio. Dvi black’o sielos pervadino grupę Disenterment ir susirado naują gitaristą vardu Basse. Trio įrašė demo, kuris ir po šiai dienai nėra išleistas. Jie turėjo apie dvidešimt koncertų, kurie tada nesukėlė didelio susidomejimo. 1993-ais metais grupė iširo.

Tęsiantis grupės Disenterment irimo procesui, Shamaatae giliai paniro į black metal muziką ir pradėjo vieno žmogaus projektą - Arckanum. 1992-ais metais Shamaatae buvo pakeliui į magijos pasaulio viršūnę ir turėjo naują viziją. Jis buvo labai nepatenkintas pasauliu, kuriame mes šiandieną gyvename. Jis norėjo sukurti naujas mintis prarastiems kariams, nurodyti savo rankomis kryptį chaoso pasauliui, kur Pan’as sėdės soste ir skleis chaotišką laisvę laisvai mąstantiems kareiviams, kurie nepriima kontroliavimo ir jų gyvenimo tvarkymo. Taigi Shamaatae pradėjo grupę Arckanum tam, kad paskleistų Chaoso žinią.
Shamaatae negrojo vienas, jis pasikvietė Sataros iš Sataros Grief ir Loke Svarteld, nes nemanė, kad galėtų visą darbą atlikti vienas. Bet po pirmojo demo "Demo-93”, Shamaatae tęsė įrašus pats. Vienintelė priežastis buvo ta, kad jis galėjo groti visais jam reikalingais instrumentais, įskaitant ir vokalą, pats. 1994-ais metais jis įrašė antrąjį demo "Trulen”, kuris buvo puikiai perkamas ir susilaukė gerų atsiliepimų. "Trulen" kokybė buvo prasta, kaip ir daugumos pirmų demo, bet muzika buvo brutali ir tai buvo neblogas "old-school black metal”. Dalis dainų turi nemažus ambientinius intarpus, kurie sukuria mistišką atmosferą.
Shamaatae patinka jo paprastumas, greitis, primytivumas ir dvasingumas, jis galvoja, kad yra iš viduramžių ir tiek muzika, tiek kalba yra geriau su senovine tarme. Dėl to jis pasirinko rašyti visą savo kūrybą senąja švedų kalba. Shamaatae nesistengia atlikti kaip įmanoma komplikuočiau ar profesionaliau, nes jis mano, jog to daryti nereikia idant jūsų kūryba taptų graži. Tiesiog klausykitės muzikos ir garsų, kurie aidu atsiliepia jumyse, o jei sugebate perteikti visa tai popieriuje, ir įrašyti, tai reiškia, kad jūs esate muzikalus.
Po trumpos pertraukos, 1995-aisiais, "šamanas” įrašė pirmąjį normalų albumą "Fran Marder". šį kartą kokybė buvo geresnė ir Shamaatae perėjo nuo primityvaus metal'o prie kiek sudėtingesnio, o visa albumo koncepcija turėjo žymiai daugiau bendro jau nebe su "old-school”, o su vadinamuoju "true" metal'u. Muzika buvo primityvi, bet produkcija visa galva aukštesnė už "Trulen".
"Kampen" buvo paskutinis įrašas, išleistas "Necropolis Records", kuri ir leido visus jo darbus. Tai yra gan keista, nes "Kampen" - stiprus darbas, ir, tikriausiai, geriausias Arcanum albumas iki šiol. šią muziką sunku apibūdinti - bet tai yra atmosferinio, melodingo it black metal'o mišinys. Praeityje liko "Trulen" laikai, dabar muzika tapo melodingesne, vokalas žymiai pagerėjo, kokybė taip pat.
Kurį laiką likęs be įrašų firmos, Shamaatae nesiilsėjo ir aktyviai ieškojo kitos. Atrasti pavyko tik 2001-ais metais, kai "Carnal Records" išleido EP "Boka Vm Kaos". čia buvo tik dvi dainos, tačiau atrodo, kad Arckanum stilius nelabai tepasikeitė. Abu kūriniai buvo stiprūs, ypač "Bafomet", prie kurio labai greitai priprantama.