Šiais laikais daug ką lemia gera vadyba ir reklama. Jei anksčiau anykštėnų "Dissimulation” įrašų buvo galima įsigyti tik specializuotose internetinėse parduotuvėse, pernai išleisto trečiojo blackerių albumo "Atiduokit mirusius” nepastebėti buvo neįmanoma apsilankius net didesniame prekybos centre. Prisipažįstu ir aš, nebūdamas black metal fanu, apie "Dissimulation” žinojau iki šiol tik tiek, kiek galima perskaityti ir išgirsti suvedus grupės pavadinimą interneto paieškos sistemoje. Tačiau įvairiose prekybos vietose akis badantis labai drąsus viršelis ir aktyvi reklaminė kampanija privertė šį albumą įsigyti.

Albumą išleido "Ledo takas” - turbūt drąsiausia ir originaliausia Lietuvos įrašų kompanija, garsėjanti netradiciniais ir originaliais sprendimais (vinilinių albumų, picture disc leidyba, gausi atributika ir t.t.). Taigi, net neįdėjus albumo į grotuvą jau galime bent vienu balu pakelti galutinį vertinimą. Dvigubas albumo viršelis nors ir nėra naujovė Lietuvoje, tačiau vis tiek nedažnas reiškinys muzikos padangėje. Labai įspūdingas apipavidalinimas. Ir tėra mįslė kodėl apverstas kryžius neužtraukė grupei Marijos žemės davatkų nemalonės, o šį albumą nors ir šiandien galima laisvai įsigyti didesnėje "Maximoje”.

Bet grįžkime prie muzikos. Albume tėra 8 kompozicijos, kurios netrunka nė 40 minučių. Tačiau perklausius visą albumą jautiesi tarsi pabuvojęs dvi valandas trukusiame koncerte. Nuo pat pirmo kūrinio "Bilietas į cirką", teisingiau nuo jo įžangos (kuriai panaudotas čekų kompozitoriaus J.Fučik melodija "Entrance of the Gladiators") iki paskutiniosios titulinės dainos, anykštėnai taip prikausto klausytoją, jog nekyla net mintis "prasukti" kūrinį. Nors ir ankstesni "Dissimulation" įrašai skambėdavo pakankamai profesionaliai, šįkart bendrą albumo skambesį galime įvertinti pačiu aukščiausiu balu. Čia ir vėl gerai padirbėjo Latvijos prodiuseris G.Lundbergs, kuris yra prisidėjęs ne prie vieno Lietuvos metal atlikėjo įrašų.

Dar vienas pliusas, kurį galime dėti blackeriams iš Anykščių - dainų tekstai. Negana to, kad jie nėra banalūs, tačiau jaučiu simpatiją ir tokiems atlikėjams, kurie sugeba pačią tamsiausią muziką atlikti lietuvių kalba. Taip, galbūt sumažėja klausytojų ratas visame pasaulyje, tačiau bent jau mūsų šalyje daug gražiau skamba kūrinio pavadinimas "Prasmekit", o ne "Go To Hell". Nors kai kurios temos yra gan plačiau apdainuotos sunkiosios muzikos mylėtojų, čia irgi rasime pūvančių lavonų, pragarą ir t.t., tačiau "Dissimulation" viską įvelka į nekasdienį rūbą (tarkime, kad ir titulinis albumo kūrinys), tuo suteikdami kūriniams dar daugiau žavesio.

Albume nėra išsiskiriančių ryškių hitų, tačiau visas diskas turi pakankamai energijos, kuri neleistų šiam albumui likti užmirštam. Gal pasauliniu mastu čia ne šedevras, tačiau pakankamai stiprus darbas, kuris užima garbingą vietą Lietuvos sunkiosios muzikos istorijoje.

Vertinimas: 8/10 (black metal fanai gali pridėti dar vieną)