Lukas Devita galėtų būt labiau žinomas kaip rašantis apie muziką, nei ją grojantis. Pradėjęs, "klasikiniu” tapusiu, pasakojimu apie devinto dešimtmečio Lietuviškąją "punk erą”, savaitraštyje "Literatūra ir Menas” jis paskelbė seriją straipsnių kultūros bei filosofinėmis temomis, o taip pat pristatė ankstyvąją amerikiečių ir britų psichodelinę muziką. Nenuostabu, kad pastaroji nemažai įtakojo paties Luko kūrybą, ne tik anksčiau publikuotą poeziją, fantastiką ar eksperimentinę prozą, bet ir dainas bei muziką.
Nuo 1989-ųjų, pasak Luko, jam išpuolė sėkmė sutikti vaikystės bičiulį Taurą ir įsijungti į jo ekscentrišką grupę, Dinda Polimantika - vieną pirmųjų, bent jau 9-ame dešimtmetyje, pradėjusių groti psichodelinį roką Lietuvoje. Anksčiau bendradarbiavęs su Atsuktuvu, gitaros virtuozas Tauras Teiberis, įtakotas Frank Zappa'os, buvo įvaldęs daugelį stilių, dainavo, laisvai galėjo groti mušamaisiais ar bosine gitara. Tai tapo neįkainuojamu "universitetu” Lukui Devitai, pradėjusiam dainuoti pritariamuoju balsu, palaipsniui virstant grupės bosistu.
Pradedant debiutiniu eksperimentinės muzikos vakaru Vytauto Didžiojo universitete Kaune, pristatant elektroninės muzikos kompoziciją "Astralia”,1998-ais, Lukas Devita pasirodo soliniuose, bei bendruose su kitais muzikantais projektuose. Jis gan lengvai pereina nuo originalių dainų balsu bei akustine gitara, prie psichodelinio avangardo - ar atvirkščiai. Neretai atlieka ir kitų autorių dainas, tokių kaip Lou Reed'o, Van Morrison'o, Arlo Guthrie'io, grupės Pink Floyd ar Syd Barrett'o.
Kaip gitaristas, Lukas dalyvavo unikaliame Karlheinz Stockhausen'o kūrinio "Iš septynių dienų" (Aus Den Sieben Tagen) atlikime - Raimundo Eimonto organizuotame septynių valandų "intuityviame" koncerte, Kauno "Lango" galerijoje (1999). Tai įkvėpė Luką vėliau surengti ne vieną "intuityvios muzikos" vakarą Vilniuje, Meno ir Muzikos bibliotekoje, kur nuo 2004-ųjų, bendrame spontaniškame grojime yra sėkmingai dalyvavę virš dešimt muzikantų vienu metu.
Ankstesni Luko garsiniai eksperimentai, naujų technologijų pagalba virto "savos gamybos” grupės "devita" albumais - Astralia (2006), papildytu trimis vaizdo klipais, bei -"Library Tapes: sketches for the synth sound festival on Mars” (2007), kurio visos kompozicijos buvo įgrotos išskirtinai sintezatoriumi "Polyvoks” (karinėje gamykloje sutvertu apie 1985-uosius). Nešantys į kosmosą, nepakartojamų "tarybinių” klavišinių garsai atspindi bene išradingiausią ir keisčiausią, ką tik galima išgauti iš šio "nepakeliamo” svorio instrumento-"tanko". Kaip ir albumas Astralia, naujasis kūrinys pakankamai sutelktas ir paliudija, kad autoriaus stiprioji pusė - koncepcija bei originalus derinimas.
Tuo tarpu Luko Devitos dainų albumas, savo vystymusi laike primintų "šventojo Gralio” paieškas. Luko bandymai tapatintis su dainuojamuosios poezijos žanru nebuvo sėkmingi, galbūt dėl sudėtingų, neretai painių angliškų tekstų, atspindinčių "kosminę” pasaulėžiūrą. Tačiau palaipsniui Lukas Devita įsitraukia į folk muzikos judėjimą plačiausia prasme. Tobulinami demonstraciniai įrašai sulaukia palankių atsiliepimų bei paskatinimų, todėl numatoma įrašyti albumą, pakviečiant daugiau muzikantų ir, kaip tikimasi, - pagaliau sulieti išvien psichodeliką, spontanišką komponavimą bei, lyg iš 7-to dešimtmečio ištrauktą, ankstyvo roko dainą.
Puslapis anglų kalba: https://www.myspace.com/lukasdevita
