2013 Spalio 31
"Moonspell" dainos Lietuvoje nepamirštos ir po 10 metų
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje po ilgos pertraukos viešėjo grupė "Hypocrisy", 1998-aisiais dalyvavusi legendinaime sostinės festivalyje "Death Comes 7", o spalį sulaukėme dar vieno "Death Comes" dalyvio sugrįžimo - į klubą "New York" užsuko garsiausia Portugalijos grupė "Moonspell".
Prieš 10 metų muzikantai uždarė jubiliejinį renginį "Death Comes 10", o šį kartą grupė atvyko pristatyti dvigubo albumo "Alpha Noir/Omega White".
Šiemet "Moonspell" scena dalijosi su mūsų tautiečiais "Dark Ravage" ir "Xess". Teisybės dėlei, reik pripažinti, jog į klubą tenka užeiti jau "Xess" muzikantams derinant instrumentus, tad apie tai, ką įdomaus publikai pasiūlė vietiniai black metal atstovai "Dark Ravage", tenka tik spėlioti. O antrąjį kvėpavimą įgavę kauniečiai "Xess" gal ir neišjudino gausiai susirinkusios publikos, tačiau susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. Bene šilčiausiai buvo sutikti seni geri kūriniai "Vienuolė ir vibratorius" bei "Įkask man".
Po to dvidešimčiai minučių scena užleidžiama aptarnaujančiam personalui - atidengiama užuolaida, slėpusi būgnus bei scenos dekoracijas, derinamos gitaros ir paruošiami mikrofonai. Galiausiai gęsta šviesos ir ilga mušamųjų instrumentų įžanga "Moonspell" būgnininkas Miguel Gaspar duoda startą pagrindinių vakaro žvaigždžių pasirodymui. Čia pat scenoje išvystame klavišininką Pedro Paixão, bosistą Aires Pereira, gitaristą Ricardo Amorim, o paskutinis įžengia po senoviniu šalmu veidą dengiantis frontmenas Fernando Ribeiro. Vakaras prasideda nuo "Axis Mundi". Garso gal kiek mažoka, tačiau, priešingai nei "Xess" pasirodymo metu, kiekvienas instrumentas puikiai girdimas, o žodis - aiškiai suprantamas.
Nepaisant to, kad toliau seka taip pat energingos "Alpha Noir" bei "Finisterra", publikos tarpe nėra jokių beprotiškų šėlionių, ypač būdingų thrash metal koncertams. Žiūrovai aktyviai reaguoja į kiekvieną F.Ribeiro gestą, tačiau bendra atmosfera byloja, kad šiandien jokios "mirties sienos" tikrai neišvysime.
Karts nuo karto grupės vokalistas pažeria komplimentų publikai, pasidžiaugia sugrįžę "po tiek daug metų pertraukos". Senosios "Moonspell" kūrybos gerbėjų laukimas patenkinamas atlikus "Opium" bei "Awake". Kiek vėliau dainininkas pristato dainą "Scorpion Flower", kurią "Moonspell" įrašė drauge su Anneke van Giersbergen, gerai pažįstama iš olandų kolektyvo "The Gathering".
Paskui prisimenamas dar vienas sunkiosios muzikos gerbėjams žinomas žmogus - prieš trejetą metų Anapilin iškeliavęs "Type O Negative" lyderis Peter Steele, kuriam dedikuojama daina "New Tears Eve" iš naujausiojo portugalų albumo.
Ir toliau "Moonspell" nebando papirkti publikos blizgučiais ar šou - senesnes dainas keičia naujos ir atvirkščiai.Žinoma, tą vakarą nors ir neskambėjo eksperimentini periodo kūriniai, kaip "2econd Skin" ar ""Butterfly FX”, skeptikai galėjo prikišti, jog grojaraštyje atsirado vietos dainoms "Nocturna" ar "Night Eternal". Tačiau reik pripažinti, jog viso kompozicijos puikiai įsiliejo į koncerto atmosferą.
Kiek vėliau, su pasididžiavimu F.Ribeiro pristato kūrinį, kurią atlieka gimtąja kalba - "Em nome do medo". Po to jau publika kaukia iš pasitenkinimo - atėjo laikas kompozicijai "Vampiria".  Po jos iš dainininko vėl išgirstame komplimentus Lietuvai, skaniam maistui ir gražioms merginoms. Ta proga pietiečiai atlieka savo tautinio folkloro motyvais paremtą dainą "Ataegina".
Vakarui einant į pabaigą pristatomas "Moonspell" išgarsinęs kūrinys "Alma Mater", kurį atliekant turi galimybes parodyti savo balsus ir Lietuvos publika. Galiausiai muzikantai atsisveikina su gerbėjais ir dingsta scenos užkulisiuose. Žinoma, netrukus žiūrovų skanduotės priverčia portugalus sugrįžti. Dar keletas kūrinių, o galutinis taškas padedamas sudainavus "Full Moon Madness".
Tuomet jau muzikantai ilgai ploja ir dėkoja susirinkusiems sunkiosios muzikos mylėtojams. Sprendžiant iš abiejų pusių atsiliepimų socialiniuose tinkluose - visi liko patenkinti.



Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?