2014 Lapkričio 17
Tarja Turunen Vilniuje: sėkmingas sugrįžimas į sausakimšą salę
Per paskutinius nepilnus 3 metus Tarjos Turunen gyvenime nutiko daug reikšmingų dalykų - gimė dukra, išleistas koncertinis bei studijinis albumai. Tačiau lapkričio 16 dieną ne kartą apėmė jausmas, jog buvusi "Nightwish" vokalistė Vilniuje lankėsi tik vakar. Bemaž nė trupučio nepasikeitusi išvaizda, puikiai pažįstamas balsas ir iki šiol apie pirmąjį vizitą išlikę geri prisiminimai.
Kaip ir 2012-aisiais, vėlgi "Forum Palace" patalpos likus apie 10 minučių iki renginio pradžios jau buvo artipilnės. Tik jei iš pirmojo koncerto įspūdžiai apie tuometines apšildančiąsias grupes visiškai išgaravo, šįkart vakarą pradėję rusai "Crimson Blue" paliko kur kas gilesnį įspūdį. Tinkantis pagal temą pasirodymas, kuriam gal ir galima būtų prikišti tai, kad į 45 minučių grojaraštį įtraukiami žinomi cover'iai (ei, juk turite pakankamai savo kūrybos!). Mažiau su maskviečių repertuaru susipažinęs klausytojas turbūt pasigedo ryškių hitų, kurie ilgam įstrigtų galvoje, bet bendras vaizdas scenoje žiūrovus sudomino ir jie atsidėkojo šiltu palaikymu. Skambėjo dainos tiek iš debiutinio albumo "Innocence", tiek iš tik rytojaus dieną pasirodysiančio "The Angelic Performance", o apšildymas užbaigiamas bene žinomiausia daina "Tonalli".
"Jei praleisite mūsų pasirodymą, gailėsitės to iki pat savo gyvenimo galo", - prieš koncertą sakė muzikantai. Gal ateityje taip ir bus, potencialo yra.Crimcon Blue
Tačiau šio vakaro karalienė vis dar yra Tarja. Būtent pasižiūrėti jos pasirodymo sugužėjo pilna salė, kurioje teko nugirsti ir suvalkietišką tarmę, teko sutikti ir užsieniečius, kurie itin smagiai "poginosi" per išvakarėse vykusį lietuviškų grupių koncertą.
Po šiek tiek ilgesnės nei pusvalandis pertraukos, po vieną į sceną įžengia T.Turunen grupės muzikantai. Jei ne naujasis būgnininkas ir klavišininko nebuvimas (Christian Kretschmar dėl nelaimingo atsitikimo pateko medikų globon ir į Vilnių neatvyko), iš tikrųjų buvo galima pagalvoti, kad vis dar 2012-ieji - netgi Tarjos sceniniai drabužiai buvo kone identiški vilkėtiems prieš beveik 3 metus.
Šou pradedamas nuo "In for a Kill", o po jo buvo atliktas kūrinys, kėlęs bene didžiausią susidomėjimą - "500 Letters". Grupelė ištikimiausių gerbėjų prieš koncertą ragino iškelti 500 laiškų, kuriuose būtų aprašyta meilė T.Turunen muzikai. Gaila, bet 500 laiškų Tarja tikrai nesulaukė. Youtube platybėse esantis vaizdo įrašas iš Jekaterinburgo byloja, kad fanai iš Rusijos tąkart pasistengė labiau. Bet iniciatyva vis tiek labai graži ir sveikintina.
Geru žodžiu minintiems 2012-ųjų koncertą malonių prisiminimų turėjo sukelti "Falling Awake" atlikimas, po kurio sekė pirmasis solinis atlikėjos hitas "I Walk Alone". Dar nesibaigus dainai "Never Enough" scena paliekama 4 muzikantams, o pati Tarja nuskubėjo į užkulisius. Po solo partijų bei smagių improvizacijų intarpo, dainininkė sugrįžta vilkėdama spalvotą palaidinę, tarsi primindama, kad šiandien pristatomas jos albumas "Colours in the Dark". Būtent tuomet sugrojami kelios pastarojo disko kompozicijos, palydėtos lietuviškomis frazėmis "aš jus myliu", "jūs - nuostabūs", "rankas aukštyn" ir t.t. Nors tai ir buvo nuskaityta iš lapelio, bet vis tiek gražu. 
Sceniniai drabužiai keičiami dar kartą, kuomet T.Turunen po pirmojo biso sugrįžta su įžangine naujausio disko daina "Victim of Ritual". Tarsi iš "Colours in the Dark" albumo viršelio nužengusi atlikėja pagaliau suteikia progos pasidžiaugti ir tiems, kurie laukė ko nors iš "Nightwish" repertuaro - nuskamba "I Wish I Had an Angel", o po jos - "Until My Last Breath". Tuomet muzikantai ilgai dėkoja už puikų palaikymą ir pasiduoda raginimams sugroti dar vieną dainą. Iš gerbėjų paėmusi Lietuvos trispalvę bei juo apvyniojusi kaklą, dainininkė duoda pradžią dar vienam "Nightwish" laikų kūriniui - šviesios atminties Gary Moore perdirbiniui "Over The Hill and Far Away".
Dar kartą lyginant abi Suomijos muzikos deivės viešnages Lietuvoje, peršasi išvada, kad grojaraštis šįkart gal ir pranoko pirmąjį šou. Bet dabar buvo pasigesta kokio nors scenos papuošimo, kuris bent pridengtų virš scenos esančią erdvę su joje esančiomis elektros dėžutėmis bei šviestuvais.
Naujasis Tarjos komandos mušamųjų instrumentų meistras Thomas Heinz atidirbo puikiai, tačiau būgnininko Mike Terrana nebuvimas truputį atėmė žavesio. Anąkart šis charizmatiškas atlikėjas savo virtuozišku grojimu bei sceniniu įvaizdžiu stipriai konkuravo su legendine suome dėl žiūrovų dėmesio ir simpatijų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - violončelininkas Max Lilja jau nebuvo nutrenktas į scenos kampą kaip 2012-aisiais, o šiemet viso pasirodymo metu buvo pakankamai pastebimas ir energingas.
Galutinai reziumuojant vakarą galima būtų pasakyti, kad nors tos 110 minučių neįtikino įstoti į Tarjos fanų klubą, tačiau įrodė, kad net ir nebūnant Tarjos karjeros ekspertu galima mėgautis kiekviena koncerto minute.


Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius

Daugiau fotografijų čia.
Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?