1978 metais "Black Sabbath" žvaigždė po truputį jau leidosi ir į paskutinį savo koncertinį turą su Ozzy Osbourne britų sunkiojo roko žvaigždės "apšildymui" pasiėmė jauną amerikiečių grupę "Van Halen". Kalbama, jog tas turas bus atspirties taškas pastarųjų karjeroje...
1962 metais broliai Alex ir Edward van Halen su savo tėvais iš gimtojo Amsterdamo susiruošė emigruoti į JAV. Kadangi šeima nebuvo turtinga, tačiau muzikali, kad kelionė būtų pigesnė, šeimos galva Jan van Halen grojo pianinu laive, plukdžiusiame visą šeimą į svajonių šalį. Įsikūrę Pasadenoje, Kalifonijos valstijoje, vos porą angliškų žodžių temokantys jaunuoliai stropiai kibo į mokslus. O kadangi dėl kalbos barjero buvo sunku susirasti naujų draugų, laisvalaikiu broliai grodavo - vyresnėlis Alex - gitara, o jaunasis Eddie - būgnais. Tačiau kartą broliai apsikeitė instrumentais ir vėliau tapo savo srities virtuozais.

Pirmieji bandymai sukurti grupę buvo dar mokyklos laikais, tačiau rimčiau pradėta repetuoti ir koncertuoti tik atėjus bosistui Mark Stone. Alex grojo būgnais, Eddie - gitara ir dainavo, o trijulė nutarė pasivadinti "Genesis". Prasidėjo aktyvūs koncertai ir netrukus kolektyvo šou universitetuose, parkuose reiškė šį tą daugiau nei vietinės grupės pasirodymą. Tačiau netrukus buvo sužinota, jog Anglijoje susikūrė sparčiai populiarėjanti grupė tokiu pat pavadinimu, tad šįkart jaunieji rokeriai persivadino į "Mammoth".
Tačiau trijulė neturėjo pilno nuosavos aparatūros komplekto, tad dalį jos už 10 dolerių tekdavo nuomotis iš vieno vaikino vardu David Lee Roth. Paskui kažkam kilo geniali idėja: o jeigu tą David Lee Roth priimti į "Mammoth", tuomet jam nebereiks mokėti tų 10 dolerių?
Taip 1974 metais grupėje atsirado naujas vokalistas, o Eddie nuo šiol tik grojo gitara. Ištikimiausi "Mammoth" gerbėjai iš pradžių atsargiai vertino naująjį dainininką, tačiau greit jis užkariavo jų simpatijas. Be to, išvaizdžiajam David tapus kolektyvo frontmenu, koncertuose akivaizdžiai padaugėjo moteriškos lyties žiūrovių.
Vėliau broliai nusprendė, kad labai gražiai skamba gitaros virtuozo Carlos Santana grupės pavadinimas - "Santana". Todėl buvo nuspręsta dar kartą perkrikštyti kolektyvo pavadinimą į "Van Halen". Tiesa, iš pradžių dėl to kildavo šiokių tokių kuriozų: prie tokių pavardžių nepratę amerikiečiai neretai pamanydavo, kad grupės lyderio pavardė yra Halen, o vardas - Van.
Tais pačiais metais kolektyvą nutarė palikti bosistas Mark Stone, kuris nebegalėjo visu 100 procentų atsiduoti vien tik muzikai. Netrukus į "Mammoth" buvo pakviestas Michael Anthony. Tokia sudėtimi "Van Halen" pradėjo šturmuoti Holivudo klubus. Kolektyvo repertuarą vis dar sudarė kitų grupių dainų perdirbiniai, tačiau vis didesnę grojaraščio dalį pradėjo užimti originalios kompozicijos. "Van Halen" po truputį pradėjo virsti į tikrą roko grupę.
Pasiklausęs rekomendacijų, į vieną pasirodymą atvyko pats "Kiss" bosistas Gene Simmons. Tačiau apčiuopiamos naudos iš šios pažinties muzikantai neturėjo. Bet įrašyta demo juosta pateko ant "Warner Music" įrašų kompanijos bosų stalo ir taip buvo nutiestas kelias debiutinio albumo įrašams. Diskas "Van Halen I" pasirodo 1978 metų vasarį ir iškart susilaukia palankių rezenzijų bei gerbėjų dėmesio. O po 10 metų bus parduotas jau dešimtmilijoninis šio albumo egzempliorius! Vėliau grupė išvyksta į koncertinį turą su jau minėtais "Black Sabbath", o dar tų pačių metų pabaigoje sugrįžtą į įrašų studiją.
Darbo rezultatus gerbėjai išvysta 1979 metų pradžioje - pasirodo diskas "Van Halen II", kuriame galima rasti pirmą didelį hitą "Dance the Night Away". Antrasis "Van Halen" darbas nenusileidžia debiutui, tad vėl kolektyvas iškart išskuba į koncertinį turą. 1980 metais išleidžiamas trečiasis "Van Halen" albumas "Women and Children First", įtvirtinęs grupę Muzikos Olimpe, tačiau jau po metų prasideda pirmieji nesutarimai - Eddie norėjo groti sunkesnę muziką, o David - įterpti daugiau pop muzikos elementų. Šį kartą gitaristo norai paėmė viršų - 1981 metais išleidžiamas diskas "Fair Warning". Jis pakartoti pirmtakų komercinės sėkmės nesugebėjo, tačiau buvo sutiktas gan palankiai. Kur kas daugiau kontroversiškų vertinimų susilaukė sekantis albumas "Diver Down", išleistas 1982 metais. Jame skambėjo net 5 kitų atlikėjų kūriniai, o bene daugiausiai kalbų sukėlė "Martha and the Vandellas" perdirbinys "Dancing in the Street". Dainai "(Oh) Pretty Woman" sukurtas vaizdo klipas pateko į muzikos istoriją kaip vienas iš pirmųjų, kurį uždraudė MTV televizija. Tačiau albumo pardavimai nieko blogo nežadėjo, nors grupės viduje jau prasidėjo nesutarimai. Būsimasis grupės "Mr.Big" žvaigždė Billy Sheehan, grojęs tuomet kolektyve "Talas", vėliau prasitarė, jog E.van Halen po bendro koncertinio turo yra kvietęs muzikantą prisijungti prie grupės.
1983 metai buvo ypatingi tuo, kad vienas iš kompiuterių gamintojų "Apple" vadovų Steve Wozniak surengė festivalį "US Festival 83", į kurį buvo pakviesti ir "Van Halen". Grupės nariai tuomet atostogavo Pietų Amerikoje, tačiau viską metė ir nuvyko į Kaliforniją. O buvo verta - už 90 minučių trukmės pasirodymą grupė gavo 1,5 mln. JAV dolerių ir taip pateko į Gineso rekordų knygą.
1984 metų pradžioje išleidžiamas diskas "1984". Jame vyrauja klavišiniai instrumentai, o pirmasis singlas "Jump" tampa neįtikėtinai populiarus pop muzikos gerbėjų tarpe. Albumas topų sąrašuose nusileido tik tuo pat metu išleistam perkamiausiam visų laikų albumui - Michael Jackson "Thriller". Tačiau puikūs "1984" pardavimo rezultatai ir pozityvios recenzijos neišgelbėjo - galutinai susikivirčijo Eddie ir David, dėl ko "Van Halen" frontmenas pradėjo solinę karjerą, panoręs tapti naujuoju Elviu. Į kitą barikados pusę perėjo ir prodiuseris Ted Templeman.
Likę "Van Halen" kurį laiką nesėkmigai ieškojo pamainos - tarp kandidatų buvo būsimoji "Mr.Big" žvaigždė Eric Martin ir Škotijos kilmės australas Jimmy Barnes. Taip pat grupės dainininko vieta buvo siūloma "Scandal" vokalistei Patty Smyth. Tačiau naujuoju "Van Halen" frontmenu tapo raudonplaukis Sammy Hagar, aksčiau dainavęs grupėje "Montrose" bei vėliau pradėjęs sėkmingą solinę karjerą.
Atsinaujinęs kolektyvas 1986 metais pristato naują logotipą bei įrašo albumą "5150", kuris kritikų sutinkamas nevienareikšmiškai, tačiau gerbėjų dėka jis tampa pirmuoju "Van Halen" disku, užkopusiu į "Billboard" topo viršūnę. Vėliau seka koncertinis turas, kurio metu didžiąją dalį sudaro naujos dainos, keli kūriniai iš solinės S.Hagar kūrybos bei patys didžiausi D.Lee Roth laikų hitai.
E.van Halen dar džiugino tai, kad, priešingai nei D.Lee Roth, naujasis grupės narys gerai mokėjo groti gitara, o tai suteikdavo daugiau laisvės pačiam Eddie. Kaip rokeriams sekėsi ture, iliustruoja pirmasis ofiacialus video įrašas "Live Without a Net", įrašytas New Haven mieste, kurį koncerto metu muzikantai juokais pervadina į New Halen.
Į studiją kolektyvas sugrįžo tik 1987 metų rudenį, o naujomis dainomis gerbėjus pradžiugino kitų metų pavasarį išleisdami diską "OU812". Vėlgi albumas susilaukė įvairių vertinimų, nors jame buvo pora labai sėkmingų hitų ("Black and Blue" ir "When It's Love").
Prie sunkesnio skambesio "Van Halen" sugrįžo 1991 metais, išleisdami albumą "For Unlawful Carnal Knowledge", dar žinomą "F.U.C.K." pavadinimu. Vėliau sekė ilgas koncertinis turas, kurio metu 1992 metų gegužę buvo nufilmuoti du koncertai Kalifornijoje ir sekančiais metais išleisti dvigubame koncertiniame diske "Live: Right Here, Right Now".
Grupė taip pat triumfavo 1992 metų "MTV Awards" apdovanojimuose, kuomet jai atiteko prizas už metų vaizdo klipą dainai "Right Now". "Van Halen" neliko tuščiomis ir tų pačių metų "Grammy" apdovanojimuose - kolektyvas nugalėjo geriausio sunkiojo roko atlikėjo nominacijoje.
1995 metais išleidžiamas dar vienas sėkmingas albumas "Balance". Tiesa, šio disko viršelis susilaukia cenzūros dėmesio, ko pasekoje kai kuriose šalyse albumo viršelis su Siamo dvyniais buvo uždraustas.
Sekančiais metais grupė nutarė įrašyti rinktinį albumą "Best of Volume I". Tuomet prasidėjo nesutarimai tarp Sammy Hagar ir brolių van Halen. Filmo "Twister" garso takeliui įrašyta daina "Humans Being" išklibino ir taip netvirtus ryšius tarp grupės bei Sammy. Pasak dainininko, į alkoholizmo liūną vis labiau grimztantis Eddie kardinaliai pakeitė dainos tekstą, kurį buvo parašęs Sammy. O galiausiai senieji 3 "Van Halen" nariai nutarė albumui "Best of Volume I" įrašyti porą naujų dainų su David Lee Roth.
Taip galutinai išsiskyrė "Van Halen" ir S.Hagar keliai, tačiau didėlės naudos iš D.Lee Roth sugrįžimo nebuvo - kolektyvas kartu pasirodė "MTV Awards" apdovanojimų ceremonijoje, tačiau grupė ir toliau aktyviai ieškojo naujo frontmeno. Galiausiai juo tapo grupės "Extreme" vokalistas Gary Cherone. Su juo buvo įrašytas albumas "Van Halen III", kuris. palyginti su ankstesniais grupės darbais, susilaukė kur kas mažesnės komercinės sėkmės ir šaltesnių recenzijų. Padėtį gelbėjo nebent pagrindinis singlas "Without You", kuriam Švedijoje bei Los Andžele buvo sukurtas vaizdo klipas, kainavęs 1 mln. JAV dolerių. Tai buvo paskutinysis "Van Halen" kūrinys, užkopęs į "Billboard" topo viršūnę.
1999 metų pradžioje buvo pradėta ruoštis naujo albumo įrašams, tačiau G.Cherone paliko kolektyvą. 5 metams "Van Halen" pradingo iš muzikiniop pasaulio: Eddie van Halen labiau rūpinosi asmeniniais reikalais, o buvę frontmenai tęsė sėkmingas solines karjeras. 2002 metais Sammy Hagar ir David Lee Roth suvienijo jėgas bendram koncertiniam turui, kuris susilaukė didelio dėmesio.
2004 metais "Van Halen" išleido dar vieną rinktinį albumą "The Best of Both Worlds" ir jam įrašė 3 naujas dainas su S.Hagar. Atsikūręs kolektyvas surengė koncertinį turą, kuris nors ir sutraukė minias žiūrovų, tačiau jį pavadinti sėkmingu vargu ar galima: bosistas Michael Anthony grojo nenoromis, kartais koncertuose jį pakeisdavo Eddie sūnus Wolfgang van Halen, o patsai Eddie ne kartą į sceną lipo neblaivus.
Po turo Sammy Hagar vėl pratęsė solinę karjerą, kartais į sceną pasikviesdamas ir bosistą Michael Anthony. O apie "Van Halen" muzikos pasaulis išgirdo tik 2006-aisiais, kuomet vėl pradėjo sklisti gandai apie "Van Halen" atsikūrimą su D.Lee Roth priešakyje. Tačiau viso to dar reikėjo palūkėti, o 2007 metais "Van Halen" buvo priimti į Rokenrolo šlovės muziejų. Bosisto pareigos oficialiai atiteko Wolfgang van Halen. Tų pačių metų rugsėjį atgimusi grupė surengė koncertinį turą po Šiaurės Ameriką, tačiau karts nuo karto padarydami pertraukas, per kurias Eddie gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui.
2012 metų pradžioje pasirodė 14 metų lauktas naujas studijinis albumas "A Different Kind of Truth". Albumas sutinkamas šiltai, o grupė išvyksta į koncertinį turą. Gyvenimo tempas jau nebėra toks pašėlęs kaip jaunystėje, tačiau sausakimšos arenos įrodo, jog ir po tiek metų "Van Halen" yra reikalingi.