Daug sunkiosios muzikos žanrų savo kūryboje aprėpianti Estijos grupė "Bloodfeather" šiemet buvo vienas iš dviejų kolektyvų, festivalyje "Mystic Festival" atstovavusių Baltijos šalims. Muzikantai pasidalijo mintimis apie šiuos pasiekimus, apie ankstyvąjį koncertą Vilniuje bei apie tolesnius savo planus. 

Atrodo, kad šie metai grupei buvo tikrai neeiliniai. Kaip apibūdintumėte 2026-uosius ir ką dar tikitės pasiekti per likusius šių metų mėnesius?

- 2026-ieji mums buvo tikras sūkurys! Mes gana greitai vieną po kito įgyvendinome kelis tikslus iš savo svajonių sąrašo. Pasirodėme festivalyje "Tallinn Music Week", vykome į tarptautinį festivalį ("Mystic") ir gavome progą pagroti savo gimtinėje, "Unibet Arenoje" - didžiausioje uždaroje erdvėje Estijoje.
Tęsdami šiuos metus planuojame užsitikrinti daugiau koncertų naudodamiesi užmegztais kontaktais, daugiausia dėmesio skirdami Baltijos ir Šiaurės šalims. Tiesiog stengiamės nuosekliai auginti savo gerbėjų ratą!
Taip pat mes pradėjome kurti tęsinį praėjusių metų eponiminiam EP ir turime nemažai demo įrašų, kuriais labai džiaugiamės.

Ką manote apie savo pasirodymą "Mystic" festivalyje? Kokių prisiminimų parsivežėte iš kelionės į Gdanską?

- Tai buvo mūsų pirmoji "didžioji scena", todėl labai jaudinomės, bet kartu norėjome suvaldyti lūkesčius. Niekas festivalyje nežinojo, kas mes tokie, todėl nežinojome, kaip mus publika priims ir ar apskritai kas nors susirinks! Likus penkioms minutėms iki mūsų pasirodymo pradžios, užplūdo žmonių jūra ir visi buvo tokie svetingi, puikiai priėmė mūsų muziką bei bendravimą su publika. Žmonės šoko moshpit'uose, plojo ir šokinėjo! Neleidome renginio mastui mūsų išgąsdinti ir manau, jog išėjome bei surengėme puikų šou.
Prisiminimai iš užkulisių, kur tiesiogiai bendravome su visomis šiomis žinomomis žvaigždėmis, buvo siurrealūs. Galų gale visi yra tik žmonės, bet leisdami laiką kartu tikrai jautėmės šiek tiek apsvaigę nuo tokios draugijos.

Jūs festivalyje vietą iškovojote laimėję "Heavy Music Band Battle" konkursą. Ar tikėjotės laimėti? Ką manėte apie kitus dalyvius? Kokius įspūdžius jums paliko Lietuvos grupė "Griefgod"?

- Nuoširdžiai kalbant, neturėjome supratimo, kas laimės. Konkurso lygis buvo labai aukštas, o kiekvienas atlikėjas surengė velniškai gerą šou. Pasitikėjome savimi, bet galiausiai nevėlėme savęs į "konkuravimą". Mes tiesiog norėjome užlipti ant scenos, atiduoti viską, ką galime ir smagiai praleisti vakarą be jokių lūkesčių.
Finale "Griefgod" tikrai užsitarnavo mūsų pagarbą. Jie grojo pirmieji, o tai visada yra sunki pozicija, jau nekalbant apie tai, kad tai ne buvo jų namų publika. Kai jie užlipo į sceną, jų rifai ir charizma akimirksniu išjudino žiūrovus. Atrodė, kad renginys jau įsibėgėjęs pilnu pajėgumu.

Pakalbėkime apie pačią pradžią. 2019 m. prisistatėte debiutiniu singlu "sp|it" ir jau po mėnesio grojote gyvai. Kokios muzikinės patirties turėjote prieš susikuriant "Bloodfeather"? Kaip praėjo jūsų debiutinis koncertas ir kokios dainos buvo įtrauktos į grojaraštį?

- Trys nariai iš Estijos (Erikas, Andresas ir Claude'as) grojo grupėje "Her Memorial Discourse", kurioje taip pat buvo Jörg-Erik Hanikat – mūsų prodiuseris ir grupės "Pridian" gitaristas. Mūsų narys anglas Benji grojo gitara vakarėlių grupėje "Läbi Linna", tačiau sunkiosios muzikos patirties jis įgavo dainuodamas progresyviojo metalo grupėje "Inter Omega".
"Bloodfeather" pirmasis pasirodymas įvyko Taline, puikiame nedideliame klube "Barbar". Nereikia nei sakyti, jog neturėjome pakankamai autorinės medžiagos pilnam pasirodymui, todėl jį papildėme kitų grupių dainų koveriais. Įsimintiniausias jų buvo "Motörhead" kūrinys "Ace of Spades". Tai buvo labai smagus šou, o publika, atrodė, džiaugėsi galėdama palaikyti naują užgimstantį projektą!

Vėliau tais pačiais metais grojote ir Vilniuje. Kokie prisiminimai išliko iš renginio klube "nArauti"?

- Tęsdami Helovino koncerto idėją, dėvėjome suderintus drabužius pagal filmo "Prisukamas apelsinas" stilių: balti marškiniai ir kelnės, petnešos, beretės... net makiažas. Tai buvo vienas iš dalykų, padėjusių mums atrasti savo, kaip grupės, estetiką.
Mūsų pagrindinis to vakaro prisiminimas buvo tas, kad scenoje buvo neįtikėtinai daug dūmų. Tiek daug, kad mūsų būgnininkas Andresas beveik nualpo! Laimei, jis ištvėrė ir apskritai tai buvo labai smagus šou.

Į jūsų dainų sąrašą įtrauktas praėjusių metų Estijos "Eurovizijos" dainos "Espresso Macchiato" koveris. Kaip kilo mintis įrašyti šį koverį ir kaip jį priėmė gerbėjai?

- Koveris atsirado projekto "Pop Goes Punk Eesti" dėka, kuriame dalyvavome. Grupės "Parabol" narys Alvaras Antsonas suorganizavo "Punk Goes Pop" stiliaus rinktinį albumą, kurio esmė buvo ta, kad Estijos metalo atlikėjai atlieka Estijos popmuzikos dainas. Be abejo, "Espresso Macchiato" buvo labai geidžiamas kūrinys, todėl pasistengėme jį pačiupti pirmi. Mes jau kurį laiką svarstėme įrašyti koverį, tad laikas buvo idealus, o ir smagu padaryti kažką šiek tiek kvailo. Kiti grupių konkurso finalininkai "Artifer" ir "Pale Alison" taip pat sudalyvavo albume.
Daina buvo priimta labai gerai ir aš ją laikau vienu iš mūsų grojaraščio akcentų. Patį pirmą kartą, kai atlikome šį kūrinį gyvai, mums pavyko pasiekti, kad žmonės judėtų ratu žygiuodami it tvirlingo gimnastai! Tai buvo nepamirštamas vaizdas! Tiesa, šią dainą greitai išimsime iš savo repertuaro ir judėsime pirmyn prie naujų dalykų.

Kodėl ankstyvaisiais grupės gyvavimo metais pasirinkote leisti tik atskirus singlus? Kodėl jūsų ankstyvoji kūryba nebuvo sudėta į albumą?

- Būdami ankstyvojoje grupės gyvavimo stadijoje, norėjome skirti laiko tam, kad suprastume, koks yra mūsų skambesys. Manau, kad įsipareigojimas albumui reiškia, kad turi jau būti nusprendęs, jog visa kūryba turėtų vientisumą.
Tik singlų leidimas suteikė mums lankstumo rašyti tai, ką norime. Netgi sakytume, kad šis procesas vyksta iki šiol. Vienas iš dalykų, kuris mums patinka būnant "Bloodfeather", yra tai, kad nesijaučiame pririšti prie konkrečio subžanro. Galime išbandyti metalą, punką, hardcore... "baddie-core!" Ir tai vis tiek skambės kaip mes.

Iki šiol visa "Bloodfeather" diskografija buvo prieinama tik skaitmeniniu formatu. Ar planuojate ateityje išleisti savo muziką fiziniais formatais kolekcininkams?

- Galbūt ateityje, bet šiuo metu jokių konkrečių planų neturime. Būdami mažesne grupe ir finansuodami patys save, turime protingai skirstyti pinigus. Kad ir kaip būtų gaila, fizinės laikmenos yra mažiau paklausios, todėl manau, kad lauksime, kol pajusime, jog turime pakankamai gerbėjų ratą, kuriame yra poreikis tokiam formatui.

Ar gerbėjai gali tikėtis, kad "Bloodfeather" kada nors sugrįš į Lietuvą?

- Vienareikšmiškai! Nors šio interviu metu dar nėra nieko konkretaus, mes orientuojamės į dažnesnes keliones, o Lietuva yra aukštoje šio sąrašo vietoje!
Tiesą sakant... Laikas begėdiškai savireklamai! Jei šį tekstą skaito kokie nors puikūs Lietuvos organizatoriai ir nori savo renginiui nuostabios grupės iš Estijos, susisiekite su mumis. Padarykime vakarėlį! Cha cha.

Grupės Facebook paskyra.
Grupės Youtube paskyra.
Grupės Spotify paskyra.