Kurį laiką Gdanske su džiaugsmu stebėjome vis labiau augantį festivalį ir kurį laiką su nerimu stebėjome šalia jo teritorijos augančius daugiabučius. Prieš šių metų renginį organizatoriai išplatino žinią, kurios buvo galima tikėtis – 2027-aisiais festivalis vyks naujoje lokacijoje. Galbūt "Mystic Festival" dalyviai kitąmet rinksis dar patogesnėje vietoje, tačiau dėl savo unikalumo turbūt ne vienam metalistui bus labai sunku atsisveikinti su Lenkijos uostamiesčio laivų statyklos teritorija.
Tačiau kol kas paskutinį kartą galime pasidžiaugti įprastinėmis scenomis. Tiesa, šiemet vėl buvo padarytos kelios korekcijos: savitas, turintis gerą akustiką, tačiau dideliems žiūrovų srautams nepritaikytas "Drizzly Grizzly" klubas šiemet tapo pokalbių šou erdve, o į pernykštę jos vietą vėl sugrįžo muzika – čia viso festivalio metu veikė penktoji scena, pavadinta The Void vardu. Dar šiemet klubas "B90" perėmė Sabbath vardą, o prie pernykščio Monster Energy Desert scenos pavadinimo šįkart prisidėjo žodis Shrine, bet čia jau tik detalės.
Dar viena naujovė – šiemet prie "Heavy Music Band Battle" konkurso dalyviai, kurio nugalėtojai gauna galimybę groti Gdanske, pasipildė lietuviais. Tiesa, šįkart laimėjo kaimynai, bet iki to prieisime kiek vėliau.
Kaip ir kasmet, renginys susilaukė didelio tautiečių susidomėjimo – ne kartą žiūrovų tarpe girdėjosi lietuvių kalba ar lietuviškos dainos. Pakili lankytojų nuotaika galėjo būti dar dėl vienos priežasties – orai pirmąją festivalio dieną buvo prognozuojami kur kas geresni nei prieš metus. Tad tik gera nuotaika lydėjo birželio 3 d., kai "Mystic Festival" oficialiai atvėrė savo vartus. Pernykščio eksperimento, kai pora grupių renginio išvakarėse koncertavo bilietus į apyrankes atėjusiems pasikeisti žiūrovams, buvo atsisakyta, tad muzikinė dalis startavo drauge su apšilimo diena.
15.45 val. prasidėjo veiksmas dvejose scenose – kam britai "Blackgold" prieš porą metų didelio įspūdžio nepaliko, tie rinkosi prie The Void scenos, kur jau išsirikiavo Poznanės trijulė "Extensa". Instrumentinį sludge/post metalą grojantys lenkai praėjusių metų gale išleido savo naują albumą "Echomora", kurį šį pavasarį pristatė už keliasdešimt metrų šalia esančiame "Drizzly Grizzly" klube. Šįkart kolektyvas į grojaraštį nusprendė įtraukti truputį daugiau senesnių kūrinių ("Extransa", "Contact", "Wormhole"), bet tris kompozicijas parinko ir iš naujojo disko ("Stay Asleep!", "Level 4", "No!$€"). Pauzių tarp dainų metu muzikantai neištarė nė žodžio, o muziką skyrė tik senų radijo/tv įrašų fragmentai, kuriuose buvo pasakojama apie NSO egzistavimą, gegutės kiaušinius ar laimę. Kol festivalis neįsivažiavo, o žiūrovai turėjo daug jėgų, "Extensa" kūryba susivirškino visai smagiai.
Paėjus truputėlį į šoną buvo galima suspėti į amerikiečių "Embryonic Autopsy" pasirodymo pabaigą. Čikagos death metal muzikantai Lenkijoje viešėjo pirmą kartą bei čia turėjo progą pristatyti jau šį penktadienį pasirodysiantį trečiąjį savo diską "Rise of the Mutated", kurio dainą "Zombified Infants of Roswell" išgirdome. Kai kolektyvas dar keliomis kompozicijomis patenkino ekstremalesnės muzikos mėgėjų alkį, atsidarė Park scena, o joje pasirodė grupė "Bloodfeather". Taip, čia tie modernų roką/metalą grojantys estai, kurie tapo vienais iš dviejų minėto konkurso "Heavy Music Band Battle" laureatų. Jaunas, bet drąsus kolektyvas džiaugėsi išsipildžiusia svajone, ragino žmones įsukti circle pit'ą, tupdė publiką ant žemės. Pastarieji buvo dar gan mieguisti, tačiau vokalisto paraginti sustoti į mirties sieną, žiūrovai pakankamai neblogai išpildė šį pageidavimą, o vėliau išklausė dainą "Stray".
Dar daugiau dėmesio susilaukė "itališka kompozicija apie kavą" – išgirdome pernykščio "Eurovizijos" estų atstovo Tommy Casho kūrinio "Espresso Macchiato" metalinę versiją. Dar po poros kompozicijų Tartu rokeriai atsisveikino. Galima pajuokauti, kad "Bloodfeather" galbūt užėmė lietuvių "Griefgod" vietą festivalyje, bet reikia pripažinti – savo stilių estai reprezentavo labai gerai ir buvo verti tokios didelės scenos.
Paskui visai smagiai savo pasirodymą pradeda hardcore atliekantys lenkai "Frontside", o juodmetalio fanus arčiau savęs sukvietė "Dola", tačiau smalsumas ne vieną lietuvį turėjo nuvesti į klubą "B90" (aka Sabbath scena), kur savo avangardinį death metalą jau groja austrai "Disharmonic Orchestra". Šis kolektyvas dar gūdžiais 1992 m. toje pačioje Lenkijoje drauge su vilniečiais "Regredior" dalyvavo tuometiniame festivalyje "S'thash'ydlo", muzikantai yra pakankamai aktyvūs ir šiomis dienomis. Tiesa, paskutinį albumą austrai išleido prieš dešimtmetį, o Gdanske didžiąją dalį sudarė ankstyvieji kūriniai. Po kiekvienos dainos vokalistas Patrickas Klopfas nepamiršdavo lenkiškai padėkoti gausiai susirinkusiai publikai bei ją pamalonindavo tokiomis kompozicijomis, kaip „Accelerated Evolution ar "Supervision".
Vėliau grupės lyderis paprašė pakelti rankas tuos žiūrovus, kurie buvo gyvi 1990-aisiais. "Na, kokie 6-7", - žiūrėdamas į rankų mišką pajuokavo muzikantas bei tęsė pasirodymą su "Disappeared With Hermaphrodite Choirs".
Dar po kelių kūrinių austrų pasirodymas priartėjo link pabaigos - "Disharmonic Orchestra" sugrojo dar vieną kultinio albumo "Not to Be Undimensional Conscious" kompoziciją "Idiosyncrasy" ir atsisveikino.
Kadangi netrukus turėjo sekti trijų death metalo supergrupių maratonas, atgauti jėgas bei pasižvalgyti po festivalio teritoriją geriausias metas yra tas, kai groja amerikiečiai metalcore'riai "Kublai Khan TX" bei danai "Neckbreakker". Visų pirma, labai stebino labai ilgos eilės prie oficialios festivalio atributikos pardavimo taškų. Pavalgyti ar įsigyti muzikos įrašų šįkart buvo galima kur kas operatyviau. Rūsyje, kur vienais metais veikė lenkiškų metalo fanzinų paroda, šįkart įsitaisė vintažinių vaizdo žaidimų mėgai, kur prie kineskopinių ekranų metalistai ar jų atžalos varžėsi lenktyniaudami motociklais arba pliekdami kultinį "Doom'ą".
19.30 val. ekstremaliosios muzikos fanai būriavosi prie Monster Energy Desert Shrine scenos, kurioje jau puikavosi švedų sunkiasvorių "Grave" logotipas. Lietuvoje ne kartą koncertavusį kolektyvą prieš porą metų supurtė didelės sudėties permainos, tad labai neįprasta buvo matyti švedus tik trise. Užbėgus įvykiams už akių, galima konstatuoti faktą, kad skambesyje "mėsos" nepritrūko, tačiau akys su vaizdu neapsiprato viso pasirodymo metu.
Vakarop karštis atslūgo, lauke laikėsi malonus vasariškas oras, o iki visiškai laimės trūko tik gero death metal. Juo ir aprūpino Gotlande savo veiklą pradėjusios švedų legendos. Skambantys "Deformed" ar "You'll Never See" pamalonino old-school gerbėjus, tad grupės lyderiui Ola Lindgrenui pasirodė labai keista, jog žiūrovų tarpe jis mato daug besišypančių veidų, nors jo grupė atlieka piktą death metalą. Visgi muzikantas tame neįžvelgė problemos ir toliau su kolegomis žarstė vieną po kito savo klasikinius hitus - "For Your God", "In Love" ar "pirmą gerą savo parašytą" dainą "Eroded". Pauzių metu vokalistas publikos tarpe ieškodavo kraštiečių, o žiūrovai neretai skanduodavo grupės vardą arba tą klasikinę frazę "napierdalać". Valandos trukmės setas buvo baigtas kūriniu "And Here I Die", o po to reikėjo paskubėti Park scenos link, kur gerbėjų laukė net 15 mėnesių nekoncertavusios Floridos death metal legendos "Six Feet Under". Pavasarį naują diską išleidę amerikiečiai būtent koncertu Lenkijoje pradėjo beveik iš 20 pasirodymų susidėsiantį vasaros gastrolių turą.
Per šių amerikiečių koncertą taip pat nestigo šypsenų – daugiausiai jų išspausdavo originalūs frontmeno Chriso Barnes'o vokaliniai sugebėjimai. Pradėję pasirodymą nuo "War Is Coming", vėliau muzikantai daug dėmesio skyrė debiutiniam diskui "Haunted" – išgirdome jo kūrinius "Lycanthropy", "Silent Violence", "Torn to the Bone".
Nors Chrisas prasitarė, jog nemėgsta kalbėti, bet mėgsta dainuoti, kelis kartus pagyrė publiką, kad ši atrodo gerai, tuomet galbūt ir jaučiasi gerai. Žiūrovai jautėsi tikrai neblogai – nuo pat pradžių įsisukęs circle pit'as išliko aktyvus kone viso "Six Feet Under" pasirodymo metu. Paskui išgirdome "Feasting on the Blood of the Insane", "Ghosts of the Undead", o pabaigai buvo palikti pora "Cannibal Corpse" perdirbinių bei vienas "Holocaust" koveris.
Iškart po šio pasirodymo kiek tolėliau esančioje Sabbath scenoje turėjo prasidėti "Unleashed" koncertas. Atrodė nerealu suspėti į pat šių švedų koncerto pradžią, tačiau minia kažkaip labai sparčiai judėjo, o ir minėtas klubas dar nebuvo sausakimšas. Tad net ir vėliau atėję žmonės iš gana patogių vietų galėjo stebėti grupės, kuri prieš 3 metus yra koncertavusi pas mus, pasirodymą.
"Unleashed" savo grojaraštį pradėjo nuo "To Asgaard We Fly". Pasiteiravęs, ar žiūrovai yra pasiruošė švediškam death metalui, grupės lyderis Johnny Hedlundas su kolegomis atliko "Destruction (of the Race of Men)". Pasidžiaugę sugrįžimu į Lenkiją, muzikantai sugrojo "Don't Want to Be Born". Tvankioje salėje publika gana aktyviai šėlo, čia išvydome ir kelis crowd-sufing'o bandymus.
Po kiek senesnės kompozicijos "Hammer Battalion", vokalistas pasiūlė pasiklausyti naujausio disko dainos "To My Only Son", o dar vieną naują kūrinį "Hold Your Hammers High!" itin papuošė ilgas gitaros solo. Po jo Johnny'is pristatė kitus grupės narius bei pajuokavo, jog jo vardas yra Patrikas. Žinoma, publika suprato pokštą ir muzikantui teko vėliau pasitaisyti.
"Ką manote, jei sumažintume tempą?" - paklausė vokalistas bei tada nuskambėjo "The Longships Are Coming", o jos priedainį leido atlikti ir žiūrovams.
Publika skubiai traukė į viršų savo išmaniuosius įrenginius, kai buvo atliekama "War Comes Again", kuriai neseniai grupė susuko vaizdo klipą. Tada muzikantai sugrįžo į savo veiklos pradžią bei prisiminė savo pirmąją kelionę į Lenkiją 90-ųjų pradžioje. To pasirodymo metu buvo sugrota "Into Glory Ride", ją išgirdome ir dabar. Dainos viduryje Johnny'is atsinešė į sceną ragą, iš kurio gėrė alų, o jo turinio likučiais aplaistė fanus. Dar po poros kompozicijų grupės lyderis pajuokaudamas pakvietė publiką ryt ryte drauge vykti į Švediją, o šiandienos pasirodymo pabaigai paliko "Before the Creation of Time".
Jei kelionė nuo Park iki Sabbath scenų vyko labai sklandžiai, tai atvirkštinis maršrutas gerokai prailgo – minia plūdo į gaivią vakaro vėsą, kai lauko scenoje jau buvo įsibėgėjęs "Nine Ice Kills" koncertas. Šie Bostono rokeriai prieš 2 metus Kaune apšildė "Five Finger Death Punch" šou, o šiandien muzikantai daugiausiai iš visų gavo laiko scenoje.
Kas seka grupės karjerą, žino, jog pastaruoju metu kiekvieną muzikantų kūrinį tiesiogiai įtakoja kultinis siaubo filmas. Taip grupės pasirodymas virsta mini spektakliu, kurį įdomu stebėti net ir ne prisiekusiems fanams. Antai per filmo "Hostel" įkvėptą dainą frontmenas Spenceris Charnas'as "nukapojo" galūnes ant kėdės sėdinčiai moteriai, kitą kompoziciją paįvairino šokėja. Kūrinį "The Laugh Track" vokalistas atliko užsidėjęs Džokerį ar Harį Dviveidį primenančią kaukę, o "A Grave Mistake" ekrano projekcijos sufleravo, jog šią kompoziciją įkvėpė liūdnai pagarsėjęs filmas "The Crow".
Paskui atėjo malonios mintės Stepheno Kingo fanams – kol skambėjo "Funeral Derangements", ekrane matėme gyvūnėlių kapinių kryžius, "Orinco" sunkvežimį, nuo jo nukentėjusio vaiko batuką. Girdėjomę ir frazę apie tai, jog "kartais miręs yra geriau". Kaip sakė kitos dainos "The Shower Scene" pavadinimas, šįkart buvo dainuojama apie žmogžudystę viešbutyje, o scenoje už užuolaidos išvydome ir šios garsiosios scenos atkartojimą.
Kad viskas netaptų perdėm monotoniška, vėliau kuriam laikui siaubo filmų temos buvo pamirštos. Kompozicija "Hell or High Slaughter" priminė apie Los Andželo Sunset bulvaro gyvenimą 80-aisiais, o kūrinys "The Great Unknown" užminė daug mįslių, kaip ir garsioji "Matrica".
Jei Lietuvoje muzikantai turėjo gan ribotą laiką, šįkart jiems buvo skirta net 1 val. ir 15 min., tad pabaigoje visko pasirodė gal net per daug. Iš įsimintinesnių epizodų galima išskirti dar vieną puikų tribute'ą S.Kingui bei jo romanui "It" (daina "IT Is the End") ar pagal "Nightmare on Elm Street" franšizę sukurtą "The American Nightmare". Pabaigai muzikantai paliko "A Work of Art" ir galutinai atsisveikino.
Laikrodžių rodyklėms artėjant link vidurnakčio, festivalyje dar liko pora vardų, o patogiausia buvo pasiekti Monster Energy Desert Shrine sceną, kur Bavarijos melodingo black/death metalo atstovai "Kanonenfieber" jau pradėjo dainuoti savo himnus apie Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pradžių kūriniai su šūksniais "Deutschland, Deutschland" nekėlė daug pasitikėjimo, bet ugnies pliūpsniais paįvairintas, karinio laivo denio motyvais papuoštoje scenoje atliekamas šou didelį kiekį publikos prikaustė ir ji išbuvo iki pat pasirodymo galo. Tuo pirmoji "Mystic Festival" diena pasibaigė. Ji labiausiai turėjo patenkinti death metal fanus, o ketvirtadienį savo valandos sulauks ir trašystai.
P.s. Renginio programoje organizatoriai paskelbė, jog kitąmet šalia Gdansko Polsat Plus arenos bus įkurtas visas metalistų miestas, kuris bus pakrikštytas Metalopolis vardu.
Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)
