2017 m. pradžioje tuometinėje "Siemens" arenoje įvyko renginys "Roko naktys: Winter" ir nuo to laiko metalo ar netgi roko muzikos gerbėjams nepasitaikė rimtų priežasčių sugrįžti į didžiausią salę sostinėje. Šį pavasarį rokerius pasiekė ne itin "sunki", bet smagi žinia – į šiuo metu "Arena Vilnius" vardu žinomą erdvę atvyksta grupė "Placebo". Prieš 19 metų Lietuvoje viešėjusių alternatyviųjų rokerių pirmasis koncertas jame apsilankiusiems fanams įstrigo atmintin dėl nedidelio žiūrovų skaičiaus, o žurnalistams tas šou suteikė daug peno skandalingoms antraštėms. Šįkart priežastis nepraleisti antrojo britų vizito buvo visiškai neskandalinga – šiemet kolektyvas mini savo debiutinio albumo 30-metį, tad turo grojaraštyje vyrauja tik ankstyvosios kompozicijos. Jas išgirsti ar tiesiog apsilankyti gerame renginyje spalio 15 d. panoro kur kas didesnis būrys žiūrovų nei 2007-aisiais. Tas būrys galėjo būti dar gausesnis, nes galbūt dalis melomanų pasirinko lygiai tuo pačiu metu "Kablyje" vykusį vokiečių synth-pop veteranų "Camouflage" koncertą. 
"Arena Vilnius" viduje prieš apšildančiosios grupės "Kallsup" pasirodymą mėlynai švietė dar daug neužpildytų sėdimų vietų, tačiau kai švedai užlipo ant scenos, parteryje jų laukė pakankamai gausios žiūrovų gretos. Dalis scenos buvo uždengta bei rezervuota pagrindinėms vakaro žvaigždėms, bet sekstetas iš Erebru puikiai išsiteko jos priekyje.
Kolektyvas savo grojaraštį pradėjo nuo trumpo kūrinio "Öppen", iškart perėjusio į "Kino". Po nedidelės pauzės bei gausių aplodismentų, šou tęsėsi su kompozicija "Alias". Tik tada grupės frontmenė Eline Gustafsson pasisveikino su vilniečiais, prisistatė bei... atsiprašė už tai, kad muzikantai dainuoja tik švedų kalba. Dar padėkojusi pagrindinei turo grupei bei šiandien čia apsilankiusiems žiūrovams, dainininkė su kolegomis atliko dainą "Novis". Vėliau muzikantai klausytojams pristatė dar tik ruošiamo antrojo disko kūrinį "Chimär".
O kokia gi akustika salėje, apie kurią kitados sklandė ne pačios geriausios nuomonės? Reikia pripažinti, jog netgi apšildančioji grupė skambėjo pakankamai gerai. Būtų galima prikišti būgnų įgarsinimą, tačiau jis tikrai negadino bendro įspūdžio.

Dar po poros dainų pirmoji grupė priartėjo prie pabaigos – nuskambėjo "Svartån" ir švedai atsisveikino. Pusvalandis, pripildytas šiaurietiško šaltumo ar D. Lynch'o kinematografinių šedevrų nuotaikų turinčios mistikos, neprailgo. Dabar lygiai tiek pat laiko techninis personalas turėjo paruošti sceną vakaro kaltininkams "Placebo".
Sceną nuo žiūrovų atitvėrė milžiniškas audeklas, o šonuose įrengtuose ekranuose užsidegė priminimai, kad žiūrovai raginami koncerto metu padėti savo telefonus į šalį bei mėgautis renginiu, o ne vaizdo įrašais. Vėliau tas pats tekstas buvo pakartotas iš kolonėlių lietuvių kalba, o galiausiai prabilo Briano Molko balsu angliškai. Užbėgant įvykiams už akių galima patvirtinti, jog tai yra puikus sprendimas, kurį neblogai sekėsi išpildyti. Žinoma, kaskart pustuziniui žiūrovų pritrūkdavo arba valios paklusti prašymui, arba pritrūko paaiškinimo kuria nors kita kalba.
Netrukus ant sceną ir publiką skiriančio audeklo išvydome projekcijas, atgaline tvarka rodančias grupės įsimintiniausių koncertų akimirkas, vaizdo klipų ištraukas, kol galiausiai priėjome pačią pradžią – 1996-uosius. Pasikeisdami mirgėjo tiek debiutinio disko išleidimo metai, tiek 2026-ieji, kol galiausiai pasirodė užrašą: "Praeitis yra dabartis". Paskui skambant "Pure Morning" ant to paties audeklo šmėžavo muzikantų siluetai, kol galiausiai takoskyros tarp muzikantų bei fanų nebeliko. Žemyn nukritus užsklandai, scenos priekyje išvydome gitaristo ir vokalisto Briano Molko bei bosisto Stefano Olsdalo duetą. Kiti koncertinės grupės nariai stovėjo tolėliau ant pakylos ir į pirmą planą nesiveržė.
Netrukus muzikantai pratęsė pasirodymą šiandien minimo albumo kūriniu "Come Home". Daugybę kartų keitę gitaras grupės nariai vėliau sugrojo "You Don't Care About Us" ir tik po "Teenage Angst" Brianas pirmą kartą prabilo – padėkojo publikai už šiltą priėmimą. Dainininkas prisipažino, jog grupė Lietuvos  sostinėje praleido porą dienų, per kurias spėjo apsižvalgyti bei pagyrė Vilnių, kuris per tuos 19 metų labai pasikeitė. "Placebo" frontmenas taip pat padėkojo tiems, kurie renginio metu nesinaudoja savo išmaniausiais įrenginiais. Pasak B. Molko, 1996-aisiais visi turėjo tik kuklius "Nokia" telefonus, kuriais buvo neįmanoma fotografuoti.
"Sugrįžkime laiku atgal drauge, bet tą darykime kartu", - sakė Brianas, o tada išgirdome "Bionic".
Mirgančių ekranų jūra kartais įneša savito žavesio į šou, tačiau šįkart sprendimas paraginti fanus nesinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, kol skamba 1996-1998 m. muzika, pasirodė itin tinkamas.
Dar po dviejų antrojo disko kompozicijų išgirdome lėtesnę "36 Degrees" versiją. Iki tol santūriai šokusi publika labai aktyviai įsijungė į "I Know" atlikimą - į viršų pakilo daugybė plojančių rankų. Tada beveik be pauzių viena po kitos nuskambėjo dar trys disko "Without You I'm Nothing" dainos ir tik po "Lady of the Flowers" sulaukėme ilgesnio atokvėpio. Nutilus gausioms ovacijoms B. Molko priminė apie tai, jog prieš porą savaičių "Placebo" išleido naują kompoziciją.
„Aš nežinau, jūs ją jau girdėjote ar ne. Aš galvoju apie tai, jog ją reikėtų atlikti šiandien, bet dar nesu tikras. Ką jūs manote?“ - juokavo grupės frontmenas. Be abejo, publika jam pritarė ir tuomet išklausėme naująjį singlą „HELEN KELLER“. Po jo muzikantai vėl sugrįžo prie to, kam yra skirtas šis turas – nuskambėjo "Bruise Pristine" bei "Nancy Boy", o tada grupė paliko sceną.
Po kelių minučių publikos prašymų kolektyvas sugrįžo sugroti vieno didžiausių savo hitų "Every You Every Me". Pastarąją kompoziciją Brianas atliko neturėdamas rankose savo gitaros. Publika šiuo momentu irgi kiek atsipalaidavo – išmaniųjų telefonų pakilo kur kas daugiau, tad tvarką arenoje palaikę apsaugininkai čia dirbo išsijuosę.
Pabaigai "Placebo" paliko porą koverių - iš pradžių išklausėme "Depeche Mode" kūrinio "I Feel You" perdirbinį, o po jos nuskambėjo Kate Bush "Running Up That Hill" interpretacija. Per pastarąją iš arenos palubės pažiro daugybė konfeti popierėlių. Pakankamai dažnas reiškinys koncertuose, tačiau šįkart ant popierėlių puikavosi "Placebo" logotipas! Po to rokeriai atsisveikino, palikdami klausytojus karštai diskutuoti apie garsą (tikėtina, kad nepatenkintieji tiesiog stovėjo blogoje vietoje – nemaža dalis žiūrovų įgarsinimui priekaištų nerado) ar apie griežtą draudimą nefilmuoti koncerto. Dėl poros dalykų visi vienbalsiai sutarė: "Placebo" vis dar yra aukštame lygyje ir antrasis grupės vizitas buvo sėkmingesnis nei pirmasis.

Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)