2016 Liepos 13
"Black Sabbath" Rygoje: idealus momentas padėti tašką?
2013-aisiais duotame interviu "Black Sabbath" gitaristas Tony Iommi prasitarė, kad po vieno ateinančių metų vasaros koncerto grupė daugiau nėra nieko suplanavusi. Žurnalistai pagavo šią mintį ir netrukus apskriejo per visą žiniasklaidą naujiena, kad 2014-aisiais "Black Sabbath" nutrauks savo veiklą. Pasitaikius maloniai progai, šias muzikos legendas 2014 metų birželį tenka savo akimis išvysti Lenkijoje ir susitaikyti su ta mintimi, kad netrukus grupės nebebus. Tad žinia apie tai, kad "Black Sabbath" jau tikrai surengs atsisveikinimo turą ir užsuks į Rygą, prilygo toms emocijoms, tarsi tavo mėgstama sporto komanda beviltiškai pralaimimose varžybose paskutinę sekundę išplėštų pratęsimą. Ta prasme, džiaugsmo yra, nes tu dar mėgausiesi žaidimu papildomą laiką, tačiau tuo pačiu jautei, kad tavo komanda nebuvo verta tų lygiųjų ir pralaimėjimas nėra nedėsningas rezultatas. Visgi po ilgų svarstymų tenka ieškotis bilietų ir nekantriai laukti liepos 5-osios, kai Rygos areną drebins metalo krikštatėviai.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse bent 3 autobusai bei ne viena lengvoji mašina iš Lietuvos pajudėjo Latvijos sostinės link, kol galiausiai pasiekę kelionės tikslą ne vieną ratą suko aplink areną, kur sulig kiekviena minute vis didėjo žmonių minia. Kai pagaliau autobuso durys atsidaro, tenka sparčiu žingsniu eiti arenos link. Lauke eilių nėra, tačiau viduje šurmuliuoja visiškas turgus. Kas tai bebūtų: atributikos kioskas, kavinė ar tualetas - visur eilės milžiniškos.  Nepaisant to, kad prieš porą savaičių Lietuvoje koncertavusių "Iron Maiden" drabužių kainos yra juokingos, lyginant su tuo ką galima įsigyti Rygos arenoje (60 EUR už ilgarankovius "Black Sabbath" marškinėlius), atributikos kioskas užgultas iš visų pusių. Žmonės perka, matuojasi, diskutuoja.
Dar vienas ištikimiausius gerbėjus pritraukęs masalas - kompaktinis diskas "The End", kuris platinamas tik koncertų metu. Kaina irgi gal kandžiojasi (40 EUR), bet sukandus dantis tenka ištiesti pardavėjai ranką su prašoma pinigų suma ir judėti scenos link.
Dar būnant fojė tenka išgirsti apšildančiosios grupės pasirodymo pradžią. Taigi, skubame į vidų, kur pasitinka 14500 vietų talpinanti erdvė. Joje sėdimos vietos dar apytuštės, tačiau parteris jau beveik pilnas. Dalyvauti parterio mėsmalėje jau teko prieš porą metų, tad šįkart pasirenkama fanų zona, kur ir erdviau, ir prakaitą ant Ozzy veido galima pamatyti ne tik iš LED ekrano.
Apšildančioji grupė... Tiesą sakant, prieš koncertą visiškai užmirštu pasidomėti apie apšildymą ir tik po kelių kūrinių atmintis sugrįžta - scenoje čia stovi "Rival Sons". 2012-aisiais kuklioje anuometinio Vilniaus klubo "New York" scenoje koncertavusi amerikiečių grupė pastaruoju metu pakilo į nemažas aukštumas, tačiau antradienio vakarą pasikartojo "apšildančiosios grupės sindromas": jei pagrindinės koncerto žvaigždės vilioja, tačiau nesi didelis apšildančiojo kolektyvo fanas, pasirodymas prailgs, nors ir kaip muzikantai stengtųsi. "Rival Sons" gerai atrodytų soliniame koncerte, lietuviškame festivalyje, Latvijoje irgi buvo gerų momentų, bet... Gitaristas Scott Holiday kone po kiekvienos dainos keitė spalvotas gitaras, basas scenoje dainavęs vokalistas Jay Buchanan tiek išvaizda, tiek elgesiu priminė šviesaus atminimo Jim Morrison, o garsas, kaip apšildančiai grupei, buvo irgi neįtikėtinai geras. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, šis vakaras priklauso būtent "Black Sabbath", tad neblogas, bet labai monotoniškas rokenrolas ilgai netrunka ir jam nutilus sceną dengiantis audeklas papuošiamas senuoju "Black Sabbath" logotipu.
Po neilgos pertraukos logotipą keičia įžanginis filmukas, kuriame pabudusi pabaisa ugnimi naikina visa, kas papuola į jos akiratį, o galiausiai visa tai transformuojasi į "Black Sabbath" turo "The End" reklaminį plakatą. Audeklas nukrenta ir šou prasideda nuo titulinio debiutinio albumo kūrinio - "Black Sabbath". Scenos gale - milžiniškas ekranas, o garsas, kaip uždarai arenai yra tiesiog nepriekaištingas. Garbaus amžiaus muzikantai atrodo pakankamai guviai: bosisto Geezer Butler galvą puošia tik šiek tiek daugiau žilų plaukų, vokalisto O.Osbourne judesiai scenoje nebėra tokie staigūs, o T.Iommi, nepaisant kelerius pastaruosius metus užpuolusių sveikatos problemų  yra tarsi ką tik nužengęs iš 1999-ųjų metų dvd "The Last Supper".
Kadangi grupę tenka matyti antrą kartą, sunku vertinti ar emocijos būtų buvusios tokios pat, jei "Sabbath" koncerte nebūtų tekę lankytis iki tol. Ašaros akyse nesitvenkia, o apima maloni ir džiaugsminga nuotaika. Bendras vaizdas scenoje irgi visai smagus ir nė iš tolo neprimena pasipinigauti užsimaniusių senolių šou.
O kaip ta fanų zona? Visgi susidarė įspūdis, kad čia esančių žiūrovų amžiaus vidurkis yra gerokai per 40 metų. Čia susirinkusiems Ozzy, Tony ir Geezer primena jaunystę, maištingas dienas, galbūt susirėmimus su tarybine milicija, o ši diena - jų didžios svajonės išsipildymas. Fanų zonos žiūrovai dainavo kiekvieną žinomesnės dainos žodį, tačiau didesnio veiksmo nebuvo, nes ne vieno gerbėjo rankos laikė krepšius su įsigyta atributika. O už nugaros jaunimas šėlo. Ypač būgnininko Tommy Clufetos solo numerio metu parteris savo palaikymu visiškai užgožė fanų zoną. Tačiau pailsėję vyresnieji netrukus klusniai vykdydavo Ozzy nurodymus - "Black Sabbath" frontmenui liepus, per visą areną kildavo rankų jūra arba sugriaudėdavo galingas choras.
Kuo skiriasi šis koncertas nuo ankstesnio pasirodymo, kuriame buvo pristatytas albumas "13"? Būtent tuo, kad iš pastarojo darbo neišgirdome anei vieno kūrinio. Kai kas pasigedo ir kelių senųjų hitų: "Electric Funeral", "The Wizard" ar "Symptom of the Universe". Šio vakaro grojaraštį sudarė pirmųjų 3 albumų kūriniai bei "Snowblind" (iš "Vol.4") ir "Dirty Woman" (iš "Technical Ecstasy"). Pridėjus minėtus neatliktus kūrinius bei 1-2 kompozicijas iš "13", koncertas būtų buvęs tobulas. O dabar jis buvo labai geras.
Po "Children of the Grave" muzikantai atsisveikina su Latvijos publika ir labai trumpam dingsta užkulisiuose. Nespėjo žiūrovai prarėkti gerklių tam, kad prisišauktų grupę atgal, o Ozzy sugrįžta su tradiciniu pasiūlymu: "Black Sabbath" atliks dar vieną dainą, jeigu žiūrovai bus "f..g crazy". Sutarta! Atliekamas kiek pailgintas dainos "Paranoid" variantas, kai po gitaros solo šėliojama su publika. O dabar jau tikrai viskas. Muzikantai žemai lenkia galvas prieš fanus ir palieka sceną.
Ar atsisveikinimas buvo graudus? Tikrai ne. Minioje nebuvo nė vieno nusivylusio ar verkiančio veido. Autobuso bendrakeleiviai tarsi sutarę kartojo, kad koncertas paliko neišdildomus įspūdžius. Jei tikėti grupės pareiškimas, pasibaigus turui "Black Sabbath" dainų galėsime klausytis tik iš įrašų. Muzikos istorijoje buvo ne vienas kartas, kai grupės persigalvodavo, tačiau, mano galva, šis atvejis yra kitoks. Būtent ši diena ir yra idealus momentas "Black Sabbath" legendoje padėti tašką. Kai turas grojamas didžiausiose arenose, kai paskutinis studijinis albumas tapo auksiniu bei 9 valstybėse užkopė į perkamiausių darbų topų viršūnę. Veteranai turi idėjų, (truputį) sveikatos, kad galėtų dar džiuginti fanų armiją, tačiau tai jau būtų pats laikas užversti šį roko istorijos puslapį, kol garbinga grupė dar neįgavo UAB‘o bruožų. O užuomazgų tam jau yra. The end.

Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?