2014 Lapkričio 14
"Skurk": šiandien metalo scena gyva visoje Islandijoje

Nedideliame Akureirio miestelyje Islandijoje 1990 metais susikūrė thrash metal grupė "Skurk". Sau ir draugams įrašę oficialiai taip ir neišleistą albumą, po 3 metų s išsiskirstęs kolektyvas apie save priminė 2012-aisiais. Šią vasarą pasirodžiusio "Final Gift EP" sėkmės paakinti, muzikantai vėl triūsia studijoje, kur įrašinėja naują albumą. Apie grupės veiklą papasakojo "Skurk" gitaristas Hörður "Hudson" Halldórsson.

- Grupė susikūrė prieš 24 metus ir buvo aktyvi iki 1993-ųjų. Kodėl "Skurk" iki 2011-ųjų nebeegzistavo ir ką per tą laiką veikė grupės nariai?
- Po to kai mes įrašėme visas dainas kurias mokėjome ir kurias sukūrėme (18-20 dainų parašėme patys ir grodavome 10-15 cover'ių), nutarėme, kad mums to jau gana. Daug darbo ir investicijų buvo sudėta į grupės veiklą ir mes tiesiog pavargome. Taip pat tai buvo scenos nuosmukio metas, kuomet grupės krito viena po kitos it musės.
Kai kurie vaikinai paliko muzikinę sceną, bet aš, Guðni ir buvęs vokalistas Palli sukūrėme grandžo grupę. Po kelerių metų susipažinau su Kristján ir mes pradėjome kurti muziką, kuomet post-grandžas buvo savo populiarumo viršūnėje. Tada parašėme kelias sunkias thrasho dainas ir mums patikdavo jas groti tiems metalo hipiams.

- Jei neklystu, grupės vardas reiškia "Piktadarys". Kokia jo istorija?
- Taip. Ir iš tikrųjų tai yra labai senas islandiškas žodis, reiškiantis "piktadarį" anglų bei skandinavų kalbomis. Bet islandų kalboje jis dar turi kitą reikšmę. Tai - garsus erzinantis triukšmas, kuris mums pritinka.
Kuomet mes rinkome grupei pavadinimą, paėmėme islandišką žodyną, atvertėme atsitiktinį puslapį ir dūrėme pirštu į pirmą pasitaikiusį žodį. Ir štai jis ! SKURK!

- Kodėl nusprendėte groti būtent thrash metalą?
- Jis reguliuoja mūsų širdies ritmą ! Kai mes buvome jauni vaikinai, pradėjome groti tuo metu, kai scenoje iškilo "Metallica", "Megadeth", "Slayer" ir kitos grupės. Jautėm žiaurią jėgą klausydami jų įrašų. Tai buvo kažkas naujo ir nuo tada mums kelio atgal nebeliko.

- Kaip labiausiai jus įtakojusias grupes, nurodote "Kreator", "Metallica", "Sacred Reich". Ar bėgant metams keitėsi jūsų muzikinis skonis? Ar vis dar galvojate, kad "thrashas iki mirties"?
- Taip, žinoma, skonis keičiasi... Kai devyniasdešimtaisiais buvau "Skurk" sudėtyje, man tada buvo 15-18 metų, aš mėgau "Slayer". Vis dar patinka "Megadeth", "Metallica", "Kreator", "Accept", "Dio"... Aš vis dar mėgstu šiuos kolektyvus ir dar daugelį kitų, kurių įtaka yra didžiulė. Bet tai buvo prieš 20 metų, po to dar daugybė grupių pateko į mano mėgstamiausių grupių dešimtuką, taip įtakodamos šiandieninį mano stilių. Bes visko pagrindas yra thrashas.
 
- Didžiosios metalo grupės dažniausiai groja Reikjavike. Papasakokite apie metalinį gyvenimą savo gimtajame Akureiryje.
- Na, Akureiryje gyvena apie 18 tūkstančių gyventojų, o Reikjavike - apie 150 tūkstančių. Didžiosios metalo grupės dažniausiai groja Europoje ir Jungtinėse Valstijose bei surengia kelis koncertus per metus Islandijoje.
Juokingiausia yra tai, kad prieš 20 metų, kuomet dar nebuvo paplitęs internetas, buvo smagu būti Akureirio metalo grupės nariu. Dauguma jaunimo klausėsi metalo. Tu prisigerdavai, eidavai per miestą ir išgirsdavai grojant metalą iš kone kiekvienos pravažiuojančios mašinos.
Mes daug koncertuodavome Šiaurės Islandijoje ir mūsų populiariausia vieta buvo Husaviko miestas, kuriame gyvena apie 2 tūkstančius žmonių.
N orėčiau pasakyti, kad šiandien metalo scena gyva visoje Islandijoje. Mes turime nuostabių grupių visoje šalyje. Nors žinoma, gausiausia jų yra Reikjavike. Surengti koncertą Akureiryje yra sudėtingiau, bet "Skurk" neturėtų skųstis - mes turėjome daug galimybių čia pasirodyti.
Posakis "think big - play big" čia netinka - žmonės mėgsta talentingus ir ambicingus atlikėjus. Kai tu dirbi ir atiduoti visas jėgas, muzikos stilius ir žanras nebeturi reikšmės. Žinoma, pasitaiko negatyvių epizodų, tačiau mes visada būname laimingi po pasirodymo. Turiu omenyje, kad thrash metalą groti ne kiekvienas sugeba.

- Pirmasis oficialus "Skurk" albumas "Final Gift EP" pasirodė tik 2014 metų vasarą. Jame visiškai nauja kūryba ar dainos iš 90-ųjų periodo?
- Kada nusprendėme įrašyti "The Final Gift" albumą, mes grodavome kelias senas savo dainas koncertuose bei po ilgo laiko dirbome ties naujomis dainomis. Mes nusprendėme, kad yra didelis skirtumas tarp senos ir naujos kūrybos ir tai buvo posūkis grupė kūryboje. Penkios dainos įraše buvo atnaujintos, o šeštoji kompozicija "Darkness" buvo visiškai nauja. Taip mes pasakėme "sudie" senam repertuarui ir jį sujungėme su nauju.

- Kokių atsiliepimų susilaukė EP iš žiniasklaidos bei gerbėjų? Kokia buvo reakcija?
- Per pastarąsias dvi savaites gavome daug dėmesio ir vis dar siųsdavau kompaktinius diskus recenzentams. Visgi pasakyčiau, kad susilaukėme daug dėmesio bei pakankamai gerų atsiliepimų iš žiniasklaidos.
Mes ką tik nufilmavome pirmą oficialų vaizdo klipą dainai "Darkness" ir atsiliepimai apie jį yra labai geri.
Bet mes nesitikime, kas jis visiems patiks. Albumas tiek skaitmeniniu formatu, tiek fizinis diskas perkamas gerai ir mes esame pakankamai patenkinti rezultatu.
 

- Ar Jūsų grupė grojo kada nors užsienyje?
- "Skurk" niekada nekoncertavo toliau Reikjaviko. Tačiau aš ir Kristján turavome po Europą su kita grupe - "Changer".    

- Kurie įvykiai ar pasirodymai paliko didžiausią įspūdį per visą "Skurk" karjerą?
- Be abejonės - mūsų pasirodymas drauge su "Skálmöld" Akureiryje 2012 metais, kurį mes su draugais surengėme ir įvardijome kaip sugrįžimo koncertą. Vėliau tais pačiais metais "Skálmöld" mus pakvietė pagroti drauge "NASA" klube Reikjavike - ten taip pat buvo nuostabus koncertas.
Taip pat mes turėjome galimybę pagroti kartu su Eirikur Hauksson. Tai mums buvo kažkas TOKIO. Eirikur buvo Islandijos metalo scenos pradininkas. Ilgi raudoni plaukai, oda ir metalas. Jis sukūrė pirmą Islandijos metalo grupę ir vėliau persikėlė į Norvegiją, kur prisijungė prie grupės "Artch". Pamenu, per 1989-ųjų Kalėdas gavau jų vinilinį diską, kurio klausiausi vėl ir vėl... Tuomet mes turėjome galimybę pasirinkti groti: arba su Eirikur Hauksson, arba Akureiryje vykusiame festivalyje su Blaze Bayley. Mes nedvejodami pasirinkome Eric Hawk. Gerai dar dėl to, kad Blaze Bayley tąkart nekoncertavo, o mes galėjome "pajamminti" scenoje drauge su legenda.

- Jūsų Facebook paskyroje yra daug fotografijų iš įrašų studijos, darytų lapkričio mėnesį. Ką tai reiškia? Ar mes galime tikėtis pilno albumo?
- Po galais, TAIP ! Ir mes to labai laukiame. Jis bus kur kas kruopščiau prodiusuojamas. Mes ką tik pradėjome įrašinėti būgnų partijas ir planuojame pabaigti įrašus 2015 metų vasarį. Thrashas vis dar valdo, tačiau mes turime galingesnes dainas, daugiau lėtų melodijų bei sunkių rifų... Aš pradėjau kurti iškart kai tik pasirodė "Final Gift" EP. Mūsų tikslas - kad albumas būtų pardavime iki birželio.

Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?