Kai 2001 m. rudenį "Rammstein" pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jau tuomet jie buvo didelėmis žvaigždėmis. 5 tūkstančiai gerbėjų Vilniaus arenoje "Sportima" tuomet išvydo puikų šou, kurio repertuaro didžiąją dalį sudarė tuomet neseniai išleisto albumo "Mutter" dainos. Po 22 metų įvykęs ketvirtasis kolektyvo vizitas mūsų šalyje nebuvo persmelktas nostalgija, nebuvo pastatytas ant senų hitų bei nebuvo jokių atsisveikinimo gastrolių dalimi. Muzikantai sugrįžo stipresni nei bet kada: su naujomis dainomis, su dar įspūdingesniu šou ir sugebėję sutraukti bent 6 kartus didesnę minią.
Vingio parkas tapo pirmąja 2023-ųjų "Rammstein" stadioninio turo stotele, gal todėl renginys sudomino ir daugybę gerbėjų iš užsienio. Daugiatūkstantinę publiką galinti sutalpinti erdvė pasirodė esanti ne begalinė – virš 30 tūkst. bilietų buvo išparduoti per kelias savaites. To nespėję padaryti fanai galėjo nebent dalyvauti loterijoje ir bandyti laimę įsigyti bilietus iš antrų rankų, tačiau socialiniuose tinkluose plito ne viena istorija apie tai, kaip pirkėjai pakliūdavo į sukčių pinkles. Tad šis atvejis lai būna pamoka neskubantiems melomanams, jog kitąkart reiktų pasirūpinti bilietais iš anksto. Taip pat tai gali būti padrąsinimas organizatoriams, kad Lietuvoje galima bandyti surengti ir daugiau aukščiausio kalibro žvaigždžių koncertų.

8 laukimo mėnesiai baigėsi, nenuspėjama gegužė šiemet stebino įvairiausiais orais, bet būtent koncerto diena išaušo šilta ir saulėta. Vilniečiai jau savaitgalį mieste pastebėjo didesnį skaičių žmonių, dėvinčių "Rammstein" marškinėlius, o sostinės keliuose taip pat padaugėjo automobilių iš kaimyninių šalių arba turinčių skandinaviškus numerius. Gegužės 22-osios popietę Vilniaus svečiai ar vietos metalistai pasidarė dar labiau matomais, kai iš visų miesto kampelių pajudėjo Vingio link.
Parkas pravėrė vartus likus 3 valandoms iki renginio pradžios, tačiau jau po keliolikos minučių M.K.Čiurlionio gatvėje nusidriekė itin ilga eilė žmonių. Patekti į koncerto teritoriją iš aplinkinių vietų tądien buvo neįmanoma, tad žiūrovams beliko vienintelis kelias, kurio gale buvo 3 praėjimai, o ketvirtasis skirtas fanų zonoje bilietus turintiems žiūrovams bei neįgaliesiems. Pereiti patikrą užtruko apie 1 val. 20 min. Netrumpai, tačiau kai iki veiksmo scenoje lieka vis tiek dar labai daug laiko, besipiktinančiųjų esama tvarka nebuvo. Patekus į koncerto zoną galima apžiūrėti oficialios atributikos įvairovę, maisto bei gėrimų pasiūlą arba jau galima eiti užsiimti patogesnės pozicijos prie scenos. Jei ne puikiai pažįstama aplinka (įspūdingais pridėtaisais ir technika apstatyta senoji estrada bei tolumoje šviečiantis televizijos bokštas), buvo galima suabejoti, ar tikrai esame koncerte Lietuvoje – kone iš visų pusių buvo girdimos vien užsienio kalbos. Į realybę sugrąžino tik pamatyti keli šiandieninio Lietuvos sunkiosios muzikos undergroundo veikėjai arba sutiktos mūsų metalo scenos legendos.
Saulei vis dar spiginant žiūrovams į akis, atėjo 20 valanda, kai išgirstame pirmuosius prancūzių dueto "Abélard" instrumentų garsus. Visų akys krypsta kairėn, kur įrengtoje nedidukėje scenoje merginos pradeda savo pasirodymą. Tiesą sakant, jei ne blizgantys atlikėjų drabužiai ar įnirtingas mojavimas rankomis, atkreipti dėmesį į tą sceną būtų buvę ne taip ir paprasta. Šiandien mums siūlomos 2 pianinais atliktų "Rammstein" dainų versijos, iš kurių lengviausiai pavyko atpažinti "Mein Herz brennt", "Mutter", "Du riechst so gut" ar "Du hast". Buvo įdomu, bet aplinkiniai kaimynai turėjo įvairių nuomonių.
Atėjus 21 valandai kelias minutes scenoje dar niekas nevyksta, kol galiausiai iš kolonėlių lietuvių bei anglų kalbomis pranešėjos balsas rekomenduoja žiūrovams renginio metu padėti išmaniuosius įrenginius. Žinoma, toks prašymas suveikia priešingai - visas parkas mirga nuo šviečiančių ekranų, kai skambant G.F.Handelio maršui, į patį scenos viršų iškilmingai iškeliama juoda "vėliava" su "Rammstein" logotipu. Tuomet iš ten pat liftu žemyn nuleidžiamas grupės frontmenas Tillis Lindemannas, kuris dar nepasiekęs žemės pradeda dainuoti "Rammlied" melodiją. Netrukus prisijungia visi likę muzikantai ir šou prasideda. Saulė jau visai pasislepia, sceną nušviečia raudonos spalvos žibintai, o koncertas tęsiamas su "Links 2-3-4". 
Lietuvoje šie muzikantai nematyti daug metų, tačiau apima jausmas, kad per tą laiką nič niekas nepasikeitė - tie patys Lindemanno judesiai, ant bėgimo takelio žygiuojantis klavišininkas Flake'as ir nuolatos Vingio parką drebinantys pirotechnikos efektai. Iš originalesnių būtų galima išskirti virš estrados paleistus juodų dūmų debesis, degantį milžinišką vaikišką vežimėlį ar per "Puppe" iššautą konfeti lietų, kuris dar ilgai ore tvyrojo tarsi vamzdžių spiečius. Ir tik po poros dainų, kai buvo įjungtos dūmų patrankos, skraidančios ore pilkos popierinės juostelės pagaliau buvo nupūstos ant žemės arba šalin. 
Grojaraštis turėjo patenkinti ir reikliausia klausytoją - po labai ilgos pertraukos gyvai nuskamba senas geras "Bestrafe mich", o jį keičia pirmą kartą atliekamas "Giftig" iš pernykščio albumo. To paties disko titulinis kūrinys "Zeit" gal dar nėra įaugęs mūsų klausytojams į kraują, tačiau, kaip buvo minėta pradžioje, šiame koncerte lankėsi labai daug užsieniečių. Būrelis vokiečių itin įnirtingai traukė kiekvieną dainą ir gerai mokėjo net ir šviežiausių kūrinių žodžius.
Paskui scena trumpam pavirto... šokių muzikos aikštele! Šįkart į viršų liftu užkeliamas Richard'as, kuris aukštumose stojasi prie DJ pulto, skambant dainos "Deutschland" remiksui. Kiti 4 grupės nariai, vilkėdami šviečiančius drabužius, tapo tarsi go-go šokėjais. Paskui visi "Rammstein" muzikantai paėmė savus instrumentus ir tą patį kūrinį sugrojo taip, kokį mes ir esame įpratę girdėti. 
Dainos "Mein Teil" atlikimas visada yra tarsi atskiras spektaklis, kur pagrindiniai veikėjai - kruvina prijuoste bei virėjo kepure pasipuošęs T.Lindemannas bei milžiniškame katile "verdantis" Flake'as. Į pastarąjį vokalistas porą kartų nukreipia itin galingo liepsnosvaidžio ugnies pliūpsnį. Artistiškai drebėdamas kavišininkas išlipo iš katilo ir toliau tęsė pasirodymą.
Atėjo laikas didiesiems hitams - "Du hast" bei "Sonne", per kuriuos buvo gausiai pasisvaidyta ugnimi. Po to muzikantai palieka sceną, bet publika kantriai laukia jų sugrįžtančių. Operatoriai tuomet ieško įdomių vaizdų tarp publikos. Kai ekrane viena mergina kelioms sekundėms apnuogino savo krūtinę, žiūrovai tai įvertino gausiomis ovacijomis. Visgi kitos fanės tokioms provokacijoms nepasidavė ir vėliau publika audringiau sureaguodavo tik į įmantresniu grimu pasipuošusius gerbėjus.
Paskui vėl prisimenama ta nedidelė scena, kurioje vis dar stovi grupės "Abélard" pianinai. Merginos vėl užlipa ant jos, o drauge pasirodo ir visi "Rammstein" nariai, tik šįkart pasiruošę atlikti pritariančiųjų vokalistų vaidmenis. Skambant pianinams bei visą parką apšvietus telefonų žibintuvėliais, Tillis uždainuoja "Ohne dich", o teksto nemokantiems žiūrovams jis rodomas pagrindinės scenos ekrane. Dar taip pat atliekama "Engel", po kurios "Rammstein" muzikantai susėda į 3 pripučiamas valtis ir per žiūrovų rankas nusiiria link didžiosios scenos.
Vėl paėmę instrumentus, vokiečiai sugroja "Ausländer". Kas žino šią dainą, ko gero, prisiminė, kad dainos priedainyje yra įvairiomis kalbomis sakomi prisipažinimai meilėje. Sukirbėjo mintis, kad lietuviškajame "aš myliu tave" yra tiek pat skiemenų, kiek ir originalaus teksto paskutinėje eilutėje. Deja, deja, kūrinys buvo atliktas be jokių improvizacijų...
Po "Pussy" ir jau įprastos putų patrankos muzikantai vėl padaro ilgoką pauzę, po kurios sugrįžta su 3 labai skirtingais, tačiau svarbiais kūriniais. Grupės ištakas menantis "Rammstein", viena žinomiausių kompozicijų "Ich will" bei kol kas naujausias singlas "Adieu" buvo itin tinkami finalui. Beveik nebendravęs su publika (tiesa, kartą lietuviškai ištartas "iškelkit rankas" labai pradžiugino žiūrovus) pabaigoje kolektyvo frontmenas lietuvių bei dar keliomis kalbomis padėkoja Vilniui ir atliekamas dar vienas ritualas: vietoj įprasto nusilenkimo muzikantai prieš Lietuvos žiūrovus priklaupia ant vieno kelio. Paskui visi nariai vėl susėda į liftą, iš kurio mojuoja publikai. Na, o kaipgi be paskutinio pokšto? Pasiekus scenos viršų, išgirstame garsų driokstelėjimą, pasipila dūmai, o jiems išsisklaidžius nei lifto, nei muzikantų nebėra... Dabar jau aikčioja net ir daug ką regėję žiūrovai. 2023-ieji dar net neįpusėjo, bet galbūt ką tik matėme Metų renginį.
Minia tuomet patraukia atgal pro tuos varganus 3-4 išėjimus, o netrukus Vilniaus gatvės net ir per patį vidurnaktį tampa judriomis, tarsi per piko valandą. 
Tie klausytojai, kurie šį renginį praleido, iš dalies gaus antrąjį šansą - lapkričio 30 d. "Rammstein" vokalistas atvyks į Kauną su savo soliniu projektu "Lindemann".

Nuotr. aut. Mantas Daleckis
Daugiau FOTOGRAFIJŲ