"Perkūno namų" interviu su HYPOCRISY lyderiu Peter Tägtgren - pokalbis apie muziką, tekstus bei NSO.
Interviu paimtas 2013 m. rugsėjo 17 d. vakare, maždaug 3 val prieš grupei pasirodant scenoje.

Paulius: Sveikas, Pete‘ai! Kaip laikaisi?
Peter: Puikiai!
Paulius: Labai malonu Tave ir vėl matyti Lietuvoje. Grojai čia kartą su Hypocrisy dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bei kartą su Pain‘ais prieš porą metų. Koks jausmas vėl sugrįžus ir ką pameni iš ankstesnių apsilankymų mūsų šalyje?
Peter: Jausmas puikus. Kuomet pirmą kartą čia grojome su Hypocrisy, mano žmona buvo septynis mėnesius nėščia ir tai sudarė sunkumų, tačiau mes gerai praleidome laiką. Koncertas su Pain‘ais taip pat praėjo puikiai. Neabejoju, kad gerai praleisime laiką ir šįkart.
Paulius: Hypocrisy yra viena garsiausių ir sėkmingiausių Švedijos metalo grupių. Tačiau ar jūs nebuvote labiau paveikti amerikietiškojo death metalo įtakos, kuomet tik įkūrėte komandą?
Peter: Taip, buvome.
Paulius: Kokios grupės jums tuo metu darė didžiausią įtaką?
Peter: Manau, kad tai buvo Deicide, Morbid Angel ir kitos panašios grupės. Tačiau pamažu ėmėm vystyti savo skambesį, derindami jį su šiomis įtakomis. Tokiu būdu ir gimė Hypocrisy stilius.

Paulius: Ar yra tokių grupių, kurios vis dar būtų įkvėpimu jūsų kūrybai?
Peter: Ne, nepasakyčiau. Šiais laikais mes tiesiog brandiname savo skambesį ir kuriame naujas dainas.
Paulius: Pirmieji du Hypocrisy albumai buvo tikras ir tiesmukiškas death metalas. Tačiau vėliau (pradedant albumu "The Fourth Dimension") pasislinkote link melodingesnio skambesio. Tuo metu (90-ųjų viduryje) tai buvo kažkas naujo ir įkvėpė nemažai kitų grupių. Kas įtakojo ar įkvėpė šiems pokyčiams jus pačius?
Peter: Gerai nežinau, bet manau, kad tai buvo klavišiniai, palikti mūsų studijoje. Ėmiau groti tais klavišiniais ir sukūriau tokias dainas kaip "Apocalypse", "The Fourth Dimension" ir panašiai.
Paulius: Hypocrisy dažniausiai apibūdinama kaip melodingojo death metalo grupė. Aš asmeniškai nelabai mėgstu jums klijuoti šią etiketę. Dauguma kitų komandų, kurios labiausiai siejamos su šiuo metalo požanriu (tokios kaip In Flames bei Dark Tranquillity) kardinaliai skiriasi nuo Hypocrisy.
Peter: Taip. Kai mes grojame death metalą, tai mes iš tiesų grojame death metalą. Tačiau kai grojame kažką melodingesnio, gotiško ar doomiško, tai būna kažkas visai kito. Vadinkite tai kaip norite. Aš tai vadinu tiesiog metalu.
Paulius: Tuo pat metu, kai Hypocrisy muzika tapo melodingesnė, pasikeitė ir jūsų tekstai. Antikrikščioniškas temas pakeitė mokslinė fantastika bei "maži žali žmogeliukai". Ar tuo metu pasikeitė jūsų požiūris į įvairius dalykus pasaulyje, ar tai tebuvo naujų temų plėtojimas?
Peter: Ne, nepasakyčiau, kad kažkas pasikeitė. Pirmam albumui daugumą tekstų parašiau aš. Antrajam žodžius parašė Masse Brobergas - tuometinis vokalistas. Ties trečiu albumu tiesiog norėjau išbandyti kažką kito.
Paulius: Viena garsiausių jūsų dainų yra apie 1947 metų Rosvelo NSO incidentą. Ar manai, kad šioje istorijoje buvo iš tiesų susidurta su nežemiška gyvybe bei valdžios sąmokslu tai nuslėpti?
Peter: Nežinau. Kiekviena istorija turi dvi puses. Egzistuoja skirtingi pasakojimai. Daugybė liudininkų teigia, kad tai iš tiesų įvyko. Tačiau aš niekada nemačiau patikimų įrodymų. Man tai tiesiog gera mokslinės fantastikos istorija.
Paulius: Žvelgiant į jūsų diskografiją, labiausiai iš bendro konteksto iškrenta darbas "Catch 22". Be to, tai vienintelis albumas, kurį jūs po kelių metų perdarėte. Kas įtakojo šiuos pokyčius?
Peter: Tuo metu buvau pavargęs nuo skambesio, kurį buvome išvystę 90-ųjų bėgyje. Norėjau šį tą pakeisti - tiek skambesio, tiek tekstų prasme. Žodžiai tapo asmeniškesni. Juose daugiau neapykantos. Buvo pravartu trumpam išlipti iš savo daržo. Tai labiau pankiškas, neapdailintas darbas. Dainos tame albume buvo panašaus stiliaus kaip visada, tačiau įrašo skambesys ir bendras nusiteikimas skyrėsi.
Paulius: Pakalbėkime apie jūsų naujausią darbą "End of Disclosure". Tai iš tiesų geras albumas, kuris, regis, yra stipriai įtakotas grupės Hypocrisy :).
Peter: Taip. Mes esame, kas mes esame. Hypocrisy skamba kaip Hypocrisy lygiai taip pat kaip AC/DC skamba kaip AC/DC :).
Paulius: Klausydamas šį albumą, jaučiuosi lyg klausyčiau "Geriausių Hypocrisy dainų" rinkinį. Jame yra 90-ųjų Hypocrisy skambesio bruožų, taip pat modernesnių elementų. Ar turėjote sąmoningą intenciją sukurti tokio pobūdžio albumą?
Peter: Tikslas buvo tiesiog sukurti gerą Hypocrisy albumą be didelių siurprizų ar netikėtumų.
Paulius: Ar nėra sunku po visų šių metų ir visų šių albumų išlikti kūrybingais per daug nekeičiant savo klasikinio skambesio?
Peter: Ne, nepasakyčiau. Mes keitėmės nuo pat pradžių. Joks Hypocrisy albumas neskamba taip pat kaip albumas, išleistas prieš jį. Tik ties pastaruoju darbu nusprendėme šiek tiek sugrįžti atgal su paprastais rifais, paprastomis melodijomis ir duoti fanams kažką tokio, ką jie suprastų iš pirmo karto.
Paulius: Man atrodo, kad ir tradicinio Hypocrisy skambesio rėmuose yra pakankamai erdvės inovacijoms.
Peter: Tikrai taip. Mes semiamės įkvėpimo iš savęs pačių jau dvidešimt metų.
Paulius: Kas seks po "End of Disclosure" numatomoje ateityje? Kitas Hypocrisy darbas, ar jau atėjo laikas Pain‘ų albumui?
Peter: Dabar dirbu prie naujo Pain albumo. Dar nežinau, kas pasirodys pirmiau, bet šiuo metu esu nusiteikęs rašyti Pain‘ų dainas.
Paulius: Ką dar norėtum pasakyti savo fanams, kurie klausys šios laidos?
Peter: Dėkui, kad klausotės ir kad palaikot. Tikiuosi, artimu metu galėsiu atvykti čia ir vėl. Nežinau, ar tai bus su Pain‘ais, ar su Hypocrisy, bet tikrai čia sugrįšiu.
Paulius: Dėkui už pokalbį!
Peter: Ačiū jums!

Muzikantą kalbino ir interviu išvertė: Paulius Zanevičius

Perkūno namai