Pajuodintą post-hardcore/post-metalą grojanti lenkų grupė "Asteriæ" 2022-aisiais išleido savo pirmąjį singlą, iškart po to muzikantai surengė daug koncertų, o pasirodžius debiutiniam albumui, renginių dar padaugėjo. Prieš porą metų klausytojams pateikęs gyvai įrašytą diską, Poznanės kolektyvas užsiminė ir apie antrojo studijinio darbo įrašus. Praėjusį rugpjūtį fanus pasiekė pirmasis jo singlas "1 - 4 - 8", o spalį dienos šviesą išvydo antroji daina "Tchnienie". Pridėjusi dar 3 kūrinius, 2025 m. lapkričio 4 d. grupė pradėjo platinti savo antrąjį ilgagrojį diską "Miejsce, które nazywam sobą".
"Asteriæ" nuo pat savo veiklos pradžios derino blast-beato ritmus su erdviniais gitarų motyvais, viską panardindami į iškraipyto boso skambesį bei papildydami agresyviu scream vokalu.
Pasak kolektyvo narių, šiame albume pristatomoje muzikoje stengiamasi pabėgti nuo savęs, todėl neatsitiktinai diskas ir vadinasi "Vieta, kurią vadinu savimi". Į savo kompozicijas lenkai sutalpina visas blogas emocijas, o tai "leidžia kasdieniame gyvenime būti atviresniems ir geresniems".
"Asteriæ" savo naujausio disko tekstuose daugiausia dėmesio skiria emocijoms bei vidinės kovos temoms. Grupė sąmoningai atsisako anglų kalbos, o visus kūrinius atlieka lenkiškai. Patys muzikantai teigia, jog gimtąja kalba jiems taip yra kur kas lengviau perteikti emocijas. Pasak jų, klausytojas būtinai turi atkreipti dėmesį į tai, kaip frontmenas Bartoszas ar pritariamojo vokalo partijas atliekantis Marcelas atiduoda visą save, kai jų tariami žodžiai yra "arčiau širdies".
Užsienio klausytojams dėl kalbos barjero šio privalumo gali nepajusti, bet jei į tekstus nesigilintume, o vertintume Poznanės grupės dainas pagal sukuriamą atmosferą ar nuotaikas, vokalo partijų kalba tikrai nevaidins didelės reikšmės.
Pats albumas netrunka nė pusvalandžio, tačiau jis yra toks intensyvus, jog tikrai tokia trukmė pasirodys optimali. Jau nuo pirmųjų įžanginės dainos sekundžių klausytojas yra įtraukiamas drauge patirti tas pačias emocijas ir įtampą, kurias perteikia atlikėjai.
Jei reiktų iš "Miejsce, które nazywam sobą" išskirti arba pasirinkti tik vieną kompoziciją, labiausiai tam tiktų tas antrasis singlas "Tchnienie". Jis bene geriausiai reprezentuoja "Asteriæ" idėjas, o čia sutilpo ir instrumentinė post-metal dalis, ir pilna pykčio hardcore muzikos atkarpa.
Kitose dainose galima atrasti ir įdomių papildomų priemaišų. Pvz., "Uwolniłem się" savyje turi netgi daug punk dvasios, o kompozicijoje "Ruiny" labai "prilimpa" antrame plane girdima pritariančiojo growlo partija.
Fizinis CD formatas turi 8 puslapių bukletą su dainų tekstais, papildoma informacija ir siurprizu - lipduku. Lyg ir nieko neįprasta, bet grupę bei jų pagalbininkus galima pagirti už skoningai apipavidalintą albumą.
Diskas daug inotyvių idėjų neturi, tačiau yra sukurtas pagal geriausius post-metal/hardcore pavyzdžius, kurie padaro diską nors ir nuspėjamu, bet įdomiu ir nenuobodžiu.
Jei ieškotume panašaus skambesio atlikėjų Lietuvoje, ko gero, jiems į kompaniją tiktų "Aortes" vardas. Tačiau netrukus tuos pačius lenkus bus galima išvysti ir Lietuvoje - vasario 7 d. "Asteriæ" albumą "Miejsce, które nazywam sobą" pristatys Kauno klube "Lemmy".
1. "1 - 4 - 8" 06:45
2. "Ruiny" 04:41
3. "Tchnienie" 05:05
4. "Uwolniłem się" 05:15
5. "Toń" 08:02
2025 D.I.Y Koło Records
