Norvegijos progresyvaus doom metalo grupė "Hex A.D." gimė prieš 9 metus, kai Tim "Ripper" Owens ar Paul Di'Anno grupių narys Rick Hagan bei legendinis prodiuseris Chris Tsangarides ("Judas Priest", Bruce Dickinson, "Helloween") nutarė įrašyti albumą, pulsuojantį psichodelinio bei vintažinio progresyvaus roko dvasia. Taip atsirado diskas "Even the Savage Will See Fair Play", o vėliau idėjos buvo sėkmingai plėtojamos darbuose "The Last Nail in the Coffin Lid" bei "Netherworld Triumphant".
2018 m. netikėtai Chris iškeliavus Anapilin, Rick Hagan ėmėsi kurti bei prodiusuoti jau 4-ąjį "Hex A.D." ilgagrojį "Astro Tongue in the Electric Garden". Vasario 21 d. iš to paties kvarteto, įrašiusio ankstesnį darbą bei dar kelių kviestinių muzikantų sulaukėme rezultato - 9 kūriniai, gana neblogai sulimpantys į vieną visumą, tačiau albumą lygiai taip pat sėkmingai galima suskaidyti į 3 dalis. Pirmojoje jų rasime iš abiejų pusių trumpomis instrumentinėmis kompozicijomis apsuptas tris masyvias dainos "Deadly Nightshade", "Astro Tongue" bei "The Day the Sky Exploded". Antrąją dalį sudaro dar viena trilogija, čia pavadinta "The Monsoon" siuitos vardu. Į trečiąją lentynėlę galėtume atidėti tik skaitmeniniame bei CD variante randamą papildomą kūrinį "Grace and Pain".
Albumą pradeda gitarų duetu su jaunu muzikantu Hallvard Nicholaisen atlikta trumpa "Elle Est Mort" melodija, pereinanti į ilgą ir sunkią "Deadly Nightshade", pagal kurios struktūrą ir galima apibūdinti visą albumą: 60-ųjų dvasios klavišinių (teisingiau, vargonų) skambesys, stiprios paties Rick Hagan gitarų partijos bei psichodeliniam rokui būdingas vokalas.
"Astro Tongue" - pirmoji dar prieš albumo išleidimą paviešinta daina, kuriai buvo sukurtas ir vaizdo klipas. Toli gražu ne iš pirmo karto suprantama, tačiau geriau įsigilinus ir iš anksto žinant, ko galima tikėtis iš jos, daina galiausiai "pramuša". Pagal panašią formulę sukurta ir "The Day the Sky Exploded", tik ji dar ilgesnė, turinti kur kas didesnį klavišinių instrumentų vaidmenį, jį besidalijančiu su gitaros soluote.
Pirmą dalį užbaigia klavišininko Mags Johansen atlikta instrumentinė kompozicija "Au Revoir Jardin Électrique", o ją keičia ir trijų dainų siuitą pradeda "Hawks & Doves" - bene ambicingiausia albumo daina. Ji taip pat buvo klausytojams buvo pateikta dar prieš pasirodant albumui, o ypatinga tuo, kad čia vokalo partijas atlieka islandų kilmės dainininkas Eirikur Hauksson. Vokalistas norvegams pažįstamas Eric Hawk vardu iš veiklos heavy metal grupėje "Artch" ar legendinio "Uriah Heep" muzikanto Ken Hensley solinės grupės. O su roku nesusijusiję klausytojai galbūt Eirikur pamena iš "Eurovizijos" konkurso, kur 2007-aisiais jis atliko dainą "Valentine Lost". Negana to, dar šiame kūrinyje sutinkame šiuo metu ant bangos esančios grupės "Audrey Horne" gitaristą Thomas Tofthagen.
Visgi sudėjus viską, gauname dviprasmišką rezultatą - "Hawks & Doves" kiek per daug ištempta, duodanti per daug laisvės instrumentalistams. Nors antroje pusėje kūrinys kiek įgaunanti pagreitį, tačiau vis tiek neįstringa į atmintį po perklausos. Visgi bliuzo priemaišas sunkiojoje muzikoje mėgstantis klausytojas galbūt ir teiktų priešingai.
Pati ilgiausia (virš 9 min. trukmės), tačiau labiausiai sužavėjusi kompozicija, dėl kurios ir kilo noras perklausyti bei apžvelgti visą albumą - "Old Bones". Kaip ir ankstesniame kūrinyje, daugiau nei minutę čia girdime ilgą gitaromis atliktą įžangą, bet vėliau viskas įsivažiuoja ir nepaisant niūrios apdainuojamos temos, klausytoją daina tikrai pradžiugins.
"The Monsoon" trilogiją baigia " A Stone For the Bodies Not Found". Pirmoje pusėje labai ramiai skambanti, tačiau nuo vidurio, ties priedainiu pratrūkstanti, o pabaigoje vėlgi išgirstame daug klavišinių instrumentų bei gitarų improvizacijų.
Kūrinys "Grace and Pain" gerokai iškrenta iš bendro konteksto ir ne veltui randamas ne visuose albumo variantuose. Čia pirmu smuiku (o teisingiau, gitara) groja buvęs "Dio" muzikantas Rowan Robertson. Nenuostabu, kad būtent dėl gitaros partijų tai yra neabejotinai pati sunkiausia ir energingiausia kompozicija. Ir belieka tik užjausti vinilo gerbėjus, kurie įsigiję "Hex A.D." darbą būtent tokiu formatu, šios dainos plokštelėje neberas.
Epilogas puikus, tačiau peržvelgus visa tai, ką teko perklausyti per tas 50 minučių, rasime ir daugiau įsimintinų kūrinių, ir silpnesnių vietų. Viską pasvėrus, gauname savotišką bei įdomų darbą, galbūt patiksiantį 60-ųjų roko gerbėjui ir nūdienos klausytojui.
1. Elle Est Mort
2. Deadly Nightshade
3. Astro Tongue
4. The Day the Sky Exploded
5. Au Revoir Jardin Électrique
– THE MONSOON SUITE –
6. Hawks & Doves
7. Old Bones
8. A Stone For the Bodies Not Found
9. Grace and Pain (CD & Digital bonus)
2020 Fresh Tea
Vertinimas: 4/5
