9 metus gyvuojanti Varšuvos grupė "Hypnosaur" groja melodingą ir sunkų rokenrolą, kurį patys juokaudami apibūdina terminu jurassic punk. Kolektyvas aktyviai koncertavo ne tik gimtojoje Lenkijoje, bet ir Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Iki šių metų pavasario galo kolektyvas buvo išleidęs du EP ("Illusion", 2019 ir "Undead Invaders Born to Die in a Maze", 2024), o 2022-aisiais pasirodė debiutinis albumas "Doomsday" (2022) susilaukė ir mainstream'inės žiniasklaidos ("Metal Hammer", "Teraz Rock", "Noise Magazine") dėmesio. Šių metų gegužės 26 d. klausytojus pasiekė antrasis ilgagrojis lenkų darbas "Afterlife".
Dar pavasario pradžioje grupė pradėjo supažindinti fanus su būsimo albumo turiniu - iki jo pasirodymo buvo paviešinti net keturi singlai. Be šių kompozicijų rokeriai į savo darbą įtraukė dar 5 naujas dainas, tad galutinis rezultatas - beveik 40 minučių gal ne itin novatoriškos, bet kokybiškos ir nuotaikingos sunkiosios muzikos.
Pirmąsias kortas atskleidė kūrinys "Danger", kuris tarsi seka anksčiau pramintais grupės takais, tačiau trumpa, nė dviejų minučių netrunkanti energinga kompozicija išsiskyrė gan neįprastai stipriu tekstu. "Lieflower", kaip ir trečiuoju singlu išleista titulinė kompozicija turi struktūrą, labiau įprastą šių lenkų kūrybai. Beje, abiem kūriniams buvo sukurti vaizdo klipai, kurie dideliu biudžetu nepasižymi, tad gal nereiktų į viską žiūrėti labai rimtai, tačiau juose taip pat yra įdomių idėjų. Visgi dar įdomesnė yra muzikinė pusė - melodingas sunkus rokas, papildytas nebanaliai gvildenamoma ateities prognozių tema.
Paskutinis singlas, pasirodęs jau po disko išleidimo yra "Alone". Tai pati ilgiausia, beveik 7 minutes trunkanti albumo daina, tačiau bene giliausiai įstringanti.
Žinoma, tokios apimties kūrinyje privalo būti išplėtota instrumentinė pusė - būtent puikia įžanga jis ir prasideda. Taip pat "Hypnosaur" frontmenas čia įrašė kiek neįprastas savo balso partijas, kurių dėka "Alone" skambesys gerokai pasunkėjo. Šią dainą muzikantai taip pat pristatė vizualiai - klipu tai vargu, ar galima pavadinti, tačiau kaip ir anksčiau buvo minėta - viską atperka muzika.
Iš kitų dainų, kurios klausytojų nepasiekė prieš "Afterlife" išleidimą, "Reality-141" išsiskiria įsimintina gitaros soluote, o "Look At The Balls" gana gerai "sulimpa" su po jos einančia daina "Danger".
"Hardwired" yra arčiau to, dėl ko muzikantai save priskiria juros periodui - šioje kompozicijoje jaučiama 70-ųjų dvasia, tačiau turinti ir gan modernių priemaišų. Tokia samplaika artima tam, ką šiandien daro švedai "Ghost". Taip pat į tą pačią kategoriją patenka finalinė kompozicija "Into The Sun", dėl klavišinių instrumentų skambesio turinti legendinių "Uriah Heep" vibe'ą.
"Afterlife" pradžiugino ir fizinių laikmenų kolekcionierius - albumas pasirodė tiek LP, tiek CD formatais. Panašu, kad grupė pastarajam skyrė mažiau dėmesio, nes galiniame viršelyje dainų išdėstymas pritaikytas vinilinei plokštelei - t.y., žvelgiant į viename stulpelyje surašytą albumo dainų sąrašą lengvai galima pastebėti, kurios to paties darbo kompozicijos LP versijoje patenka į A pusę, o kurios - į B. Taip pat priekabesnis melomanas gali pasigesti lankstinuko (nors čia jam vietos tikrai yra), tačiau norintys pasigilinti į dainų tekstus, juos lengvai gali susirasti internete.
Galutinis verdiktas - originalumo kiek stokojantis, tačiau smagiai pro ausis prabėgantis darbas. We will live on!
1. Afterlife 04:35
2. Lieflower 04:16
3. Reality-141 04:02
4. Look at the Balls 04:27
5. Danger 01:57
6. Hardwired 04:23
7. World of Insanity 04:16
8. Alone 06:48
9. Into the Sun 04:47
2026 Hypnosaur
