2011 Gruodžio 16
"Mandragora" – "Carnal Cage" (2011)
Dar 2008 metais "Mandragora" vokalistas Arvydas Grišinas, pakeliui į "Wacken Open Air" festivalį kitiems "alkobuso" keleiviams prasitarė, jog "atsibodo grot senus gabalus". Visgi naujų dainų grupės gerbėjams dar teko laukti beveik 3 metus, kol galų gale buvo į pasaulį paleistas antrasis diskas "Carnal Cage". Nuo debiutinio "At the End" išleidimo buvo praėję net 6 metai, tad nenuostabu, kad šįkart albumo lankstinuke išvysime vos vieną tą patį žmogų, kuris dalyvavo abejuose įrašuose - nenuilstantį gitaristą Rimą Ganseniauską. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - naujajame diske išgirsime naujus, tačiau jau puikiai iš koncertų pažįstamus jaunus veidus.
Bet grįžkime prie muzikos. Grupė gerbėjų teismui pateikia 8 dainas bei vieną instrumentinį kūrinį, kurie kiek daugiau nei 48 minutes prikausto prie muzikos grotuvo. Tad ar pateisino labai ilgai lauktas albumas dėtas viltis? Tikrai taip, nors labai ryškių hitų jame ir nėra, tačiau visi kūriniai savaip įdomūs ir turintys stiprios energijos dozę. Dainos, išskyrus galbūt tik instrumentinį "After", sukaltos pagal geriausius savo žanro šablonus, nors nestebina novatoriškumu, bet "veža" ir tiek.
Iš bendro konteksto iškrenta "Carnal Cage" užbaigiantis daug ramesnis instrumentinis kūrinys "After", tačiau tik stiliaus prasme, bet ne kokybe. Dar išskirti galima būtų kompoziciją "Curse of Existence", kuri pati pirmoji buvo paleista radijo klausytojams dar prieš albumo išleidimą ir jau mielai atliekama koncertų metu. Nors, pasak grupės lyderio R.Ganseniausko, ši daina buvo sukurta viena iš paskutiniųjų bei gimė labai lengvai, bet savo energija, mintimi bei atlikimu tiesiog pritrenkia. Tačiau kiekvieno skonis kitoks - kiti klausytojai galbūt paminės "Desolated Fields" ar "Unconsciousness".
Didelis žingnis į priekį buvo žengtas ir apipavidalinimo bei garso kokybės srityse. Jei "At the End" tiek išoriškai, tiek muzikiniu turiniu gan kiek priminė demo įrašą, tai šįkart galime žerti tik komplimentus. Kaip neretai ir būna Lietuvos sunkiosios muzikos gyvenime, išgauti puikų skambesį vėl talkino kaimyninės Latvijos garso režisierius Gints Lundbergs.
Deja, kaip visi jau žinome, tokios sudėties "Mandragora" ilgai neišsilaikė. Grupės vokalistas A.Grišinas nutarė mokslus tęsti užsienyje, tad jam netrukus buvo surasta pamaina - iki šiol sunkiosios muzikos pasaulyje nematytas, tačiau puikius vokalistinius sugebėjimus turintis Gražvydas Zujus. Juos jau turėjo progos įvertinti didžiųjų Lietuvos miestų metalgalviai.
Tad grupei belieka palinkėti stabilumo ne tik muzikoje, bet ir kolektyvo sudėtyje. Taip pat reik tikėtis, jog trečiąsis diskas išvys pasaulį anksčiau nei 2017-aisiais.

1. Masquerade
2. In Doubt
3. Desolated Fields
4. Unconsciousness
5. Curse of Existence
6. Walk to Fall
7. The Unknown
8. Sand and Dust
9. After (instrumental) 


Subjektyvus vertinimas: 4,5/5

Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?