Lenkų grupių "Violent Creed", "Pavement Pizza", "Hate" ir "Banisher" nariai prieš kelis metus nutarė groti purviną rokenrolą, sudarytą iš stoner, doom bei sludge metalo elementų. Dar pasisėmus įtakos iš senojo hardroko bei bliuzo, gimė visiškai naujas kolektyvas "Neon Müd", kuris 2022-aisiais prisistatė debiutiniu EP "Out of the Mud". Šių metų lapkričio 18 d. pasirodė naujas albumas "Mud and Black Water". 
Porą metų Varšuvos muzikantų lipdytame diske randame daug realizuotų idėjų, kurias grupė atrado stebėdami aplinką, sunkiai dirbdami, diskutuodami ar nebijodami eksperimentuoti. 8 albume esančiuose kūriniuose kolektyvas apdainuoja okultines temas, depresiją, branduolinį holokaustą, tačiau įterpia ir juodojo humoro detalių.
Jei lygintume ankstyvuosius "Neon Müd" su tais, kuriuos girdime 2025-ųjų albume, galime pastebėti, kad vis dar kūryboje bei įvaizdyje liko aktualus purvo motyvas, tačiau bene didžiausias skirtumas - labai sušvelnėjęs Zwierzak'o vokalas, šalia kurio atrodo palengvėjusi visa muzika. Tiesa, tai neturėtų būti joks siurprizas atidžiau grupės karjerą stebinčiam klausytojui. Dar 2023 m. pasirodė pora singlų, nepatekusių į ankstesnįjį EP, bet ir neįtrauktų į "Mud and Black Water" albumą. Savo dvasia dainos "Half Drunk on the Blood of Christ" bei "Little Beggar" artimesnės vėlyvajai kūrybai, tad visai gerai priliptų prie kitų šio disko kūrinių.

Jei vokalas laikui bėgant suminkštėjo, tai gitaros išliko stiprios ir "kabinančios". Būtent nuo puikių rifų pripildyto singlo "Vengeance Is Mine" ir prasideda šviežiausiais "Neon Müd" albumas. Mirtį, kuri gyvenimo pabaigoje visus paverčia lygiais, apdainuojančią kompoziciją keičia lėtesnio tempo kūrinys "Destroyer of Worlds", pasakojantis apie R.Openheimerio išradimą. Joje tarp gitaros soluotės yra įterpta Jaceko Stasiako įgrota saksofono partija, kuri čia taip gerai įsipaišo, kad net ne iš pirmo karto ją pastebėsite.  
Po gana standartinės stoner metalo žanrui dainos "Burning Dinosaur Bones" seka vėl įsimintiną rifą turinti "Green River". Tuomet sutinkame dar vieną "standartinę" kompoziciją "Dead by 33", nedaug žodžių turinčią "The Cult" bei šiek tiek ankstyvąją kūrybą primenančią titulinę "Mud and Black Water". Albumą užbaigia pati ilgiausia ir vėl stiprų gitarinį pagrindą turinti "Takodana Drifter".
Gana nedidelė "Neon Müd" darbo apimtis (38 min., o tai yra vos 9 minutėmis ilgiau už debiutinį EP) leidžia išvengti monotonijos, tad "Mud and Black Water" prabėga greitai ir maloniai. 

Albumą apipavidalino menininkas Robertas A. von Ritteris, žinomas iš savo darbų su black ir death metalo grupėmis ("In Twilight's Embrace", "Witchmaster", "Ragehammer" ar "Owls Woods Graves"). Jo postapokalipsiniai vaizdiniai lankstinuke gal ir būtų tinkamesni death metal diskui, tačiau žinant "Neon Müd" dainų tematiką, tokie paveikslai derinasi ir su Varšuvos muzikantų atliekamu stoneriu.
Kaip buvo minėta, skambesys truputį suminkštėjo, tačiau apskritai grupė išliko savo pasirinktame kelyje, kuriuo eina užtikrintai, skleisdami savo idėjas, kurios yra įdomios ir aktualios. 
Dar gana jaunas kolektyvas jau gali pasigirti dalyvavimu festivalyje "Mystic Festival", surengęs daug pasirodymų savo šalies didmiesčių klubuose. Jei muzikantai toliau žengs sau įprastu ritmu, pasiekimų sąrašas tik didės.       

1. Vengeance is Mine 05:12     
2. Destroyer of Worlds 05:00     
3. Burning Dinosaur Bones 03:14     
4. Green River 04:29     
5. Dead by 33 04:14     
6. The Cult 04:13     
7. Mud and Black Water 05:27     
8. Takodana Drifter 06:01     
 
2025 Neon Müd

Vertinimas: 4/5