2014 Lapkričio 21
"NeonFly" - "Strangers in Paradise" (2014)
Prieš atvykdama pirmą kartą į vieną iš Lietuvos vasaros festivalių, tada dar tik kylanti britų heavy metal grupė "NeonFly" su vietine žiniasklaida ir gerbėjais užmezgė tokius ryšius, kad tuometinio šių muzikantų pasirodymo teko laukti tarsi didžiausių žvaigždžių. Po sėkmingo koncerto Zarasuose apie kolektyvą karts nuo karto pasklisdavo pavienės žinutės, pranešančios apie bendrus koncertus su garsiais roko vardais, jų dainos skambėjo mūsų radijo stotyse, o galiausiai pasiekė naujiena, kad po 3 metų pertraukos kolektyvas išleidžia antrąjį diską "Strangers in Paradise".
Tą laiko tarpą po debiutinio albumo "Outhine the Sun" išleidimo "NeonFly" praleido itin turiningai, o viso to akivaizdų rezultatą ir matome. Nenoriu pasakyti, kad grupės debiutas skamba silpnai - ir pastarasis darbas buvo pakankamai solidus, tačiau 'Strangers in Paradise" yra kur kas stipresnis ir brandesnis.
Vis dėlto lyginant abu diskus randame daugiau panašumų nei skirtumų. Kuomet žmonės perka "AC/DC" ar "Motörhead" albumą, daugmaž žino, ką jame galima rasti. Tad ir šiuo atveju "NeonFly" tvirtą eiseną pasirinktu keliu laikykime privalumu. Nepakitusi grupės sudėtis, panaši diskų trukmė, po vieną instrumentinį kūrinį kiekviename albume ir t.t.
Bet jei debiutiniame diske koziriai išslapstyti visame albume, "Strangers in Paradise" stipriausi kūriniai sudėti į albumo pradžią. Nors radijo singlais pasirinktos kompozicijos "Heart of the Sun" ir "Better Angels", asmeniškai išskirčiau pirmąsias dainas: "Whispered Dreams" ir "Highways to Nowhere". Įžanginė kompozicija tiesiog smagiai nuteikia tuos, kurie per tuos 3 metus pasiilgo "NeonFly" kūrybos. O "Highways to Nowhere", nors sudainuota skirtingu stiliumi, nei galėtų tai padaryti pats Rob Halford, puikiai tiktų "Judas Priest" repertuarui.
"Mötley Crüe" įtaką galima išgirsti lėtoje dainoje "Rose In Bloom". Vėlgi čia prie mikrofono lengva įsivaizduoti stovintį pastarosios grupės vokalistą Vince Neil. Tačiau reik pažymėti, kad "NeonFly" frontmenas Willy Norton smarkiai patobulėjo ir jau turi savitą ir gerai atpažįstamą dainavimo braižą.
Antrosio albumo pusės dainos nėra prastesnės, tik kiek mažiau įsirėžusios į atmintį. Žinoma, iš pastarųjų ypač išsiskiria instrumentinė kompozicija "Aztec Gold". Visi likę kūriniai atitinka bendrą albumo dvasią ir neišsiskiria iš konteksto.

Tad muzikine prasme albumas tikrai patenkins lūkesčius tų, kuriems patiko debiutinis "NeonFly" darbas. O ir neklausę "Outshine the Sun" gali drąsiai spausti "Play" mygtuką - tos melodingojo power metalo 40 minučių tikrai neprailgs.
Pagiriamąjį žodį galime tarti ir disko apipavidalinimui - nors lyg ir nieko įspūdingo ar novatoriško nėra, tačiau viskas skoninga, gražu ir profesionalu. Dar maloniau, kad albumo lankstinuke tarp padėkos žodžių išvystame ir lietuvišką pavardę, kurių nusipelnė vienas "Roko naktų" organizatorių komandos narys. Kaip jau pradėjo sklandyti gandai, galėsime vėl artimiausiu metu išvysti savo akimis kaip atrodo šis kvintetas scenoje...

Vertinimas: 4/5


1. Whispered Dreams
2. Highways To Nowhere
3. Better Angels
4. Rose In Bloom
5. Heart Of The Sun
6. Aztec Gold
7. Fierce Battalions
8. Sons Of Liberty
9. Chasing The Night Master
10. Falling Star

 
2014 Inner Wound Rec.
Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?