2009 Spalio 26
"Ruination" - "Xura" (1999)
Xura

 

Šiemet sukanka 10 metų nuo vilniečių "Ruination" antrojo albumo "Xura" išleidimo. Puiki proga prisiminti šį lietuviškos sunkiosios muzikos perliuką tiems, kas jį jau yra girdėjęs, arba išgirsti ir įsigyti tiems, kam apie jį girdėti neteko (MC pavidale albumą tikrai dar įmanoma rasti).
Taigi, grįžkime dešimtmečiu atgal. 1999 metai. Lietuvos muzikinio eterio dar neteršia realybės šou žvaigždės, kasmet buvo rengiamas "Death Comes" festivalis, sunkiojoje scenoje karaliauja "Ruination", "Shadowdances" ir "Meressin", Sėkla dar nemuša būgno krepšinio varžybose, o užima "Ruination" vadybininko pareigas. Būtent jo dėka 1996 metais grupė išvyko į Švediją įrašinėti pirmojo albumo pas patį Peter Tagtgren ("Hypocrisy", "Pain"). Debiutiniu albumu "Visionary Breed" vilniečiai sukelia nemažą šurmulį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, tačiau antrasis albumas "Xura" pritrenkia galutinai tiek vizualine, tiek menine išraiška.

Einame nuo pradžių. Albumą pradeda instrumentinis kūrinys "Eject 11", iš kurio dar negalima nuspėti kozirių, esančių šiame albume. Beje, grupės lyderis Ainius turi savo MySpace svetainę, kurioje talpina Drum & Bass / Electronica / Freestyle kūrinius, iš kur galima išmastyti kaip ir kodėl "Eject 11" atsirado melodic metal grupės albume. "Souls on Fire" - pirmasis albumo perliukas, dar ir šiandien neretai įtraukiamas į grupės setlistą koncertuose. Vos nutilus paskutiniems akordams, tempas nemažinamas kūrinyje "Trust Again", vėlgi neretai ir šiandienos "Ruination‘ koncertų "vinis". "Long Way" ir "World in Stain" - vėl grupė spindi pačiame gražume. Ilgas intro, kurio metu cituojamas rašytojas Howard P.Lovecraft pradeda titulinę dainą. Tai pats ilgiausias albumo kūrinys (8:09 min), tačiau galbūt ir pats įdomiausias. Beje, vienas iš šios dainos bendraautorius yra Vytautas Diškevičius, parašęs "eurovizinę" dainą Jeronimui Miliui. Hm, tikrai būdamas "Ruination‘ klavišininku, Vytas geresnes dainas rašydavo...
Albumo tempas numušamas tik septintame ir aštuntame kūriniuose "Forever Descending" ir "Dreamfield". Tačiau ir šios dainos puikiai įsipaišo į bendrą kontekstą. "Don‘t Take My Name in Vain" - pagal geriausius grupės "Paradise Lost" standartus sukaltas kūrinys, po kurio seka "Sisters of Mercy" coveris "Vision Thing", kuris skamba taip pat gerai, tačiau jau po pirmų 9 dainų netenku žado...
Kas buvo toliau? Toliau sekė koncertai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Liuksemburge. "Ruination" gavo kvietimus apšildyti "Apocalyptica", "Therion", Alice Cooper, tačiau... Tai buvo paskutinis albumas išleistas tokia sudėtimi. Vokalistas Donatas vėliau išvyko iš Lietuvos, palikdamas tik legendas apie save (daug kas, dirbusiu su juo gali iki šiol papasakoti anekdotinių situacijų iš koncertinio gyvenimo ar įrašinėjimo sesijų). Po to sekė didelė muzikantų kaita, tačiau pagrindinis branduolys - gitaristas Ainius ir būgnininkas Vytenis išliko. Nuo paskutiniojo studijinio "Ruination" įrašo praėjo beveik 5 metai, tačiau karts nuo karto muzikantai vis pasirodo kokiame nors festivalyje ar soliniame koncerte. Ir dabar smagu scenoje žiūrėti į grupę, kuriai patinka tai ką daro. "Ruination" šiandien kitokie. Bet tai nereiškia, jog blogesni.

1. Eject 11
2. Souls On Fire
3. Trust Again
4. Long Way
5. World In Stain
6. Xura (The Land Of Pleasures Unattained)
7. Forever Descending
8. Dreamfield
9. Don't Take My Name In Vain
10. Vision Thing

1999 Goldtrack (CD), Dangus Records (MC)

Vertinimas: 10/10 (klasika, visgi...)

 

Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?