Kai 2014-aisiais dainininkas Antanas Dailidė bei šiauliečių grupė "Pekla" pasuko skirtingais keliais, laimei, pasiteisino ne visada suveikianti taisyklė, kai tokioje situacijoje laimėjo klausytojas: "Pekla" su naujuoju frontmenu iki šių dienų sėkmingai groja juodu humoru pagardintą speed'n'rollą, o buvęs jų vokalistas drauge su didelę patirtį turinčiu gitaristu Artūru Lioliu-Fišeriu (ex-"Volis", "Plentas") įkūrę savo kolektyvą "Stresas" ir pasuko labiau tradicinio heavy metalo link.
Netrukus sulaukėme Rygos Z-Stage studijoje įrašytų pirmųjų singlų, kurie parodė grupės kūrybinį potencialą, o dar šiek tiek palaukę galėjome įvertinti ir muzikantų galimybes scenoje. Būtent nuo pat pradžių gyvus pasirodymus lankę klausytojai ir tapo pirmaisiais liudininkais to repertuaro, kuris galiausiai atgulė į šią vasarą pasirodžiusį albumą. Didžiąją jo dalį dar prieš trejetą metų buvo galima rasti vienoje skaitmeninėje muzikos klausymo platformoje. Tiesa, tada į vieną visumą sudėtos skirtingose įrašų sesijose gimusios dainos ir skambėjo tarsi skirtingų kompozicijų rinktinė, o ne vientisas darbas. Šiemet paredagavus skambesį, šis trūkumas buvo panaikintas ir kūriniai, kuriuos įrašė netgi skirtingi muzikantų sąstatai, pagaliau "sulipo" į bendrą masę bei liepos 29 d. buvo patalpinti į internetinę erdvę klausytojų teismui.
Albumą sudaro 7 dainos arba beveik 29 minutės energingos muzikos, kuri "Streso" koncertus lankiusiems fanams jau buvo gerai žinoma, tačiau studijoje atsiskleidė visai kitomis spalvomis. Šis darbas prasideda tvirta gitarine įžanga, tad be jokių išvedžiojimų klausytojas stveriamas ir įtraukiamas į rifų viesulą, pereinantį į patį pirmąjį kūrinį "Vienišas", kuriuo grupė dar 2015-aisiais prisistatė Lietuvos publikai. Neretai gyvuose pasirodymuose pabaigoje skambanti ar net bisui atliekama daina čia puikiai tinka ir albumo pradžiai - senosios "Peklos" dvasios turintis makabriškas tekstas bei kai kurie muzikiniai sprendimai primena tuos laikus, kai "Stresas" ieškojo savojo stiliaus.

Antroji kompozicija "Tvanas" - jau vėlesnės įrašų sesijos rezultatas, kuriame ypač ryškus muzikos autoriaus Artūro įdirbis. Masyviais rifais apipinta, puikia soluote bei dviguba gitaros linija pagardinta daina savyje turi itin daug groove'o ir bene geriausiai atspindinti šiandienos grupės idėjas ir braižą. Groove'o nestokoja ir grupės "Stresas" vardu pavadintas kūrinys. Tai dar viena iš koncertų gerai pažįstama ir gerbėjų pamėgta kompozicija, be kurios neapsieina nė vienas šiauliečių pasirodymas.
Kolektyvo grojaraštyje yra ir kelios dainos, koncertuose skambančios geriau nei įraše. Ketvirtuoju numeriu albume įrašyta "Princesė" - viena tokių. Būtent gyvuose pasirodymuose muzikantams pavyksta geriau perteikti čia sudėtą energiją ir ją perduoti publikai.
Antikarinė daina "Nežudyk" - tai pat viena pirmųjų klausytojams pristatytų kompozicijų ir vienintelė, įrašyta su latviu būgnininku Tarass'u Kuzmenko (ex-"Trendkill Method"). Įdomu tai, kad koncertuose skamba kiek trumpesnė šio kūrinio versija - be paskutiniojo teksto stulpelio, dainuojamo "clean" vokalu. Tad šįkart gal yra priešingai nei prieš tai skambėjusios "Princesės" atveju - "Nežudyk" studijinis įrašas yra labiau užbaigtas, nors ir koncertuose šis kūrinys ypač laukiamas ir puikiai sutinkamas.
Dainoje "Šeši" vėl aptinkame truputėlį grupės šaknų, t.y. paslėptos ironijos, kurios netrūko anksčiau minėtos grupės "Pekla" kūryboje ir prie kurios tekstų anuomet prisidėdavo dabartinis "Streso" frontmenas. Pastarosios kompozicijos žodžiuose priekabus kritikas gali įžvelgti užkoduotą Žvėries skaičių, tačiau kaip ne kartą yra sakęs pats Antanas - tai yra tiesiog daina apie skaičių 6.

Albumą užbaigia kūrinys "Kelias" - dar viena ankstyvoji kompozicija iš tų laikų, kai dabartinis bosistas Dainius Paskačimas dar nebuvo įsiliejęs į "Streso" gretas. Taip pat tai yra viena iš dviejų dainų, įrašytų su legendiniu "Bix" mušamųjų instrumentų meistru Gintu Gascevičiumi. Kalbant apie pastarąją (ir nepastoviausią) poziciją grupėje - nepaisant to, kad albume girdime net trijų būgnininkų indėlį, visų muzikantų partijos albume sugrotos vienodai profesionaliai ir vienodame lygyje, tad nė vienas jų neiškrenta iš konteksto. Ne veltui ne kartą koncertuose žiūrovai itin atidžiai ir su susižavėjimu stebėdavo daugiausiai šiame albume kūrinių įrašiusio Valdo Latono, Lietuvos metalistams pažįstamo iš "Poccolus" laikų, darbą scenoje.
Kaip buvo minėta pačioje pradžioje, "Streso" albumas pralekia per nepilną pusvalandį. Galima pajuokauti, kad savo laiku "Slayer" su savo 29 minučių albumu "Reign in Blood" visiems laikams įėjo į thrash metalo istoriją. Visgi šiauliečių atveju, dar vienas papildomas kūrinys šiame darbe tikrai būtų pravertęs, juolab dar 2017-aisiais pirmąkart apie būsimą albumą prasitarę muzikantai pabrėžė, kad planuojama įrašyti būtent 8 dainas. Ne paslaptis, kad "Stresas" savo grojaraštyje turi bent 3 neįrašytas kompozicijas ir ypač gaila, kad į albumą nebuvo įtraukta čia itin būtų tikusi "Inkvizicija". Tačiau nebaigti darbai ir ne visas įamžintas repertuaras gal bus kolektyvui stimulas vėl sugrįžti į studiją antro opuso įrašams?

Dar jei kalbėtume apie trūkumus, reikia priminti, kad pirmieji albumo kūriniai buvo įrašyti prieš 8 metus ir grupės veikla besidominčiam fanui visą šį laiką buvo pasiekiami. Vėlgi, kaip buvo rašyta anksčiau, techniniai niuansai buvo išspręsti šiemet padarius remasterį, tačiau grupės veiklą atidžiai stebinčiam fanui nebeliko "wow" efekto (o ar pamenate, kokių atsiliepimų ir maloniai nustebusių žvilgsnių "Stresas" susilaukė pirmąkart platesnei publikai pasirodęs festivalyje "Auszra 16", kuri apie šį kolektyvą iki tol nebuvo girdėjusi?). Nepaisant to, šiemet išleistas galutinis albumo variantas yra puikus rezultatas tos veiklos, kurią šiauliečiai vykdė visus tuos metus.
Jeigu nuo pat 90-ųjų iki šių dienų apžvelgtume mūsų šalies sunkiąją sceną, ko gero, rankos pirštų pakaktų suskaičiuoti tas Lietuvoje gyvavusias grupes, kurios be jokių power, speed ar prog priemaišų grojo gryną heavy metalą, sėkmingai gyvavo bent kelis metus ar paliko ryškesnį pėdsaką mūsų sunkiosios muzikos istorijoje. Į šias gretas drąsiai galima įrašyti ir šiauliečius, kurie prieš kelis metus stebino savo aktyvumu ir tik pastaruoju metu kiek sumažino apsukas. Belieka palinkėti, kad laikui bėgant "Streso" albumas įgautų ir fizinės laikmenos formą.

1. Intro/Vienišas
2. Tvanas
3. Stresas
4. Princesė
5. Nežudyk
6. Šeši
7. Kelias

Antanas Dailidė - vokalas (1-7)
Dainius Paskačimas - bosinė gitara (2, 3, 4, 6)
Gintautas Gascevicius - būgnai (1, 7)
Tarass Kuzmenko - būgnai (5)
Valdas Latonas - būgnai (2,3,4,6)
Artūras Fišeris-Liolys - gitara (1-7), bosinė gitara (1, 5, 7)

Tekstai - Antanas Dailidė 
Muzika - Artūras Fišeris-Liolys

Stresas © 2015 - 2023

Vertinimas : 4,5 / 5