Kai itin gilias tradicijas turinčioje Suomijoje išleidžiamas naujas sunkiosios muzikos albumas, turbūt ne vienas klausytojas jo laukia su gan aukštai iškeltais lūkesčiais. Net jei grupė nefigūruoja didžiųjų festivalių afišose bei neturi kontraktų su mainstreaminiais leiblais, labai neretai tenka maloniai nustebti, kai kiekybėje paskendęs vardas pateikia išties savitą, įdomią ir tuos lūkesčius patenkinančią kūrybą.
Viena tokių grupių - šiuo metu Juveskiulės mieste apsistojęs kolektyvas "Trauma Field", jau 18 metų grojantis atmosferišką melodic death metalą. Tiesa, šiandieninė sudėtis nedaug ką turi bendra su ta komanda, žengusia pirmus žingsnius Lapenrantoje. Iš tų laikų grupėje belikęs tik vokalistas/gitaristas Jaakko Pesu, kuris su naujais bendražygiais šių metų pradžioje išleido trečiąjį albumą "From Wounded Soil". Ne vienas webzinas ar apžvalgininkai teigiamai įvertino šį diską, pažerdami pagyrų tiek įrašo kokybei, tiek jo turiniui.
Šiame darbe "Trauma Field" kiek nutolo nuo savo debiuto "Harvest" bei po jo sekusio 2016-ųjų metų disko "Changing Tides", kuriame kūryba buvo tiesmukiškesnė, tačiau retkarčiais grupė ir čia sugrįžta prie savo ištakų. Su savo tautiečiais "Swallow The Sun" lyginami muzikantai į 48 minutes sudėjo galingas melodijas, stiprią atmosferą, growl bei švelnaus vokalo partijas. Tekstų prasme šį albumą galima būtų laikyti konceptualiu darbu, nes kiekviename kūrinyje minima namų samprata. Visą gyvenimą trunkančioje kelionėje namų link yra daug pakilimų ir nuosmukių, o šios temos yra visose septyniose albumo kompozicijose.
Naująjį diską pradeda trumputė įžanga, pereinanti į vieną sunkiausių šio disko kūrinių "Wounded Soil". Čia būtina išskirti itin gilų ir įsimintiną Jaakko kriokimą bei tvirtą ir solidų gitaristų įdirbį. Jei šioje dainoje tik jos viduryje buvo ramesnis intarpas, tai antroje kompozicijoje "Golden Fields" fuzuotos gitaros įsijungia tik įpusėjus kūriniui. Visgi net ir esant tokiam skambesiui pati daina yra pakankamai niūri ir "anathemiška", ko negalima pasakyti apie antruoju singlu pasirodžiusį "Skyharbour". Tai yra bene šviesiausias kūrinys visame albume ir kurį lengvai galima įsivaizduoti skambantį radijo eteryje. Vienas komentatorius gan teisingai išsakė savo nuomonę po šios kompozicijos vaizdo klipu - tai yra "atpalaiduojanti" daina, turinti gerą atmosferą ir melodijas bei gražius tekstus.
Visgi albumo perlu labiausiai norisi pavadinti pirmąjį singlą "Five Years", kuris buvo pristatytas klausytojams dar per pačią pirmąją covid pandemijos bangą - 2020-ųjų balandį. Apie prieš penkmetį nutrūsią draugystę pasakojantis kūrinys netrykšta optimizmu, tačiau jei į tekstą nesigilintume, muzikinė jo pusė yra gana šviesi ir nevaranti į depresiją. Tad nenuostabu, kad šis kūrinys yra populiariausiais grupės Youtube kanale, bei viena dažniausiai klausomų dainų "Trauma Field" Spotify paskytoje.
Po jos sekanti "Esi-isille" išsiskiria tuo, kad yra bene vienintelė, kurią muzikantai atlieka gimtąja kalba. Suomiškai atliktų sėkmingų pavyzdždžių tikrai yra buvę ir anksčiau – iš mažiau žinomų grupių galima paminėti vien tik sava kalba dainuojančius "Kotiteollisuus" (pasiklausykite, pvz. jų dainos "Kaihola"), keliskart savo kūryboje originaliai suomių kalbą pritaikė "Waltari" ir netgi kontroversiškasis "Sentenced" himnas ledo rituliui "Routasydän" skamba smagiai. Tačiau ar užsienietį "užkabintų" grupė, atliekanti savo dainas vien tik suomiškai? Turbūt, kad ne... Tad šiuo atveju, "Esi-isille" yra egzotiškas, bet malonus prieskonis. Beje, tai yra daina apie protėvius.
"Aftermath" – dar viena kompozicija, kurioje vyrauja ramesnė nuotaika ir nepaisaint vėliau prisijungiančių gitarų, visgi skambanti kiek lengviau nei dauguma albumo dainų. O diską užbaigia beveik 10 minučių trukmės epas "Gone Home". Pagal panašią formulę (lėta, kone akustinė pradžia, o tik įpusėjus kūriniui skambesys gerokai pasunkėja) sukurtų kompozicijų diske yra bene trejetas, tačiau būtent finalinė daina yra labiausiai vykusi ir itin tinkamai uždaro visą albumą.
Perklausius diską galime pažymėti, kad "Trauma Field" nors ir seka garsesnių savo kraštiečių pėdomis, gali pasiūlyti klausytojui ir šį tą savito bei įdomaus. Kitoje šalyje, kur "prasimušti" yra gerokai lengviau, albumas bei pats kolektyvas, ko gero, susilauktų daug didesnio dėmesio. Tačiau atsižvelgiant į jauną muzikantų amžių bei vis labiau tobulėjančią kūrybą, galima numanyti, kad "Trauma Field" kolektyvui dar viskas prieš akis.
1. Intro (Home Reprise) 00:36
2. Wounded Soil 05:49
3. Golden Fields 07:05
4. Skyharbour 05:22
5. Five Years 06:14
6. Esi-isille 08:28
7. Aftermath 05:26
8. Gone Home 09:46
2022 Trauma Field
Vertinima: 4/5
