Antrąjį "Wacken Open Air" rytą mane pažadino kaitri saulė, triukšmingi kaimynai, be pertraukų klausę "Manowar" ir jaudulys, kad šiandien savo akimis išvysiu savo dievukus, kurių vardas, galima sakyti, išsklaidė abejones vykti ar nevykti į Wackeną - "Amorphis".
Taigi, penktadienį, 12 val. festivalis vėl įsibėgėja. Pirmuosius koncertavusius "Suidakra" paaukoju vardan "Amorphis" - stengiuosi užsiimti kuo patogesnę vietą prie "True Metal Stage". Tačiau ir iš ten neblogai matoma tai, kas šiuo metu vyksta gretimoje scenoje. Nors festivalio programoje "Suidakra" pristatoma kažkodėl kaip klasikinis death metal, tačiau grupės kūryboje tikrai gausu melodingų intarpų.

 

Na, ir galiausiai - "Amorphis" eilė. Suderinami paskutiniai instrumentai, scenoje su gitara jau pasirodo grupės siela Esa Holopainen. Atrodo, kad jau net pats nelabasis nesutrukdys man pamatyti Suomijos muzikantų. Staiga pajaučiu dūmų kvapą, atsisuku į dešinę - ten dūmų kamuoliai ir vis didėjančios ugnies liepsnos. Nešini vandeniu, link degančių šiaudų eina apsaugos darbuotojai, tolumoje sukaukia gaisrininkų sirena. Koncerto vedėjas vokiškai paragina visus judėti kairėn, "Black Metal Stage" link. Sutramdžius ugnį, pranešama, kad už 20 min. - "Napalm Death" pasirodymas.
Iš nusivylimo traukiu baro link. Pakeliui sutikęs vyriškį, dėvintį "Amorphis" marškinėlius paklausiu, kada suomiai išeis į sceną. Gaunu atsakymą, kad iškart po "Napalm Death". Taigi, vėl grįžtu užsiimti geresnių pozicijų prie scenos. Gretimoje scenoje jau pradeda siautėti vyrukai iš "Napalm Death". Minia šėlsta, netgi šoka rateliu. Skamba dainos iš įvairių grupės gyvavimo periodų. Pabaigai - garsioji daina "Nazi Punks Fuck Off".
Na, pagaliau ant scenos pasirodo "Amorphis". Labai norėjosi pamatyti kaip naujasis vokalistas Tomi Joutsen atliks senas grupės dainas. Na, ir netenka nusivilti - iš pradžių atliekami keli kūriniai iš "Eclipse" albumo, vėliau skamba senienos - "Better Unborn", "Alone". Pasirodymas, žinoma, baigiamas "Black Winter Day".
Dėl pasikeitusios grupių pasirodymo tvarkos jau pradeda jaudintis "Therion" fanai. Du iš jų manęs teiraujasi kada įvyks jų mėgiamos grupės pasirodymas. Mandagiai paaiškinu, kad laukti lieka nedaug. Kelios atokvėpio minutės - ir toje pačioje scenoje groja jau "Therion". Naujas vokalas, tačiau senos, gerai žinomos melodijos, įspūdingi balsai, pritrenkiantis pasirodymas.
Sekantys gretimoje scenoje - "Possessed". Nuo grupės šlovės piko 1985-1987 m. daug kas pasikeitė: grupė buvo iširusi, atsikūrusi, vokalistas per apiplėšimą buvo sužeistas  ir paralyžiuotas, galiausiai kolektyvas vėl iširo. Specialiai šiam festivaliui atsikūrusi grupė (tiesa, iš originalios sudėties telikęs vokalistas Jeff Becerra, kuris kriokė sėdėdamas invalido vežimėlyje) pamalonina visus brutalios muzikos mėgėjus gera death metal doze.
Paskutines jėgas taupau "Grave Digger" pasirodymui. Nors scenoje šie heavy metal veteranai įspūdingo šou nedemonstruoja, tačiau muzikinė pusė labai stipri - skamba "Margan La Fay", "Last Supper", "Grave Digger", "Silent Revolution". Be abejo, pabaigai paliekamas didžiausias grupės hitas "Heavy Metal Breakdown".
Toliau nutariu padaryti sau pertrauką iki vakarinės programos ir tol, kol koncertuoja "Turbonegro", "Falconer" ir "J.B.O.", ilsiuosi palapinėje.
Vakarop bijodamasis spūsčių, šįkart anksčiau išsiruošiu link koncertų zonos. Kaip tik savo pasirodymą pradėjo "Lacuna Coil". Neblogo metalo valandėlė, šilčiausiai gal priimamas "Depeche Mode" perdirbinys "Enjoy The Silence".
Na, ir pagaliau pasirodo pagrindinės vakaro žvaigždės - "Blind Guardian". Nuo pirmos minutės minia suūžia, susidaro toks įspūdis, kad kiekvienas moka visus dainų žodžius atmintinai. "Fly", "Blind Eyes", "The Bard's Song", "Lord Of The Rings", "Valhalla" ir daug kitų žinomų kūrinių atlikta per 1,5 valandos, kurios prabėga nepastebimai, nepaisant to, kad kiekvieną minutę reikėjo saugoti galvas, kad per jūrą rankų beplaukiantys gerbėjai neįspirtų kerziniu batu. Kai kuriems ekstremumų mėgėjams liūdnai baigėsi - savo akimis teko matyti, kaip nesėkmingai griuvęs fanas taip ir neatgavęs sąmonės buvo nuneštas apsaugos darbuotojų lik.
Toliau scenoje - Norvegijos black metal atstovai "Dimmu Borgir". Niekad nebuvau jų muzikos žinovu, tačiau pasirodė, kad legendinių blackerių muzika smarkiai suminkštėjo.
šįkart iš tolumos stebiu pasirodymą bei kaupiu jėgas dar vienai labai laukiamai grupei - "Iced Earth". Pagaliau - buvęs "Judas Priest" vokalas Ripper Owens scenoje su naująją grupe po kelerių metų pertraukos pasirodo žiūrovų miniai. Nors klausimas "ar "Iced Earth" metalas yra geriausias ką šiandien teko girdėti?" truputį kelia šypseną, tačiau neįmanoma nesižavėti šių amerikiečių pasirodymu. Nuskamba "Vengeance Is Mine", "Stormrider", "The Reckoning", bei pristatomas naujas singlas "Ten Thousand Strong".

Nors pasirodymas labai energingas, tačiau Wackeno publika jau truputį nuvargusi ir "Iced Earth" priimama gan šaltokai. Nutariu, kad įspūdžių šiai dienai jau užteks, bet dar pasilieku pasižiūrėti "Die Apokalytischen Reiter" folk metalo. Buvo gan smagu. Vokiečiams.
Truputį supykstu, kai suprantu, kad pražiopsojau "Samael" pasirodymą. žiūrovai miniomis dar traukia link pačios mažiausios scenos "Wet Stage", kur vyksta diskoteka pagal žinomų metal kūrinių muziką, tačiau ji manęs nesužavi. Jau pradeda brėkšti rytas... Artėja paskutinė "Wacken Open Air" diena...

 

 (Bus daugiau)