2019 Kovo 07
"Alestorm" Vilniuje: iki visiškos laimės pritrūko tik... anties

Nuo pat "Alestorm" susikūrimo šis kolektyvas nebuvo vertinamas rimtai, tačiau tai nesutrukdė jau pirmojo koncertinio turo metu muzikantams groti festivalių "Graspop" bei "Wacken Oper Air" publikai. 2015 m. sparčiai populiarėjančią grupę buvo galima išvysti ir Zarasuose, kur linksmieji rokeriai pasirodė festivalyje "Roko naktys". Nuo to laiko škotai (teisingiau, šiandien reiktų sakyti - britai bei vienas vengras) išleido dar vieną albumą, sudalyvavo galybėje renginių bei susilaukė "vienos didžiausių JK grupių" epiteto. O "Alestorm" lyderis bei vienintelis šiuo metu originalios sudėties narys Christopheris Bowesas tais pačiais metais dar spėjo Vilniuje pasisvečiuoti ir su kita savo grupe - "GloryHammer". Galiausiai 2019-ųjų paskutinę žiemos dieną piratų laivas dar kartą prisišvartavo prie Lietuvos krantų.

Susidomėjimą Vilniaus klube "Vakaris" vyksiančiu renginiu padidino dar ta žinia, kad specialių svečių teisėmis šiame ture dalyvauja mūsų šalyje itin mėgstami islandai "Skálmöld" bei jaunas anglų  kolektyvas "Bootyard Bandits".
Likus 15 minučių iki renginio pradžios "Pramogų banko" laiptinėje driekėsi ilga žiūrovų eilė, tačiau ji judėjo pakankamai greitai ir visi norintys spėjo užeiti į salę iki prasidedant apšildančios grupės pasirodymui. Vusterio komanda tūlam klausytojui tebėra "juodasis arkliukas" - internetinėje erdvėje yra tik vienas šio kolektyvo įrašas, bet vos išvydus ant scenos "Bootyard Bandits" penkeriukės apdarus bei bandžą gitaristo Big Mac rankose, nuojauta neapgauna - pusvalandį skambės pasunkinta country muzika. Dėl vaizdo scenoje bei originalumo jokių priekaištų nėra - buvo išties įdomu, o gausiai susirinkusi publika taip pat liko patenkinta vakaro pradžia. Bet ar tokios muzikos įrašus norėtųsi klausytis namuose? Sunku pasakyti. Gal nelabai...
Bet ieškoti atsakymų į retorinius klausimus nėra kada - svečiai iš Reikjaviko jau derina savo instrumentus. Nepaisant to, kad renginys prasidėjo 5 minutėmis vėliau, "Skálmöld" vyrams užtenka laiko pasiruošti pasirodymui ir užlipti ant scenos programoje nurodytu laiku. Nuo paskutinio islandų vizito mūsų šalyje praėjo vos 10 mėnesių, bet žiūrovai muzikantų buvo pasiilgę ir itin energingai skandavo grupės vardą dar nė nepradėjus šiems groti. Pirmasis nuskamba senas geras kūrinys "Árás", o vėliau kolektyvas ir atlieka kelias dainas, kurios dar iki šiol nebuvo skambėjusios Lietuvoje. "Skálmöld" vokalistas ir gitaristas Björgvin Sigurðsson pasisveikina su publika bei panyra į prisiminimus apie paskutinį apsilankymą Vilniuje, kuomet dar buvo tik įpusėjusi albumo "Sorgir" įrašų sesija. Tad dabar muzikantai sugroja būtent šio disko porą kūrinių - "Sverðið" bei "Móri". Nors žiūrovų rankų miškas kilo bei judesys publikos tarpe buvo viso pasirodymo metu, visgi publika šilčiausiai priėmė laiko patikintas kompozicijas, tokias kaip "Narfi" ar finalinę "Kvaðning".
Nepaisant to, kad šio turo afišose "Skálmöld" vardas rašomas kur kas mažesnėmis raidėmis nei "Alestorm", tai buvo daugiau nei apšildymas. Sulaukėme visos valandos kokybiškos muzikos, kuri buvo puikiai atlikta ir gerai įgarsinta. Vėliau - pusvalandis atokvėpio, per kurį aptarnaujantis personalas paruošia spalvingą sceną patrakėliams iš "Alestorm".
Netrukus be jokių pompastiškų įžangų į sceną įžengia visi grupės nariai. Po kelių akimirkų išgirstame ir pirmuosius "Keelhauled" garsus. Taip, tai ta pati daina, apie kurią prieš pusketvirtų metų ūžė visa metalinė žiniasklaida. Anąkart kolektyvas ryžosi neregėtai avantiūrai – publikos minioje pastebėję žiūrovą, rankose laikiusį plakatą, kuriame jis išreiškė pageidavimą sugroti būgnais būtent šią dainą, "Alestorm" išpildė jo prašymą ir neapsigavo. Šiandien vis tvirčiau muzikos keliu žengiantis zarasiškis, o tuomet vos 16-metis paauglys, Simonas Navickas su jam patikėta užduotimi susidorojo puikiai ir pačiai grupei uždirbo daug PR pliusų. Šiemet metalo piratams salės pagalbos neprireikė – būgnininkas Peteris Alcornas savo kėdės niekam neužleido ir sąžiningai atidirbo visą koncertą.
Kai tarp apšildančių grupių bei pagrindinių vakaro kaltininkų būna milžiniškas meistriškumo ar įgarsinimo kokybės skirtumas, žiūrovas dažniausiai tai pajunta nuo pirmųjų akordų. Kiek anksčiau "Skálmöld" užkūrė smagią pirtį ir vargu ar buvo tokių žiūrovų, kurie nusprendė į islandų pasirodymą pavėluoti, o ateiti pažiūrėti tik "Alestorm" šou. Tad nepaisant stiprios Ch.Boweso šutvės įžangos, britų pasirodymas buvo tarsi logiškas vakaro tęsinys, o ne pirmas pasirodymas, vertas žiūrovo dėmesio. Netgi lyginant su "Skálmöld" įgarsinimu, kur buvo galima švariai girdėti kiekvieną instrumentą, "Alestorm" skambesys kiek nuvylė – į pirmą planą buvo smarkiai pastumti Ellioto Vernono klavišiniai instrumentai bei paties Ch.Boweso klavišinė gitara. O štai gitaristui Máté Bodorui atliekant savo soluotę, skambėjimas gavosi ganėtinai skystas. Tačiau sunkiosios muzikos pasaulyje "Alestorm" išgarsėjo ne kurtinančiais rifais ar įmantriais instrumentiniais viražais. "Alestorm" muzika – visų pirma, pašėlęs tūsas, linksmai linguojant ir dainuojant apie gėrimus ir nuotykius jūroje ar ant kranto. Tad ir Vilniuje smagiai laiką leidžia tiek patys atlikėjai, tiek publika. Ar tai būna naujausio disko kūriniai ("Alestorm", "Mexico"), ar senesnės dainos, kurias muzikantams neva "nuobodu groti" ("Magnetic North", "Over the Seas"), žiūrovai kartu dainuoja bei šėlsta.
Nors grupės lyderis tą vakarą dalį pasirodymo buvo nutaisęs rimtą veido išraišką, neišspausti šypsenos per "Alestorm" pasirodymą buvo neįmanoma. Vien ko vertas dviejų muzikantų jausmingas prisilietimas soluotės metu arba Chistopherio šokis atliekant kūrinį "Magnetic North". Nereikia pamiršti ir to paties Ch.Boweso klavišinės gitaros "solo" - viena ranka muzikantas maigė instrumento klavišus, o kita ranka pylė alaus butelio turinį sau į burną. Tiesa, panašų talentą Vilniuje kiek anksčiau yra pademonstravęs ir vienas "Battle Beast" muzikantas...
Išskyrus kiek lėtesnę dainą "Nancy the Tavern Wench", žiūrovams pailsėti buvo galima tik pauzių tarp dainų metu, kai Christopheris išradingai ir šmaikščiai pristatydavo netrukus skambėsiantį kūrinį. Dar po kelių dainų piratai pasikviečia porą svečių - šiandien jau grojusį "Bootyard Bandits" frontmeną CJ Handsome bei įspūdingo stoto buvusį australų grupės "Lagerstein" narį Phillą Philpą, čia dar žinomą Beef Guy vardu. Pastarasis čia pat scenoje pademonstruoja, kad alų gerti sugeba dvigubai greičiau už "Alestorm" lyderį - t.y., iš dviejų butelių iškart!
Paskui Ch.Bowesas pasiteirauja salės "ar nėra čia atvykusių vokiečių" ir atlieka "Bar ünd Imbiss", po kurio piratų vadas išrikiuoja žiūrovus "mirties sienai". Bet vietoje įprasto taškymosi pasiūlo abiems pusėms susitikus užsiimti, hm, švelniai tariant, suaugusiųjų reikalais... Žinoma, tiesiogiai šis Ch.Boweso pasiūlymas nebuvo įvykdytas, tačiau dar skambant "Captain Morgan's Revenge" "Alestorm" lyderiui turėjo padaryti labai gerą įspūdį per visą salės ilgį atsisėdusi žiūrovų eilė ir imitavusi tam tikrus judesius (vieni tai suprato kaip irklavimą, kiti - tai, ko prašė daryti Ch.Bowesas). Pabaigai paliekamas ankstyvasis "Alestorm" hitas "Shipwrecked", po kurio muzikantai palieka sceną.
Po trukmpos pertraukėlės piratai grįžta su savo galingiausiais ginklais - iš pradžių nuskamba bene žinomiausia daina "Drink", o po jos kadaise braliukų latvių į Euroviziją deleguoto kūrinio "Wolves of the Sea" koveris. Galiausiai Christopheris rėžia tradicinę jautrią kalbą apie tai, kaip jam patiko mūsų šalyje ir t.t., tačiau visi jausmai sudedami į finalinę kompoziciją "Fucked With an Anchor". Tiek muzikantai, tiek žiūrovai rodo vieni kitiems didžiuosius pirštus ir tokia gaida koncertas pasibaigia.
Žinoma, pasitaikė šiokių tokių niuansų, dėl ko galima prisikabinti, tačiau tokiame smagiame vakarėlyje (būtent - ne koncerte, o vakarėlyje) jau senokai neteko dalyvauti. Lyginant su 2015 m. pasirodymu Lietuvoje - žengtas milžiniškas žingsnis į priekį. Išvydome gerą šou, išgirdome didžiausius hitus. Pritrūko nebent tik anties - t.y., tradicinio "Alestorm" koncertų talismano, kuris, kaip galima spėti, tiesiog... netilpo ant scenos.

Nuotr. aut. Mantas Daleckis / Unrest.lt

Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?