2000 m. birželio 14 d. pirmąkart Vilniuje viešėjęs legendinis shock rock pradininkas Alice Cooperis anuomet dėl išpuolusios koncerto datos sukėlė šiokį tokį šaršalą mūsų šalyje. Buvo kilusios diskusijos ar gali toks atlikėjas Gedulo ir vilties dieną koncertuoti Lietuvoje, tačiau pasirodymas tada sėkmingai įvyko. 2017-aisiais buvo surengtas puikus antrasis dainininko šou Trakų pilyje, o prabėgus be vienos dienos 22 metams nuo įspūdingo renginio Vingio parke, scenos veteranas sugrįžo į Vilnių dar kartą. Aukšto lygio muzikiniai spektakliai užkėlė kokybės kartelę, tad norėjosi tikėti, kad ir dabar lietuviai gausiai susirinks į gerą laiką garantuojantį koncertą. Tačiau gal dėl keistos reklaminės kampanijos, gal dėl situacijos pasaulyje, o gal dėl renginių gausos šis rokerio vizitas susilaukė mažiausiai žiūrovų dėmesio.

Iš lietingą pirmadienio vakarą link "Compensa" koncertų salės einančių žmonių aprangos matėsi, kad šiandien joje vyks sunkesnės muzikos renginys, bet  į priešingoje gatvės pusėje esantį pramogų centrą plūdo kur kas didesnė minia. Publika eiti į pačią salę taip pat neskubėjo - kadangi apšildančiosios grupės nebuvo, likus keliolikai minučių iki Alice Cooperio ir jo grupės pasirodymo arčiau scenos būriavosi vos kelios eilės fanų. Visgi po truputį tuščios erdvės vis mažėjo, o galutinis žiūrovų kiekis priminė kitados čia vykusį "Europe" koncertą. Nežinia kokį vaizdelį nuo scenos matė patys muzikantai, bet žvelgiant iš publikos pusės, aplinka buvo pakankamai jauki – žmonės išsidėstė gan erdviai, jokių spūsčių nebuvo, o iš šiandienos herojaus atributika vilkinčių žiūrovų skaičiaus galima konstatuoti faktą, kad ištikimų fanų ratą mūsų šalyje ši scenos legenda visgi turi.
Lėtai tiksi minutės, žvelgiant į legendinio veido makiažo motyvais papuoštą audeklą ir beklausant iš kolonėlių skambančių klasikinių roko (tarp jų – ir paties A.Cooperio) melodijų. Lygiai 20 val. iš už užuolaidos pasigirdo bruzdesys, tuomet sujudo ir publika. Galiausiai fone suskambo "Feed My Frankenstein" įžanginė melodija - žiūrovus ir sceną skyręs audeklas nukrenta žemyn, atidengdamas įspūdingas scenos dekoracijas ir šou prasideda. Kaip buvo minėta anksčiau, gal dėl to, kad galvoje vis dar buvo gyvi prisiminimai iš "Iron Maiden" ar "Whitesnake" koncertų, šio vakaro pirmos kelios minutės nuskamba kiek silpniau, nei buvo tikėtasi. Šiek tiek trūksta garso, muzikantai iš pradžių irgi pasirodė netrykštantys energija ir entuziazmu. Tačiau pralaužti ledus A.Cooperis nutaria itin stipriu įžanginiu repertuaru bei veiksmu scenoje. Jau per pačią pirmąją kompoziciją į sceną žengia Frankenšteino pabaisa, iškart po to atliekama garsioji "No More Mr. Nice Guy", o paskutiniai barjerai tarp atlikėjų ir žiūrovų sugriūna per "Bed of Nails" ir "Hey Stoopid". Ypač netikėtas buvo pastarosios kompozicijos įtraukimas į grojaraštį. Nepaisant to, kad tai viena žinomiausių rokerio dainų, ji gyvai atliekama ne itin dažnai, o Lietuvoje apskritai skambėjo pirmąsyk. Atsidėkodami klausytojai itin energingai drauge traukė priedainį.
Vėliau parodoma, kad Alice Cooperis yra vis dar produktyvus ir primenama, kokia proga šis turas yra surengtas – atliekama albumo "Paranormal" kompozicija "Fallen in Love" bei pernykščio disko "Detroit Stories" kūrinys "Go Man Go".
Ausys prie garso jau pripranta (bet būgnų vis tiek norėjosi stipresnių), linksminasi publika, linksminasi ir muzikantai. Gitaristai nenustygo vietoje, dažnai keitė pozicijas, būriavosi arba prie paties dainininko, arba atskirame būrelyje ritmingai judėdavo į taktą. Žinoma, įsiaudrinusią publiką grupės nariai neretai apdovanodavo mediatoriais, o pats dosniausias jų buvo ritmo gitaristas Tommy Henriksenas.
Kaip visada, pasirodyme netrūko spektaklio elementų – net kelis vaidmenis atliko A.Cooperio žmona Sheryl. O skambant "He's Back (The Man Behind the Mask)" buvo atkartota viena iš daugybės siaubo filmų franšizės "Friday, the 13th" scenų – dvi nerūpestingas stovyklauti susiruošusias merginas užpuola ir nužudo kaukėtasis maniakas Jasonas Voorheesas. Filmui "Friday, the 13th VI: Jason Lives!" sukurta daina yra viena sėkmingiausių A.Cooper kompozicijų, parašytų kino juostai, tačiau į koncertų grojaraščius po daugybės metų sugrįžo visai neseniai, o Lietuvoje vėlgi skambėjo pirmąsyk. Tad stebint šio kūrinio atlikimą kone pagaugai ėjo per kūną – tai buvo bene įsimintiniausia nauja patirtis, net ir mačius visus tris A.Cooperio koncertus mūsų šalyje.
Paskui seka klasika - "Go to Hell", "I'm Eighteen" ir "Poison", kurį žino kiekvienas melomanas, net ir atidžiai nesekantis šio atlikėjo kūrybos. Bet koncertuose viena laukiamiausių dainų yra "Billion Dollar Babies". Iš pradžių pro langą žvelgia vaikas-mutantas, kuris vėliau išropojo ir į sceną. Paskui virš žiūrovų galvų pasipylė konfeti lietus, o tarp įprastų spalvotų popierėlių ir blizgučių buvo galima atrasti ir 100 dolerių „banknotų“, kuriuose vietoj JAV prezidento buvo pavaizduotas pats dainininkas.
Vėliau savo šlovės minučių sulaukė ir visi kiti grupės nariai – iš pradžių savo solo atlieka gitaristė Nita Strauss, tuo tik pateisindama dešimtmečio gitaristo vardą bei savo pravardę Uraganas.
Paskui scena paliekama Ryanui Roxie - vieninteliam grupės nariui, kuris roko veteraną atlydėjo į Lietuvą jau trečią kartą. Netrukus scenoje šeimininkauja ir bosistas Chuckas Garricas, kuris estafetę perduoda būgnininkui Glenui Sobelui. Kadangi pastarojo muzikanto solo labai nustebino 2017-aisiais, šįkart netikėtumo efekto neliko, tačiau viskas buvo vis tiek labai profesionalu ir įdomu.
Galiausiai artėjama prie finalo, tačiau čia vėl neapsiėjome be scenarijaus pakitimų. Daugybę metų A.Cooperis kūrinį "Ballad of Dwight Fry" atlikdavo dėvėdamas tramdomuosius marškinius, o viskas pasibaigdavo galvos nukirtimu. Šįkart minėtą kūrinį keičia "Steven", pereinanti į "Dead Babies". Tačiau pabaiga išlieka tokia pati – į sceną atitempiama giljotina, o Alice galva netrukus atsiduria jo žmonos sukurto velniško personažo rankose.
Tačiau, kaip jau visi žinome, šiandienos herojų nužudyti ne taip paprasta - ne kartą sceninę aprangą keitęs A.Cooperis netrukus sugrįžta atlikti porą dainų iš 9-ojo dešimtmečio. Kadangi "Teenage Frankenstein" kūrinyje vėl minima garsioji pabaisa, ją netrukus dar kartelį išvystame scenoje.
Po to muzikantai atsisveikina, bet po atkaklių žiūrovų raginimų jau paskutinįkart pasirodo Lietuvos publikai. Visą vakarą nedaugžodžiavęs dainininkas galiausiai pasakė: "Alice Cooperis galiausiai kalba". Atėjo laikas pristatyti šiandien koncertuojančią grupę, ką legendinis rokeris ir padaro. Be jau įprastų epitetų, ištariamų pagiriamųjų žodžių bei išvardinamų gimtųjų miestų, Alice leidžia sau kartą ir pajuokauti. Pristatydamas gitaristą  Tommy Henrikseną, dainininkas pasako, kad šis grupės muzikantas yra iš Vilniaus! Turbūt ne vienas klausytojas minutėlei sutriko, bandydamas suprasti kaip mūsų tautietis atsidūrė šiame kolektyve, bet abejones greit išsklaido pats frontmenas: "iš tikrųjų, jis yra visai ne iš Vilniaus".
Po nuotaikingo prisistatymo atėjo laikas finalinei dainai "School's Out". Neapsieinama be įprastų didžiulių balionų, kurių daugumą netrukus A.Cooperis sunaikina savo špagos švystelėjimais. Nutilus paskutiniams akordams muzikantai atsisveikina su publika. Kirbėjo mintis, kad tai dar tikrai ne pabaiga, o grupė sugros "Elected", tačiau salėje uždegamos šviesos, o visi žiūrovai pasuka išėjimo link. 
Tad koks tas trečiasis scenos veterano vizitas? Gal ne toks žadą atimantis, kaip pirmi du, tačiau vis tiek puikus ir vertas dėmesio bei kiekvieno už bilietą išleisto euro. Nepaisant bėgančių metų, į savo personažą įsikūnijęs dainininkas tarsi atjaunėjo ir vis dar yra toks pat guvus, tarsi 1990-aisiais. Gaila, kad šio renginio reklaminė kampanija prasidėjo dar 2021 m. rugsėjį, t.y., praėjus vos porai mėnesių po karantino atšaukimo, kai dar nebuvo aišku, ar tikrai to karantino nereiks įvesti iš naujo. Ir jei apie kitus didelius renginius mums primindavo afišos reklaminiuose stenduose ar reklamos radijo eteryje, artėjant Alice Cooper koncerto dienai buvo paskelbti tik keli interviu su atlikėju. Teko girdėti atsiliepimų, kad kai kurie žmonės tiesiog pamiršo apie šį koncertą arba apskritai nežinojo apie tai, jog shock rock pradininkas lankėsi Lietuvoje. Po 3 dienų toje pačioje salėje lygiai taip pat tyliai bei ramiai praėjo ir Iggy Pop pasirodymas...