Kai švedai "Amaranthe" išleido savo ketvirtąjį albumą "Maximalism", muzikantai išvyko į ilgą koncertinį turą, o 2018 m. pavasarį pirmąsyk pasirodė Vilniaus publikai. Nuo to laiko grupės diskografija pasipildė dar 3 ilgagrojais diskais, įvyko viena didelė permaina sudėtyje (harsh vokalistą Henriką "GG6" Englundą Wilhelmssoną pakeitė Mikaelis Sehlinas) ir tik 2026-ųjų lapkričio 4 d. kolektyvas sugrįžo į Lietuvą. Šįkart muzikantai užsuko pas mus, kai lankė Šiaurės Europos šalis, o viena paskutiniųjų turo stotelių buvo vėl numatyta menų fabrike "Loftas".
Trečiadienio vakarą "Amaranthe" bei turo svečių "Self Deception" ir "Ankor" vardai pritraukė būrį publikos, kuri pakankamai gausiai užpildė pirmąjį "Lofto" aukštą, tačiau beveik visos balkono erdvės liko uždarytos. Dėl to atributikos ar įrašų norėję įsigyti fanai be didesnių spūsčių galėjo ramiai apžiūrėti visą asortimentą, kurį siūlė visi trys turo dalyviai. Beje, "Amaranthe" į Lietuvą atvyko vėl ne pačiu geriausiu metu - jų naujausias albumas pasirodė dar 2024-ųjų pradžioje, tad pagrindinės turo žvaigždės prekiavo tik drabužiais, krepšiais, tačiau su savimi neturėjo jokių diskų.

Žadėtą 19 val. vakarą pradėjo grupė "Ankor". Tarptautinis kolektyvas išsaugojo kataloniškas šaknis, tad energingą alternatyvųjį metalą grojantys muzikantai savo ugningą temperamentą pademonstravo scenoje. Nenustygstantys vietoje grupės nariai grojaraštį pradėjo nuo "Darkbeat", po kurio vokalistė Jessie Williams pasisveikino su vilniečiais ir tęsė pasirodymą su "Embers". Vėliau dainininkė priminė, jog kolektyvas šiandien čia atvyko iš saulėtosios Ispanijos bei atliko dar kelis senesnius kūrinius. Tik šio mėnesio antroje pusėje dienos šviesą išvys naujas "Ankor" albumas, tad netrukus išgirdome porą kompozicijų, išleistas singlais dar prieš jo pasirodymą ("Madara" ir "Itachi").
Vis labiau pilnėjanti "Lofto" salė gana banguotai priėmė pirmąjį kolektyvą - retkarčiais paraginti noriai ritmingai plojo, kartais į muzikantų prašymus reaguodavo vangiau, bet po kiekvienos dainos negailėdavo aplodismentų. Pirmiesiems vakaro dalyviams skirtam laikui einant link pabaigos Jessie padėkojo turo žvaigždėms, paėmusioms katalonų grupę į šias gastroles, o savo grojaraštį pabaigė kūriniu "Prisoner".
Po 20 minučių išvydome antrąją grupę - švedus "Self Deception". Prieš kelis metus interneto sensacija tapęs kolektyvas pasirašė sutartį su "Napalm Records" ir šį pavasarį po jo vėliava išleido naują diską. Visgi muzikantai startavo kiek su senesniu kūriniu "Holy Water", o tik tada išgirdome šviežiausio albumo kompoziciją "Time's Up".
Švedams pavyko kur kas lengviau išjudinti publiką - ši ne tik klusniai plojo, bet ir "užsivedė" mosh pit'ui. Iš "Self Deception" narių pastebimiausias buvo ekstravagantiškasis bosistas Patrikas Carlbergas Hallgrenas, ne kartą keitęs aprangos detales, o apskritai savo įvaizdžiu truputį priminęs Wesą Borlandą iš "Limp Bizkit".
Dar po poros kūrinių atėjo ramesnės minutės, kai vokalistas Andreas Clarkas papasakojo apie draugą, gyvenusį, iš šono žiūrint, laimingą gyvenimą, tačiau savo noru pasirinkusį kelionę anapus. Jam muzikantai skyrė dainą "Hell and Back", raginančią padėti panašių problemų turintiems žmonėms. Kai grupės frontmenas pakvietė padainuoti drauge publiką, šie ne itin sublizgėjo, tačiau vilniečiai neliko abejingi momentui, kai į kompoziciją "Kallocain" muzikantai įterpė "Linkin Park" dainos "One Step Closer" ištrauką.
Atlikdamas dar kelis naujausio disko kūrinius Andreas pasiūlė žiūrovams smagiai "pasimoshinti", o vaizdas salėje skambant "The Wedding" ar "Break!", dainininką turėjo džiuginti. Vėliau, kai kolektyvas grojo "Psycho", frontmenas pristatė visus "Self Deception" narius, o energingasis bosistas tuo metu šėlo įsimaišęs į žiūrovų būrį! Tada nuskambėjo "Fight Fire With Gasoline", į publiką buvo išmesti 3 balionai, o dar nenutilus paskutiniams akordams muzikantai išdalijo mediatorius, būgnų lazdeles bei paliko sceną.
Ilgesnės pauzės metu scenos darbininkai atidengė gilumoje buvusius būgnus, už kurių puikavosi kol kas naujausio "Amaranthe" albumo "The Catalyst" viršelis. Netgi keliomis minutėmis anksčiau nei planuota, foninė muzika nutilo ir netrukus visų akys vėl nukrypo į sceną. Pagrindinėms vakaro žvaigždėms buvo skirtas įspūdingas apšvietimas, tačiau paties pasirodymo pradžioje truputį kliudė keistas būgnų įgarsinimas bei vis dar po salę skrajojantys du balionai (trečiasis kažkur pradingo dar tuo metu, kai scenoje grojo "Self Deception"). Visgi švedai pateikė gana įdomią programą, tad visos kitos detalės nuėjo į antrą planą. "Amaranthe" šiemet švenčia debiutinio albumo išleidimo 15-ąsias metines, todėl grojaraščio pradžioje parinko itin margą repertuarą. Kolektyvas startavo su šviežiausiu singlu "Chaos Theory", o iškart po to atliko pačią pirmąją savos kūrybos dainą "Leave Everything Behind". Vėliau muzikantai nusistebėjo, kad labai daug laiko prabėgo nuo pirmojo grupės vizito Vilniuje. Smagius prisiminimus atgaivino viena žinomiausių kompozicijų "Digital World", o vėliau išgirdome porą kūrinių, kurie Vilniuje dar nėra skambėję - "Damnation Flame" bei "Strong". Per pirmąją vėl įsismarkavo aktyvus mosh pit'as, o per antrąją į priekį pagaliau išėjo iki tol už vyrų nugarų buvusi vokalistė Elize Ryd.
Vėliau išgirdome "Do or Die", žinoma, atliktą be kviestinių svečių, kurie įamžino savo partijas studijiniame įraše. Dar po poros naujesnių dainų trečiasis vokalistas Mikaelis Sehlinas pradingo užkulisiuose, o baladę "Over and Done" sudainavo tik Elize bei Nilsas Molinas. Kelias minutes poilsio turėjęs naujausias narys Mikaelis vėliau turėjo savo kelias šlovės minutes, kai išklausėme "Boom!1".
Paskui pirmajame plane atsidūrė gitaristas Olofas Mörckas, atsistojęs šalia klavišinių instrumentų. Po jo bei Elize atliktos improvizacijos pakilo viršun daugybė telefonų, nes tada į sceną sugrįžę visi muzikantai atliko "Amaranthine". Kaip ir 2018-aisiais, per priedainį E. Ryd leido pasireikšti ir žiūrovams. Šie pasirodė gal ne įspūdingai, bet vis tiek geriau nei prieš 8 metus.
Tada atėjo laikas dar dviem kūriniams, jau kartą skambėjusiems "Lofte" - išgirdome "The Nexus" bei "Call Out My Name", o tada muzikantai atsisveikino. Po žiūrovų raginimų gan greitai "Amaranthe" sugrįžo dar kelioms dainoms.
Šiek tiek sceninius rūbus pakeitusi Elize Ryd su kolegomis atliko vėlyvojo periodo kompozicijas "Fearless bei "Viral". Paskui vokalistė padėkojo kiekvienam atėjusiam į koncertą bei pasakė, jog kolektyvui labiausiai matyti susirinkusius klausytojus bei dar patinka girdėti čia esančius žmones. Tad iš pradžių parepetavusi publika vėliau prisijungė prie "Amaranthe" atliekant "We Will Rock You" dvasioje skambantį "That Song".
Pabaigai švedai paliko "Drop Dead Cynical" ir šia gaida vakaras pasibaigė. Truputį pritrūko geresnio įgarsinimo, truputį pritrūko žiūrovų, tačiau apskritai tai buvo geras kokybiškos muzikos renginys, sudominęs tiek etatinius metalinių koncertų lankytojus, tiek ir kitokių žanrų mėgėjus, kuriuos "Amaranthe" galbūt pastūmės ekstremalesnių stilių link. 
Daug dainų, negrotų Lietuvoje pirmąkart atlikę muzikantai išskubėjo tęsti turo, kurio buvo likę vos 2 paskutinės stotelės. O jau netrukus švedai žada pradžiuginti nauju albumu.

Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)