2012 Liepos 16
"Anathema" po 18 metų sugrįžo į Lietuvą
Nuo 1994 metų įvyko daug pokyčių tiek Lietuvos sunkiosios muzikos, tiek ir Liverpulio grupės "Anathema" gyvenime. Prieš 18 metų ši sparčiai populiarėjanti death/doom žanro grupė lankėsi anuomet svarbiausiame Vilniaus metalistų klube "Geležinis kablys", kur pasirodė festivalyje "Death Comes 4". O praėjusį savaitgalį šis daug šilto ir šalto matęs kolektyvas jau atvyko į Anykščius kaip pagrindinė festivalio "Velnio akmuo 2012" grupė.
Per tą laiką "Anathema" negrįžtamai nutolo nuo savo ankstyvojo skambesio, retkarčiais netelpanti net į elementaraus roko žanrą, tačiau vis tiek sunkiosios muzikos mėgėjų yra mėgiama arba negailestingai kritikuojama. Tačiau toks kontraversiškas grupės vertinimas nesutrukdė tapti daugiausia žiūrovų sutraukusiu kolektyvu per visą festivalio "Velnio akmuo" istoriją. Bet apie viską iš pradžių.

Prieš išvykstant į Anykščius, peržvelgiu keleto paskutinių "Anathema" koncertų grojaraščius, iš kurių tenka įsitikinti, kad kolektyvas į praeitį nesižvalgo, o groja dažniausiai tik naujesnius kūrinius. Ta proga į grotuvą įsidedu naujausią grupės diską "Weather Systems" ir šeštadienio vakarą riedu Anykščių šilelio pusėn. Festivalio metu vykusioms pramogoms po truputį einant į pabaigą, mieste šen bei ten po miestą šmirinėja sunkiosios muzikos gerbėjai, vien savo išvaizda šiurpinantys vietinius gyventojus. Dainuvos slėnį jau pasiekiu beveik sutemus, kuris iš toli pasitinka savo pasirodymą pradėjusios Norvegijos grupės "Aura Noir" grojamos muzikos garsais. Pastariesiems nulipus nuo scenos, žiūrovai sėdėdami ant žolės arba stovėdami eilėje prie alaus kaupia jėgas garsiausiai šio vakaro grupei.
10 minučių po vidurnakčio ties scena būriuojasi dar nedaug žmonių, tačiau pasibaigus veiksmui kitose festivalio scenose, po truputį tuščios erdvės vis mažėja, o minia pradeda sparčiai gausėti scenoje užgesus šviesoms ir fone skambant įžanginei melodijai. Pagaliau visas britų sekstetas (grupės nariai broliai Vincent (gitara, vokalas), Daniel (gitara) bei Jamie (bosinė gitara) Cavanagh, būgnininkas John Douglas, pritariančioji vokalistė Lee Douglas bei sesijinis klavišininkas Daniel Cardoso) jau scenoje ir vakaras prasideda energingu kūriniu "Deep". Po jo grupės frontmenas Vincent Cavanagh pasisveikina su Lietuvos publika, pasidžiaugia galimybe sugrįžti į Lietuvą ir primena gerbėjams, kad pirmą kartą šioje šalyje kolektyvas lankėsi 1994 metais. "Tu turbūt dar nebuvai gimęs", - dūręs pirštu į vieną žiūrovą šmaikštavo muzikantas.
Vėliau Vincent praneša, jog šiandien išgirsime ir senas dainas, tačiau iš pradžių siūloma susipažinti su naujausią diską pradedančiomis dainomis "Untouchable, Part 1" bei "Untouchable, Part 2". Daug aplodismentų grupė susilaukia, kuomet žiūrovams už puikų palaikymą muzikantai padėkoja lietuvišku "ačiū".
Toliau tęsiami pažadai - senesnes dainas keičia naujesnės ir atvirkščiai.  Atliekant "A Simple Mistake" įsismagina lietus, pačius lepiausius žiūrovus paskatinęs slėptis po medžiais, tačiau vėliau gamta aprimsta. O grupė priešingai - po lėtesnių ir ramių "Angelica" ar "Universal" pateikiamos sunkesnės dainos, kurių grupė "labai ilgai negrojo" - "A Dying Wish" bei "Sleepless". Pastarasis kūrinys iš grupės debiutinio albumo "Serenades", nors ir įvilktas į šiandieninį modernesnį rūbą, tačiau vis tiek privertė vyriausius festivalio žiūrovus subėgti iš visų slėnio užkampių arčiau scenos, o jam pasibaigus - nepagailėti atlikėjams ovacijų.
Kaip jau tapo gana įprasta, "Anathema" atsisveikina kūriniu "Fragile Drems", po kurio dar ilgai dėkoja festivalio publikai bei pažada, kad į Lietuvą būtinai dar užsuks.
Beveik 2 valandas trukęs grupės pasirodymas užbaigė ketvirtąjį "Velnio akmens" festivalį, tuo leisdamas tiek organizatoriams, tiek vietiniams dievobaimingiems gyventojams lengviau atsipūsti - šiemet didesnių incidentų išvengti pavyko. Tiesa, "Anathema" pasirodymo metu vienam žiūrovui gana originaliai pavyko atkreipti dėmesį į save. Tačiau, tai jau kita istorija...


 

Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?