Pamenate 2017-aisiais tuometinėje Vilniaus "Siemens" arenoje vykusį "Kreator" koncertą, kai tądien dar pasirodė "Sepultura", "Soilwork" ir "Aborted"? Galingas sąstatas, kurio kiekvienas kolektyvas Lietuvoje atskirai jau buvo anksčiau surengęs solinius pasirodymus ar bent apšildę kitus atlikėjus. Sutikite, kad ta diena parodė, kokios yra metalinės muzikos mėgėjų lubos mūsų šalyje. Be abejo, "Metallica" ar "Rammstein" Vilniuje yra surinkusios didesnę minią, tačiau tą statistiką pagerino užsieniečiai bei žiūrovai, neturintys nieko bendra su metalu. O kas anksčiau stebėti "Kreator" ir kitų grupių koncertų ėjo į "New York" klubą, "Forum Palace" ar Lenkų kultūros rūmus, tas apsilankė ir "Siemens'e". Pastarasis renginys buvo labai geras, organizatoriai anuomet irgi liko juo patenkinti, tačiau kiek arenos teko užtverti? Pusę? Du trečdalius? Labai gaila, bet tuomet "Roko naktys: Winter" vardu pavadintas renginys daugiau nepasikartojo. Turbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl spalio pirmoje pusėje prasidėjęs "European Blood Dynasty" turas, kuriame dalyvauja "Arch Enemy", "Amorphis", "Eluveitie" ir "Gatecreeper", aplenkė Baltijos šalis. Nepaisant to, kad 3 iš 4 grupių Lietuvoje yra turėjusios puikius klubinius koncertus, arenas šturmuoti joms būtų gana rizikinga. Viena valstybių, kuri tikrai pritraukia gausybę fanų - Suomija. Čia lapkričio 10 d. visos turo dalyvės pasirodė Helsinkio ledo arenoje.

Rudenišką pirmadienio vakarą arena atvėrė duris 17 val. Tai, kad suomiai nesiveržė nuo pirmųjų minučių vidun, galima pateisinti darbo dienos grafiku. Tad kol yra laiko, tinkamas metas apžiūrėti atributikos pasiūlą. Pagrindinės turo grupės prekės užima didžiausią plotą, tačiau ir kiti kolektyvai turi ką pasiūlyti - pradedant šalikais, kepurėmis, antsiuvais, baigiant vinilinėmis plokštelėmis. Be abejo, didžiąją pirkėjų dalį sudarė "Arch Enemy" fanai, tačiau visų grupių marškinėlius dėvintys žiūrovai sušmėžuodavo koridoriuose ar pačioje salėje. Joje prieš pat pasirodymus dar gana daug tuščių vietų, bet labai sparčiai jų mažėjo. 18 val. fone garsiai užgrojęs "Mötley Crüe" hitas "Shout at the Devil" sukvietė visus prie scenos, o joje netrukus pasirodė amerikiečiai "Gatecreeper". Grupė nelemtais 2020-aisiais turėjo pasirodyti neįvykusiame "Velnio akmenyje", o vėliau pas mus taip ir nesugrįžo. Pernai kolektyvas išleido klausytojų bei kritikų liaupsinamą diską "Dark Superstition", kurio daina "Dead Star" ir prasidėjo pasirodymas. Žiūrovai iš pradžių tik įdėmiai stebėjo death'erius iš Arizonos, bet per antrąją kompoziciją "Ruthless" pasidavė šėlionėms - ne veltui vienas fanas ant grimuotos galvos buvo užsirašęs žodžius "pit master".
Dar po poros kūrinių "Gatecreeper" frontmenas Chase'as H. Mason'as priminė, jog pernai grupė jau grojo suomiams ir paklausė, kas iš šiandien atėjusiųjų į koncertą matė amerikiečius anąkart. Ko gero, pastariesiems turėjo būti lengviau išpildyti vokalisto prašymą dainuoti žodžius "undead" bei "unliving", kurie yra "The Black Curtain" priedainyje.
Ilgainiui aktyvūs mosh'o dalyviai kiek išsikvėpė, tačiau netrukus buvo suformuota "mirties siena", o vėliau dar kartą įsisuko pitas. Chase'as tikrai turėjo likti patenkintas palaikymu. Pasak jo, jei kitą dieną kam nors darbo vadovas paprieštaraus dėl prasto našumo, dainininkas pasiūlė sakyti tiesą: "Buvau "Gatecreeper" koncerte".
Vėliau grupės frontmenas dar kartą padėkojo anksti atėjusiems žiūrovams, padarė fotografiją ir atsisveikino su "Flamethrower".
Beveik 40 min. trukęs apšildymas buvo vykęs, tik kiek kišo koją retkarčiais trūkinėjantis garsas. Netrukus scenoje ėmė šeimininkauti aptarnaujantis personalas - buvo atidengtas būgnų komplektas, nuimtas pirmosios grupės logotipas, o jį scenos gilumoje pakeitė žalias fonas su naujausio "Eluveitie" disko "Ànv" viršeliu. Po pertraukėlės pasirodė antrieji šio vakaro dalyviai. Šveicarai 4 kartus yra groję mūsų šalyje, bet nuo paskutiniojo vizito jau prabėgo 8 metai. Per tą laiką pasikeitė du nariai, pasirodė albumai "Ategnatos" ir "Ànv". Būtent Lietuvoje nepristatytų diskų dainomis "Ategnatos", "Deathwalker" bei "The Prodigal Ones" muzikantai pradėjo pasirodymą Helsinkyje. Nauja kūryba, 8 nariai, dūdmaišis, smuikas, hurdy-gurdy, arfa ir t.t. Iš pradžių pasirodė visko per daug, negana to, tarp kompozicijų beveik nebuvo jokių pauzių ir tik gerokai vėliau kolektyvo lyderis Chrigelis Glanzmannas pasisveikino su žiūrovais. Publika kur kas labiau atkuto išgirdusi geriau pažįstamą "A Rose for Epona", o po "Premonition" suomiams jų kalba dėkojo vokalistė Fabienne Erni. Dainininkė prisipažino, jog šis turas, kurio liko vos 4 koncertai, buvo nuostabus. Pasirodymui einant link pabaigos, atėjo laikas senesnėms dainoms - išgirdome "The Call of the Mountains" bei "King".
Jei iki tol santūrieji šiauriečiai gan retai į viršų traukdavo savo išmaniuosius įrenginius, geriausias "Eluveitie" dainas filmavo jau kur kas daugiau žiūrovų. Be abejo, negalima nepasidžiaugti, kad senuosius hitus itin sėkmingai atlieka Fabienne, 2017-aisiais pakeitusi labai svarbią grupės narę Anną Murphy.
Vėliau padėkos kalbą sakė pats Chrigelis, kuris išskyrė didelį scenos technikų bei kitų pagalbinių darbuotojų svarbą tokiame ture, o visi arenos lankytojai tam pritarė gausiomis ovacijomis. Be abejo, finalui buvo palikta "Inis Mona", po kurios ant scenos pasirodė "Eluveitie" išgirti darbuotojai.
Po 50 min. trukmės pasirodymo jie turėjo dvigubai mažiau laiko paruošti sceną tretiesiems turo dalyviams. Būgnų komplektas su pakylomis išvažiavo į užkulisius, po sceną sukiojosi darbininkai su laidais rankose. Atrodė, kad prireiks nemažai laiko paruošti sceną vienintelei šiandien grosiančiai suomių grupei, tačiau iš tikrųjų darbas vyko itin greitai. Netrukus įvažiavo "Amorphis" nario Jano Rechbergerio būgnai, iškart po to - Santeri Kallio klavišiniai instrumentai. Vos nuėmus anksčiau pasirodžiusios grupės dekoracijas ir atsivėrus audeklui su naujausio disko "Borderland" motyvais bei dideliu "Amorphis" logotipu, salėje nuvilnijo plojimų banga.
Lygiai 20 val. pasirodė Helsinkio muzikantai, kurie savo grojaraštį pradėjo nuo puikaus naujo singlo "Bones". Vėliau išgirdome laiko patikrintus kūrinius "Silver Bride" bei "Wrong Direction".
Kadangi šis kolektyvas buvo vienintelis, galėjęs su publika bendrauti suomių kalba, tą vokalistas Tomi Joutsenas ir darė. Svečiams iš užsienio beliko tik spėlioti, ką tarp dainų kalbėjo frontmenas. Dėl vieno dalyko galima numanyti - tikrai Tomi turėjo padėkoti publikai ir šiai arenai, kurioje "Amorphis" prieš 6 metus įrašė savo koncertinį albumą.
Dar viena naujovė šiame ture - dėl šeimyninių aplinkybių jame negalėjo dalyvauti bosistas Olli-Pekka Laine, kurį laikinai pakeitė Victoras Brandtas, kitados koncertavęs Vilniuje su "Entombed A.D." grupe. Muzikantas visai neblogai pritapo prie kolektyvo - buvo įsitaisęs vokalisto dešinėje, o per "Dancing Shadow" su senbuviu Tomi Koivusaari netgi drauge atliko dvigubo growl'o partijas!
Kadangi šiandien "Amorphis" nėra pagrindinės žvaigždės, sutrumpintas grojaraštis prabėgo labai greit, tad nejučia atėjo žinomiausių dainų metas. Is pradžių nuskambėjo 90-ųjų metalistus visad pradžiuginantis "Black Winter Day", o po to muzikantai sugrojo pirmą didįjį hitą "House of Sleep", įrašytą su tuomet ką tik prisijungusiu T.Joutsenu. Pabaigai - malonus siurprizas. Nors buvo žadėta, kad bosistas Olli-Pekka į "Amorphis" gretas sugrįš tik mėnesio gale, per paskutinę kompoziciją "The Bee" Victoras užleido vietą nuolatiniam grupės nariui. Džiugia nata baigę pasirodymą suomiai užminė mįslę: kodėl sausakimšą "Mulen Ružą" kadaise Vilniuje surinkęs kolektyvas po to daugiau pas mus nesilankė?
Kai muzikantai išdalijo fanams mediatorius, lazdeles, sceną nuo žiūrovų užtvėrė milžiniškas audeklas su užrašu "Pure Fucking Metal". Pusvalandis laukimo, kol galiausiai arenoje visos šviesos buvo nukreiptos tik į sceną, paleista Ozzy Osbourne dainos "Bark at the Moon" ištrauka, o per "Set Flame to the Night" ant audeklo išvydome visų "Arch Enemy" narių siluetus. Suskambus pirmiesiems "Deceiver, Deceiver" akordams uždanga nukrito ir šou prasidėjo. Pirmas dalykas, kritęs į akis, jei lygintume anksčiau čia pasirodžiusių grupių pasirodymais - scenos ir dekoracijų didybė. Gal ir suprantamas grupės "Amon Amarth" apmaudas, kai kitados Vilniuje surengę koncertą, ant scenos nesutalpino savo dekoracijų...
Šįkart erdvės užtenka viskam, tad fanams beliko mėgautis pasirodymu. Senosios kūrybos fanai buvo pamaloninti "Ravenous" atlikimu, o šį pavasarį išleistam diskui pristatyti skirtos kompozicijos "Dream Stealer" bei "Blood Dynasty".
Jei jau prakalbome apie aktualijas, galima prisiminti, kad iš visų šiandien pasirodžiusių grupių "Arch Enemy" svečiavosi Lietuvoje vėliausiai - prieš porą metų švedai į Vilnių užsuko su "Deceivers" programa. Esminė permaina nuo to laiko - kolektyvą paliko gitaros virtuozas Jeffas Loomis, atkūręs legendinius "Nevermore", o jį pakeitė Joey Concepcion'as, gerai žinomas tiek grupės gerbėjams, tiek Lietuvos metalistams. Gitaristas 2018 m. yra laikinai grojęs "Arch Enemy" gretose, o Lietuvoje jis yra koncertavęs su "Dark Tranquillity".
Atsišviežinęs kolektyvas Suomijoje tęsė šou su "War Eternal". Kadangi scenos prieigos buvo sausakimšos, bandymai čia įsukti circle pit'ą baigėsi nesėkme, o visi aktyvaus palaikymo mėgėjai persikėlė prie garsistų. Per "My Apocalypse" ar "The Eagle Flies Alone" užvirusi košė padarė įspūdį vokalistei Alissai, kuri pagyrė publiką. Pasak jos, turas jau eina link pabaigos, tad per jį muzikantai spėjo pamatyti visko. Tačiau, dainininkės teigimu, suomių palaikymas buvo tikrai įspūdingas.
Dar truputis naujos kūrybos ("Liars & Thieves", "First Day in Hell") bei nesenstančios klasikos ("No Gods, No Masters", "Avalanche") ir po poros dainų muzikantai paliko sceną. Publikai reikalaujant, iš pradžių sugrįžo tik gitaristai, atlikę nuostabią instrumentinę kompoziciją "Snow Bound". Vėliau jau pilnas sąstatas sugrojo "Nemesis", o pabaigoje tradiciškai nuskambėjo "Fields of Desolation". Po to muzikantai dar ilgai dėkojo suomiams ir tik tada galutinai pradingo užkulisiuose.
Pats renginio formatas bei aplinka paliko tik gerus įspūdžius - 4 stiprios grupės surinko ne sausakimšą, bet artipilnę koncertuose apie 10 tūkst. žiūrovų talpinančią areną. Kaip A.Diuma romane ar "Arch Enemy" dainos "Nemesis" tekste yra sakoma - "visi už vieną". Šią frazę galima pritaikyti šioms gastrolėms - kiekvienas turo dalyvis prisiviliojo į arenas savo fanus, tad daugiau nei mėnesį karavanas judėjo po dideles Europos sales, o neretai bilietai būdavo išparduodami.
Jei kalbėtume apie ture dalyvaujančius kolektyvus, galime atkreipti dėmesį, kad visos (išskyrus "Gatecreeper") jau išgarsėjusios grupės kitados buvo priverstos keisti vokalistus. Laimei, visais atvejais kolektyvai su naujaisiais frontmenais išsaugojo aukštas pozicijas arba jas dar labiau pakėlė, ką "European Blood Dynasty" turas ir įrodė. Kiitos!