Britų grupės "Atomic Rooster" istorijoje yra ne vienas garbingas įrašas (pasirodymai prieš keliasdešimt tūkstantinę auditoriją, Top 20 albumas Anglijoje, darbas su ryškiausiomis roko žvaigždėmis ir t.t.), tačiau įvairios aplinkybės ar tiesiog sėkmės stoka lėmė, kad kolektyvas liko garsesnių savo kolegų šešėlyje. Akylesniam vyresnio amžiaus rokeriui "Atomic Rooster" pristatinėti nereikia, bet jaunimas šį vardą išgirdo kitu keliu. Jei kitados "Metallica" platesniam klausytojų ratui išpopuliarino grupes "Sweet Savage", "Holocaust" ar "Blitzkrieg", tai su "Atomic Rooster" kūryba susipažinome per "Paradise Lost" bei "Waltari" koverius. Lapkričio 17 ir 18 d. pirmąkart turėjome progą išgirsti ir tų kūrinių originalias versijas, nes muzikantai šiomis dienomis surengė koncertus Kaune ir Vilniuje.
Tiesa, visą turą labai apkartino nemalonus incidentas Bratislavoje, kai prie viešbučio pastatytas muzikantų autobusiukas naktį buvo apšvarintas, o ilgapirščiai nugvelbė didžiąją dalį muzikantų turėtos garso technikos, instrumentus ar net įrašus. Negana to, vokalistas Pete'as Frenchas dėl prastos savijautos jau praleido kelis koncertus, neišvydome jo ir Lietuvoje. Tačiau, kaip kitados yra pasakęs vienas dainininkas: "Šou turi tęstis". "Atomic Rooster" nariai nepasidavė visoms užklupusioms negandoms, pasiskolino ar įsigijo šiam turui būtiniausius daiktus, o vokalo partijas perėmė klavišininkas Adrianas Gautrey. Tokiu sąstatu kolektyvas jau surengė ne vieną pasirodymą, kuriuose pateisino ištikimiausių klausytojų lūkesčius bei sužavėjo naujuosius fanus.
Renginys Vilniuje susilaukė truputį mažiau dėmesio nei kiek anksčiau čia vykęs Gus G koncertas, bet vis tiek galima konstatuoti faktą, kad Lietuvoje klasikinė prog/blues/hardrock muzika turi gausų būrį klausytojų.
Žvarboką lapkričio 18-osios vakarą prie "Vakario" buvo ramu - nesimatė jokių turo techniką vežiojančių vilkikų ar ištaigingų autobusų, tik nedideliais būreliais klubo link judėjo roko mėgėjai. Tačiau prie pat įėjimo į salę driekėsi nemaža žiūrovų eilė, gan gausiai jų jau buvo susirinkę klubo viduje. Šįkart didžiąją dalį publikos sudarė vyresnės kartos atstovai, nors praplėsti savo akiratį užsuko ir saujelė jaunimo.
Žiūrovams užėmus savo vietas, ant scenos žengia vakarą pradėsiantis italas Maxas Forleo. Milanietis per daugiau nei du dešimtmečius besitęsiančią muzikanto karjerą yra grojęs Richie Kotzeno (ex-"Mr.Big", "Poison") ar Kee Marcello (ex-"Europe") solinėse grupėse, tačiau šiame ture jis atlieka akustinę programą, o drauge ant scenos jam talkina tik kitas gitaristas Manuelis Boni. Duetas pristato albumą "Dreams & Decadence", kuriame vyrauja itin ramus ir svajingas repertuaras. Gana neįprastas stilius, žinant kas laukia vakaro pagrindinėje dalyje, bet tinkamas būtent apšilti ir vakarėliui įsisiūbuoti. Prieš paskutiniąją kompoziciją Maxas pakviečia žiūrovus po koncerto užsukti prie atributikos stendo, kur prekiaujama jo diskais. Tačiau muzikantas pasiguodžia, kad Slovakijoje dalis jų buvo pavogti... Finalui paliekama daina "Sweet", o pusvalandžio trukmės pasirodymą publika įvertino nuoširdžių plojimų gausa.
Vėliau seka 20 minučių pertrauka. 
"Atomic Rooster" klavišiniai instrumentai scenoje stovėjo ir per M.Forleo pasirodymą, o netrukus išvystame jais grosiantį muzikantą bei kitus britų grupės narius. Būgnininkas Paulas Everettas visą vakarą grojo scenos gilumoje, tad buvo mažiau matomas. Bosistas Shugas Millidge'as tiesiog dirbo savo darbą ir dideliu aktyvumu taip pat nepasižymėjo. Tad daugiausiai su publika bendravo bei visą vakarą dėmesiu dalijosi gitaristas Steve'as Boltonas ir klavišininkas/vokalistas Adrianas Gautrey.
Didžioji dalis vakaro grojaraščio rėmėsi pirmųjų trijų "Atomic Rooster" albumų repertuaru ir nuo pat pradžių kolektyvas prikaustė klausytojų dėmesį tokiomis kompozicijomis, kaip "Sleeping for Years" bei "Save Me" (70-aisiais dar žinoma "Friday the 13th" vardu). Paskui muzikantai taip pat prisimena gerą koncertą Bratislavoje, gražų miestą bei daug rūpesčių sukėlusią vagystę. Visgi kolektyvas "turuoja" ir toliau, o koncertą Vilniuje tęsia su "I Can't Take No More". Po jos S.Boltonas primena, kad grupė neseniai studijoje gyvai įrašė 7 dainas, kurių įrašą šiandien galima įsigyti CD formatu. Vieną tos sesijos dainų - "Black Snake" - netrukus ir išgirstame. Jei ir pastarajame kūrinyje "progresyvo" yra daug, netrukus dar labiau nudžiunga panašų stilių mėgstantys klausytojai, nes nuskamba instrumentinė kompozicija "VUG". Ją atlikus, A. Gautrey mūsų kalba ištaria: "Ačiū, Lietuva".
Tada ateina laikas dainai "People You Can't Trust", po kurios lietuviškai padėkoja jau ir S.Boltonas. Dar po poros kūrinių gitaristas pristato "savo antrąjį grupei sukurtą kūrinį" "Space Cowboy". Paskui grupės senbuvis padėkoja publikai, šeštadienio vakarą nusprendusiai praleisti būtent šiame klube. 
Gitaristas taip pat pasigenda mažos mergaitės, kuri didelę koncerto dalį šoko prie pat scenos. Vėliau jaunoji gerbėja atsiranda, tačiau šįkart kūrinys nėra itin tinkamas šokiams, nes atliekama lėto tempo "Decision / Indecision". Iš pradžių, kol Adrianas skambina klavišais, kiti muzikantai stoviniuoja ir tik vėliau prisijungia prie kolegos.
"Mes vargšai muzikantai", – liūdnai pajuokauja S.Boltonas, laikydamas rankoje naujausiąjį "Atomic Rooster" albumą ir vėl paragina pirkti jo grupės bei kito šiandien grojusio muzikanto įrašus.
Po to "ateina laikas gotikai" ir vienam didžiausių grupės hitų "Death Walks Behind You", per kurį prie scenos ateina du žiūrovai, o dar ne vienas jų jau sunkiai įstengia išsėdėti savo kėdėse.
"Būkite atsargūs, nes mirtis vaikšto jums iš paskos", - dainai nutilus primena mums muzikantai ir toliau džiugina savo klasikiniai kūriniais: "A Spoonful of Bromide Helps the Pulse Rate Go Down", "Devil's Answer", "Head in the Sky". Pauzėse tarp jų kolektyvas nepamiršta lietuviškai padėkoti ar pareikšti, jog "myli Lietuvą".
"Mes pasimatysime dar. Bet ne rytojaus vakarą", - sako Steve'as ir, žinoma, pradeda groti "Tomorrow Night" melodiją. Šįkart pakyla nuo kėdžių ir ateina prie scenos dar daugiau žiūrovų. Jei iš pradžių aktyviau ten šėlo pustuzinis rokerių, tai vėliau susirenka per porą dešimčių žmonių.
Tada muzikantai trumpam palieka sceną, bet po raginimų netrukus sugrįžta atlikti "Breakthrough". Dar daugiau žiūrovų atsistoja ir jei neina arčiau prie scenos, tai bent stebi vaizdą iš savo vietų stovėdami. Galiausiai sulaukiame netikėto siurprizo – pabaigai atliekamas "The Crazy World of Arthur Brown" hitas "Fire". Labai simboliška, nes kaip žinome, pastarasis kolektyvas yra itin susijęs su "Atomic Rooster" įkūrimu.
Publika gausiais aplodismentais išlydi muzikantus, tačiau tai jau tikrai buvo viskas. Nepilnas 2 valandas scenoje praleidusi grupė nusipelnė pagyrų bei pagarbos už atlikimą, kūrybiškumą ir pastangas. Nesvarbu, kad šiandien "Atomic Rooster" grojo ne visai tokios sudėties, kokios buvo tikėtasi. Nesvabu, kad širdyje muzikantai vis dar turėjo jausti kartėlį, o ne vien džiaugsmą po dar vieno sėkmingo koncerto. Šou turi tęstis - turas dar tik persirito į antrąją pusę, o iš Vilniaus atlikėjai pajudėjo atgal į Lenkiją.
P.s. Po koncerto Bratislavoje "Atomic Rooster" surengė sutelktinio finansavimo akciją, prie kurios galite prisidėti ir jūs: https://gofund.me/2dd5db69
