Nuo pirmojo "Cradle of Filth" vizito Lietuvoje prabėgo kiek daugiau nei 5 metai, per kuriuos įvyko daug dalykų tiek pasaulyje, tiek pačios grupės gyvenime. Iš pastarųjų būtų galima išskirti rokiruotę gitaristų gretose - charizmatiškąjį Rich'ą Shaw užpernai pakeitė Donny Burbage'as. Dar nepastovesnė buvo klavišininkės pozicija - šiuo metu šiais instrumentais skambina Zoe Marie Federoff. Jei kalbėtume apie kolektyvo kultūrinį paveldą, po 2018-ųjų grupės diskografija pasipildė tryliktuoju studijiniu darbu "Existence Is Futile" bei dvigubu albumu "Trouble and Their Double Lives", į kurį sudėtos dvi visiškai naujos kompozicijos bei 2014-2019 m. koncertų įrašai. Su tokiu pasipildžiusiu bagažu ir atsinaujinusiu sąstatu muzikantai vasario 13 d. sugrįžo į Vilnių.
Kas iškart nudžiugino - reklaminėse afišose didelėmis raidėmis įrašytas "Wednesday 13" vardas. Negana to, renginio žiūrovams dar buvo pasiūlyti italų "Sick N' Beautiful" bei amerikiečių "Drift" pasirodymai. Tad apie viską iš eilės. "Necromantic Fantasies" vardu pakrikštytas turas, į kurį visoje Europoje bilietai graibstyte graibstomi, prasidėjo vasario 12-ąją Lenkijoje, o antroji gastrolių stotelė buvo numatyta Lietuvoje.
Nežinia, ar todėl, kad turas dar nėra įsivažiavęs, ar kažkokios lokalios problemos lėmė, jog likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki "Lofto" durų atidarymo žiūrovus pasiekė žinia apie koncertų pavėlinimą visai valandai. Gal tai buvo aktualiau svečiams iš kitų miestų, o vilniečiai turbūt laiku perskaitė organizatorių pranešimą, nes prieš pat oficialiąją renginio pradžią "Lofte" anšlago dar nebuvo. Kas lūkuriavo vidiniame kieme, kas būriavosi prie atributikos stendų, o publikos prie scenos padaugėjo tik 19.45 val., kai ant scenos žengė atmosferinį roką grojantys "Drift".
Išankstinė šios jaunos grupės iš JAV kūrybos perklausa didelio įspūdžio nepaliko, tačiau scenoje muzikantai atrodė tikrai originaliai ir įdomiai. Šalmai, kaukės, šviečiančios rūbų ar gitarų detalės bei ant rankos pritvirtinti nedideli klavišiniai instrumentai! Muzikantai neaušino burnų bendravimui su publika, o kone visą jiems scenoje skirtą laiką skyrė supažindinimui su savo kūryba. Šių amerikiečių grojaraštis rėmėsi naujausio albumo "New Blood Type" repertuaru. Tad jei neapgavo klausa, pavyko atpažinti dainas "Underdog", "Over The Edge" bei titulinę kompoziciją. Klausytis pusvalandį "Drift" įrašų būtų ne taip įdomu, tačiau gyvai grupė atrodė visai neblogai.
Vėliau seka ilgoka pauzė ir jau darosi kiek neramu, nes vakaro tvarkaraštis dar pasislenka 10 minučių į priekį. Fone skambanti "Rotting Christ" ar jų lyderio solinė kūryba palengvina laukimą, tačiau galiausiai išvystame ir antrąją grupę "Sick N' Beautiful". Vėl įspūdingi kostiumai ir vėl visi nariai (išskyrus vokalistę Hermą) slėpė veidus po kaukėmis. Labai simboliška, nes šiandien - Užgavėnės.
Pati pradžia nebuvo itin daug žadanti - įžanginė kompozicija "Tonight We Go to War" "neužkabino", gan keistokas sprendimas atrodė vokalistei scenoje naudoti bevielį mikrofoną (rankos juk laisvos!), bet vėliau viskas stojo į savo vietas. Atliekant "Kiss" dainos "God of Thunder" koverio priedainį Herma įjungė ant rankų pritvirtintus lazerius, o per "Drop It to the B" frontmenė paima gitarą bei elektrinį galąstuvą. Įjungus pastarąjį įrankį bei prilietus jį prie instrumento, sceną nušviesdavo visur lekiančios žiežirbos. Tačiau maksimalaus publikos dėmesio susilaukė bei daugiausiai telefonų išsitraukti privertė kūrinio "New Witch 666" atlikimas. 
Raganos kostiumą užsivilkusi dainininkė scenoje turėjo "burtų" knygą, kurią atvertus ji ėmė ir užsiliepsnojo!
Jau nekantraujant, ką toliau pasiūlys šie italai, netikėtai nuskambėjo pareiškimas, jog "Sick N' Beautiful" šiandien atsisveikina su publika. Trumpas grojaraštis (25 min.) ir geras šou padarė savo - antrosios grupės laikas pralėkė akimirksniu.
Dar gana komiška pasirodė situacija, kai muzikantai paprašė publikos iškelti rankas bei papozuoti bendrai nuotraukai, tačiau fotosesija... neįvyko. Ir beliko tik spėlioti, ar taip nutiko apsižiūrėjus, kad šalia nėra žmogaus, galinčio įamžinti šią akimirką, ar tiesiog labai spaudė laikas, o apšildančioji grupė privalėjo paskubėti užleisti sceną didesnėms žvaigždėms.
Netrukus išvystame ir "Wednesday 13", kurie šiame ture atlieka senąją "Murderdolls" programą. Salėje akivaizdžiai pagausėja publikos, skambant įžanginei "The World According to Revenge" melodijai ant scenos žengia visi grupės nariai, o savo grojaraštį kolektyvas pradeda nuo "Chapel of Blood". Dar po kelių dainų frontmenas, kurio vardu ir yra pavadinta grupė, pasisveikina su Lietuvos publika ir paprašo pakelti rankas tuos žiūrovus, kurie iki šiandienos buvo girdėję "Murderdolls" pavadinimą. Po to dainininkas paprašo prisipažinti, kas iki šiol nežinojo tokio kolektyvo. Sprendžiant iš pakeltų rankų bei to, kaip vilniečiai priėmė šią grupę, pirmųjų "Lofte" susirinko gerokai daugiau.
Tuomet pats Wednesday 13 papasakoja, kodėl būtent šis koncertų ciklas yra dedikuotas jo ankstesniajam kolektyvui ir kodėl "Murderdolls" kompozicijos sudarys didžiąją dalį šiandieninio repertuaro. Dainininkas sako, jog taip pažymimos 21-osios debiutinio disko "Beyond the Valley of the Murderdolls" išleidimo metinės, o 2021 m. šį pasaulį palikęs legendinis grupės būgnininkas Joey Jordison'as "yra priežastis, kodėl šis turas yra daromas". Būtent su šiuo buvusiu "Slipknot" nariu įrašyta dar viena daina - "Slit My Wrist" - ir tęsiamas šiandienos pasirodymas. Vėliau prisimenamas dar ankstesnis Wednesday 13 kolektyvas "Frankenstein Drag Queens From Planet 13", kurio kūrinį "Love at First Fright" netrukus išgirstame. Po to vėl sugrįžtama prie "Murderdolls" palikimo - nuskamba "People Hate Me".
Ne kartą tą vakarą frontmenas ragino žiūrovus kelti kumščius į viršų ar pagerbti jo iškeliavusį bendražygį, sukeliant daug triukšmo. Lietuvos publika pakankamai klusniai vykdydavo nurodymus ir gan aktyviai įsijungė į pasirodymą. Wednesday 13 primena, kad išvakarėse turas startavo Gdanske, bet dainininkui šiandienos publika pasirodė gerokai šiltesnė.
Dar po kelių kompozicijų grupės vokalistas vėl prisimena Joey bei jam dedikuoja patį patį paskutinįjį drauge išleistą singlą, kuriam buvo sukurtas paskutinis vaizdo klipas - "Nowhere".
Po nedidelės pauzės atlikėjas praneša, jog šiandien liko atlikti vos 3 kūrinius. O šiandien yra "puiki diena baltoms vestuvėms". Taip, atėjo laikas šiam nemariam Billy Idol'o hitui. Pabaigai paliekama "Murderdolls" išgarsinusi daina "Dead in Hollywood", bet prieš atsisveikindami muzikantai dar išsiplūsta kūrinyje "I Love to Say Fuck".
Jei vakaro pradžioje ant "Lofto" scenos stovėjo net 3 būgnų komplektai, po "Sick N' Beautiful" pasirodymo vienas jų buvo išmontuotas, o baigus groti "Wednesday 13" beliko tik paskutinysis. Į atlaisvėjusią vietą tuojau pat pastatoma vijokliais apraizgyta tvorelė, už kurios paslepiami Zoe Marie klavišai. Paruošiami likę instrumentai ir netrukus laiptais nusileidžia visi "Cradle of Filth" muzikantai.
Pasirodymas prasideda, bet pirmas dalykas, užkliuvęs priekabesniam klausytojui - silpnas būgnų ir gitarų garsas. Po triukšmingos "Wednesday 13" valandėlės norėjosi, kad ir pagrindinės vakaro žvaigždės trankiai pažymėtų savo sugrįžimą į Vilnių. Vakarui įsibėgėjus kai kuriuos kūrinius girdėjome geriau, kitus - prasčiau, tačiau vienas kitas papildomas decibelas nebūtų pakenkęs.
Iš pradžių grupės lyderis Dani tik mušimu sau į krūtinę išreikšdavo palaikymą žiūrovams, o prieš atlikdamas "She Is a Fire" pasisveikina su publika bei atsiprašo jos už šiandienos vėlavimus. Žinoma, žiūrovai atleidžia ir atsidėkoja šūksniais, iškeltais ragais, o salėje įsismarkauja pirmieji circle pit'ai. Po vienos naujausių dainų seka klasika. D.Filth primena, kad šiemet sukanka 30 metų nuo debiutinio disko "The Principle of Evil Made Flesh" pasirodymo. Ta proga dideliam publikos džiaugsmui atliekama titulinė šio albumo kompozicija. Vėliau iškart einama prie nūdienos aktualijų - "Crawling King Chaos", tačiau didžiausias šurmulys žiūrovų tarpe kyla išgirdus pirmuosius "Nymphetamine" akordus.
Netrukus vieną klasikinį hitą pakeičia kitas - "Dusk and Her Embrace". Bendrą įspūdį kiek susilpnino minėta įgarsinimo problema - puikų gitaros intro buvo galima tik įsivaizduoti, nes skambesys priminė kokio nors fano įgrotą ir į youtube įkeltą video... Visgi teigiamų dalykų čia kur kas daugiau. Dani primena šiandien koncertavusias grupes ir joms dedikuoja kitą kūrinį "Necromantic Fantasies". Po "Born in a Burial Gown" muzikantai palieka sceną, o lūkuriuojančių žiūrovų šurmulys pereina į ritmingą plojimą, raginantį ekstremaliojo metalo veteranus sugrįžti. Taip netrukus ir nutinka - su "The Promise of Fever" vakaras tęsiasi toliau.
"Hear me now", - Zoe šūkteli kultinės kompozocijos "Cruelty Brought Thee Orchids" frazę ir salės viduryje moshas įsismarkauja visu pajėgumu.
Norėdami suspėti į paskutinius visuomeninio transporto autobusus kai kurie žmonės, deja, koncerto galo nesulaukia, taip aktyvaus palaikymo mėgėjams palikdami didesnę erdvę. O jos tikrai prireikia, nes kita daina grojaraštyje - "Her Ghost in the Fog". Pabaigai paliekama "From the Cradle to Enslave", po kurios D.Filth išrėkia, jog į Lietuvą jis dar sugrįš. Grupės nariai dar ilgai dėkoja ištikimiems fanams bei galutinai pradingsta užkulisiuose.
Palyginus šį koncertą su pirmuoju "Cradle of Filth" vizitu, galima įžvelgti ir panašumų, ir pliusų, ir minusų. Iš pastarųjų galima paminėti prastesnį garsą, bet šįkart scenos dekoracijos buvo malonesnės akiai bei neabejotinai aukštesnio lygio kolektyvai apšildė pagrindines žvaigždes. Kaip ir pirmąkart, Dani komanda palepino visų kūrybos etapų mėgėjus - kažką sau turėjo rasti tiek senuosius albumus mėgstantys fanai, tiek ir vėlyvosios kūrybos gerbėjai (tiesa, labai gaila, kad šiemet nenuskambėjo "The Death of Love"). Tad nors Vilniaus mieste tą antradienį vyko ne vienas Užgavėnių renginys, tikrai neprašovė tie, kas atėjo į "Loftą".
Fotografijų aut. Vytenis Jurevičius (Facebook.com/VytenisJureviciusPhotography)
Daugiau nuotraukų.
