2022 Gegužės 26
"Dark Tranquillity" ir "Ensiferum" Vilniuje: išlaukta šventė įvairiam metalisto skoniui

Apie tai, kad grupių "Dark Tranquillity" ir "Ensiferum" koncertinis turas neaplenks ir Lietuvos, sužinojome dar praėjusių metų rugsėjį. Tačiau pandeminė situacija, o vėliau Ukrainoje prasidėjęs karas kėlė daug abejonių dėl kultūrinių renginių ateities, tad beliko tik apsišarvuoti kantrybe ir tyliai svajoti, jog renginys sėkmingai įvyks. Balandį Skandinavijoje startavusios gastrolės vėliau driekėsi per vakarinę bei pietinę Europą, o likus kokiai savaitei iki numatyto vizito Lietuvoje jau turbūt visi patikėjome, kad abi grupės su palydinčiais kolektyvais tikrai atvažiuos pas mus.
Ilgai laukta gegužės 19-oji išaušo, o tai, kad Vilniuje šiandien vyks didelis renginys, buvo galima numanyti iš centre šmėžuojančių metalinių grupių atributika pasipuošusių žmonių gausaus skaičiaus. Klubo "Vakaris", kuriame ir buvo numatytas koncertas, laiptai taip pat buvo nusėsti sunkiosios muzikos gerbėjų, kurie šiltą vakarą neskubėjo į patalpų vidų. 
Kadangi šiandien ant scenos lipsianti kompanija yra labai marga, itin įvairi publika ir rinkosi: tarp žiūrovų buvo daug Lietuvos muzikantų, atstovaujančių kone visų sunkiosios muzikos žanrų paletę – salėje mindžiukavo tiek lietuviškų southern, folk ar speed metalo grupių nariai, tiek ir melodic death bei technical death metalą grojantys tautiečiai.

Likus kelioms minutėms iki numatytos renginio pradžios, ant scenos užlipa trys "Gwendydd" muzikantės bei būgnininkas ir 18.30 val. veiksmas prasideda. Tiesą sakant, prieš koncertą perklausyti šios bulgarių grupės įrašai didelio įspūdžio nepaliko, o išvakarėse Gdanske merginas matę scenoje lenkai šį kolektyvą irgi vadino prastesne "Arch Enemy" kopija. Visgi Vilniuje nuo pirmų sekundžių grupė privertė visus žiūrovus sutelkti dėmesį į sceną. Prie ritmingai galvas purtančių gitarisčių netrukus prisijungia ir vokalistė Vicky, o salėje esančių žiūrovų būrys vis gausėjo, kol susidarė tiek, kad atmosfera tapo panaši į tą, tarsi grotų pagrindinės vakaro žvaigždės.
"Gwendydd" šiame ture pristatinėja savo naująjį diską "Censored", kurio kūrinį "This Is a War" netrukus ir išgirstame, o netrukus nuskamba ir titulinė debiutinio disko "Human Nature" kompozicija. Jei iš pradžių publika raginimams įsisukti į circle pit'ą nepasiduoda, tai vėliau pradeda itin aktyviai palaikyti grupę, dėl ko Vicky prasitaria, kad Vilniaus publika yra "f*** awesome"
Sugrojamos dar kelios dainos ir bulgarėms skirtas pusvalandis pralekia nepastebimai. Kolektyvas nusifotografuoja su žiūrovais, o dainininkė pakviečia tikrai norinčius palaikyti "Gwendydd" veiklą prie atributikos stendo, kur šį vakarą žada praleisti ir grupės nariai. Ko gero, taip ir buvo, nes vėliau prie to stendo ne taip ir paprasta buvo prasibrauti...
15 minučių trukmės pertraukėlė, per kurią ruošiama scena suomiams "Marianas Rest". Ši doom/death metal grupė savo veiklą pradėjo su lietuviams gerai pažįstamu "leiblu" "Sliptrick Records". Šiandien kolektyvas jau turi kontraktą su "Napalm Records" bei dar didesnį gerbėjų būrį, kurie ir Lietuvoje nekantriai laukė jų pasirodymo. Jei anksčiau minėta "Gwendydd" su kaupu viršijo lūkesčius, tai iš "Marianas Rest" ir buvo tikėtasi nemažai. Tris puikius albumus išleidusios grupės repertuaras gerokai ramesnis, tad ir veiksmo scenoje buvo mažiau. Kadangi iš visų grupės narių tik būgnininkas turi ilgus plaukus, po bulgarių šėlsmo scenoje "Marianas Rest" bandymai purtyti galvas atrodė gan liūdnai. Tačiau, kaip kartą yra pasakęs vienas muzikantas, metalo muzikos koncertuose yra kratomos galvos, o ne plaukai. Tad susitelkime į tai, ką šie suomiai moka geriausiai - muziką. Grupė dažniausiai kuria itin ilgas kompozicijas, tad į šio turo grojaraštį sutelpa vos 4 kūriniai, kuriuos Vilniaus publika šiltai sutinka, bet atlikimui kiek koją pakiša įgarsinimas. Ypač tose vietose, kur vyrauja klavišinių instrumentų garsai, gitaros būdavo visiškai nustumtos į šalį. Jei "Marianas Rest" scenoje jums nepaliko gero įspūdžio, būtinai duokite jiems antrą šansą ir pasiklausykite bent vieno iš trijų išleistų albumų.
Po truputį artėjama prie atomazgos. "Ensiferum" - folk metalo klasikai, svečiavęsi Lietuvoje dar 2008-aisiais. Per tuos 14 metų nedaug kas pasikeitė - grupė išlaikė sudėties branduolį bei įvaizdį, išleido dar 5 albumus su tokio paties energingumo karingomis dainomis. Pastarajame ture pristatomas 2020 m. darbas "Thalassic", tad ant scenos pasirodę muzikantai nuo šio disko repertuaro ir pradeda savo šou. Jei ir per "Rum, Women, Victory" veiksmas publikos tarpe yra pakankamai aktyvus, tai skambant kūriniui "Andromeda" retas žiūrovas išgali ramiai stoviniuoti. Netrukus suklūsta vyresni folk metalo fanai, kurie galbūt anuomet matė grupę gyvai ant Taurakalnio, nes dabar kolektyvas nutaria prisiminti savo kultinį albumą "Iron", iš kurio sugroja dainą "Into Battle". Skambant šiai kompozicijai ne vienas žiūrovas, keldamas į viršų alaus bokalą arba fiksuodamas šią akimirką telefonu, drauge dainuoja priedainį.
Po šio kūrinio dėl iškilusių "technininių nesklandumų" grupės frontmenas Petri Lindroos trumpam palieka sceną, o likę muzikantai ekspromtu sugroja "Metallica" dainos "Enter Sandman" ištrauką, kur vokalo partijas atlieka klavišininkas Pekka Montin. Pastarojo "Ensiferum" nario prisijungimas ir yra bene ryškiausias skirtumas, lyginant su tuo kolektyvu, kuris grojo Vilniuje 2008-aisiais. Netrukus Pekka sulaukia dar daugiau dėmesio - palikęs savo instrumentą scenos gilumoje, į priekį išėjęs muzikantas sudainuoja dar vieną iš žinomesnių naujų kūrinių "Run From the Crushing Tide". Kiek vėliau P.Lindroos virš galvos iškelia į sceną atsineštą kardą. "Ar žinote, ką tai reiškia?", - klausia grupės frontmenas. Taip, atidžiau "Ensiferum" veiklą sekantis gerbėjas žino - netrukus skambės kompozicija "In My Sword I Trust".
Paskui ateina laikas žiūrovams padainuoti drauge - publika yra itin įtraukiama aktyviai atlikti dar vieną kultinį kūrinį "Lai Lai Hei". Galiausiai muzikantai padėkoja šiltai priėmusiems vilniečiams ir finalui palieka "From Afar". Nusifotografuojama su publika, išdalijami trofėjai ir paliekama scena paskutinei grupei. Jei pastaruoju metu galima prisikabinti dėl stagnacijos grupės kūryboje, scenoje "Ensiferum" sudeda visą savo energiją bei geriausias dainas taip, kad nuobodu nebūna net ir nesant prisiekusiu kolektyvo gerbėju.
Ilgoka pauzė atsikvėpimui ir pagaliau "Dark Tranquillity" muzikantai užgroja kūrinio "Identical to None" įžanginius rifus. Tuo metu grupės vokalistas Mikael Stanne su šypsena žvelgia į scenos kolegas iš dešiniojo klubo "Vakaris" balkono. Po kelių akimirkų frontmenas ir pats įbėga į sceną, o veiksmas įsibėgėja. Švedai toliau tęsia savo puikaus naujausio albumo "Moment" pristatymą, tad netrukus atlieka dar vieną šio disko dainą "Transient". Visgi panašu, kad publika dar nėra visiškai atgavusi jėgų po "Ensiferum" pasiutpolkių, tad pirmus kūrinius žiūrovai tik akylai stebi, o aktyviau palaikyti šiuos melodic death veteranus pradeda tik nuo tada, kai ateina laikas senesnėms dainoms "The Treason Wall" bei "Monochromatic Stains". Su vilniečiais pasisveikinęs "Dark Tranquillity" senbuvis apgailestauja, kad kolektyvas nebuvo atvykęs į Lietuvą iki šiol bei primena, kad šalia jo šiandien scenoje turėtų būti dar viena gitaros legenda Chris Amott. Visgi dėl šeimos pagausėjimo muzikantas šiame ture nedalyvauja, o jį pavaduoja jaunai atrodantis, tačiau didelę patirtį turintis virtuozas Joey Concepcion (ex-"Sanctuary", ex-"Arch Enemy").
Dar kartą pagyręs gražią Lietuvos sostinę, kitą dainą "Terminus (Where Death Is Most Alive)" M.Stanne dedikuoja savo gimtajam Geteborgui, iš kurio vardo kilo ir vieno metalo muzikos subžanro pavadinimas. Vėliau atliekama dar viena naujausio disko daina "A Drawn Out Exit", po kurios ant scenos užlipusi gerbėja įteikia vokalistui raudoną rožę. Tokios sėkmės įkvėpti dar keli fanai bandė ropštis į viršų, tačiau apsauga (kuriai darbo "Dark Tranquillity" pasirodymo metu tikrai netrūko) jų norams išsipildyti neleido.
Netrukus Mikael paklausia, ar norime išgirsti ką nors iš labai senų kūrinių? Žinoma, publika mielai sutinka ir netrukus siaučia per vieną pirmųjų hitų "Punish My Heaven". Vėliau nuskamba tiek naujesnės ("Atoma", "Phantom Days"), tiek ir itin senai gyvai negrotos ("The New Build") dainos. Galiausiai atliekama bene labiausiai kolektyvą išgarsinusi kompozicija "ThereIn", po kurios muzikantas dingsta užkulisiuose.
Po ilgų raginimų švedai sugrįžta ant scenos ir pradeda groti "State of Trust". M.Stanne balsas puikiai girdimas, tačiau kur pats dainininkas? Netrukus subruzda žiūrovai arčiau scenos, nes "Dark Tranquillity" frontmenas, lydimas apsaugos, visą šį kūrinį atlieka vaikščiodamas tarp publikos! Gan retai koncertų metu nutinkantį dalyką daug fanų stengiasi įamžinti savo išmaniaisiais įrenginiais, drąsesni pasilabina su vokalistu. Paskui M.Stanne užlipa ant scenos, sudainuoja "Lost to Apathy" bei "Misery's Crown", o tuo vakaras jau tikrai pasibaigia. Muzikantai dar ilgai dėkoja lietuviams už šiltą sutikimą, išdalina grojaraščius, mediatorius bei būgnų lazdeles ir pažadėję sugrįžti išskuba tęsti turo – jau kitą dieną laukė suplanuotas koncertas Rygoje.
Nepaisant to, kad daugiau nei iš 50 pasirodymų susidėjusios gastrolės ėjo į pabaigą, visi tą dieną scenoje pasirodę kolektyvai atrodė žvalūs ir nenuvargę. Žvelgiant iš žiūrovų pusės, įspūdžiai taip pat liko tik patys geriausi. Daugiau nei 4 valandas trukęs renginys nė kiek neprailgo. Gal dėl to, kad klube "Vakaris" tai buvo vos antrasis tokio kalibro koncertas po pandemijos, o gal tiesiog todėl, kad visos grupės puikiai atstovavo savo stilių. Jei šiandien pasaulį kamuojančios problemos nepaaštrės, šventės metalistų kieme teks laukti gerokai trumpiau - šiais metais numatoma daug renginių, į kuriuos sunkiosios muzikos mėgėjai vėl galės gausiai rinktis. 


Renatos Drukteinytės (FotoGriausmas.lt) nuotr.
Visa FOTOGALERIJA

Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?