Praėjusių metų gruodžio pradžioje suomiai "Apocalyptica" bei olandai "Epica" pabaigė savo koncertų maratonus, kuriuose muzikantai pristatė kol kas naujausius ilgagrojus albumus. Po pusantro mėnesio atostogų abi grupės suvienijo jėgas ir išvyko į bendrą turą, kuris startavo būtent Vilniuje.
Kolektyvai puikiai pažįstami Lietuvos klausytojui, tačiau kiekvieną kartą sugebantys nustebinti bei surinkti didelį būrį publikos. Ir šįkart kirbėjo ne vienas klausimas: kas bus grojama pirmajame "The Epic Apocalypse Tour" pasirodyme? Ar grojaraštis labai skirsis nuo pernykščių koncertų? O gal kūrinyje "Rise Again" prasidėjęs abiejų pagrindinių turo grupių bendradarbiavimas tęsis ir scenoje išvysime vieną kitą siurprizą?
Tokių galvosūkių vedini arba tiesiog smagiai sausio 18-osios vakarą norintys praleisti žiūrovai pradėjo rinktis prie Vilniaus "Compensa" salės vos tik šiai atvėrus duris. Belaukdami koncertų pradžios, salės fojė besibūriuojantys rokeriai galėjo išsirinkti ir įsigyti šiandien pasirodysiančių kolektyvų atributikos bei įrašų arba tiesiog leisti laiką prie baro, kur sulig kiekviena minute vis didėjo eilės.
Tačiau prie scenos publika nesiveržė - atėjus numatytai apšildančios grupės "Wheel" pasirodymo pradžiai, parteryje stoviniavo gan nedaug žiūrovų, o balkone žmonės irgi neskubėdami užiminėjo savo sėdimas vietas.
Jei pagrindinės turo grupės groja gan skirtingą, tačiau viena kitą galinčią papildyti muziką, tai vakarą pradėję suomiai "Wheel" atstovauja dar vieną muzikos kryptį. Progresyvų metalą atliekantys muzikantai užpernai išleido savo albumą "Resident Human", kurį vis dar pristato koncertuose. Pastarasis darbas ganėtinai sudėtingas, reikalaujantis atidumo klausantis, o gyvuose pasirodymuose skambant šiai muzikai, sunkiai įsivaizduojami mosh-pit'ai greta scenos... Panašiai buvo ir Vilniuje - muzikantai be didelių pauzių sau skirtas 40 minučių išnaudojo savo kūrybos pristatymui. Tik porą kartų "Wheel" frontmenas James Lascelles prakalbo - prieš pristatydamas dainą "Hyperion" jis padėkojo susirinkusiai publikai, pasidžiaugė prasidėjusiu turu bei paprašė žiūrovų sukelti tokį triukšmą, kad išgirstų ir šiuo metu užkulisiuose esantys "Epica" nariai. Žiūrovai tai ir stengėsi padaryti, nors jie vakaro pradžioje buvo gana santūrus - skambant "Wheel" kompozicijoms ramiai stebėdavo pasirodymą, o dainai pasibaigus dosniai suomius apdovanodavo aplodismentais.
Pirmoji grupė preciziškai tiksliai ir laiku užbaigia savo pasirodymą, užleisdama vietą aptarnaujančiam personalui, kurie skuba svečiams iš Nyderlandų paruošti sceną. Jos gilumoje įjungiamas ekranas, o jame išvystame trispalviame fone nupieštą Lietuvos kontūrą su "Epica" logotipu. 
Belaukiant vakaro kultūrinės dalies tęsinio, galima prisiminti ankstesnes šių olandų keliones į Lietuvą. Dar 2010-aisiais grupė nustebino mūsų šalies metalistus aplenkdama sostinę, bet atvykdama tik į tuometinį Kauno klubą "Combo". O po 6 metų "Epica" buvo Zarasuose vykusio festivalio "Roko naktys 2016" headliner'iai, tačiau tada gerą pasirodymą ir nuotaiką kiek apkartino visą tą laiką pliaupęs lietus. Dabar grupės sugrįžimo galima patogiai laukti po stogu, o tas laukimas neprailgsta – vis labiau pilnėjanti salė drauge išklauso fone skambančią "Foo Fighters" dainą "The Pretender", ekranas sužimba milžinišku grupės logotipu ir netrukus išvystame pačius muzikantus.
Grojaraštis pradedamas nuo kol kas naujausiojo albumo "Omega" repertuaro – startuojama su kūriniu "Abyss of Time – Countdown to Singularity", o vėliau prisimenamas "The Quantum Enigma" etapas. Per "The Essence of Silence" jau įsiaudrina ir publika, kuri nepraleidžia progos erdvią patalpą išnaudoti mosh'ui. Paskui pernai 20-metį šventusi grupė mus nukelia į dar senesnius laikus, kai atliekamas vienas žinomiausių ankstyvųjų hitų "Unleashed". Iki visiškos laimės pritrūko nebent to, kad dainininkės Simone Simons balsas nebūtų užgožtas kitų instrumentų. Tačiau matėsi, kad ir publika maloniai leido laiką, ir muzikantai scenoje smaginasi. Iš jų ypač išsiskyrė klavišininkas Coen Janssen, visą vakarą nenustygęs vietoje.
Tuomet išgirstame ir šį tą naujo, kas mūsų šalyje nebuvo skambėjęs - prieš porą mėnesių "Epica" išleido minialbumą "The Alchemy Project", įrašytą su daugybe kviestinių draugų. Fanams Lietuvoje kolektyvas pasiūlo gyvai pasiklausyti dainos "The Final Lullaby", šiame EP įgrotos kartu su norvegais "Shining".
Po dar poros kūrinių, koncerto išvakarėse savo gimtadienį šventusi grupės vokalistė S.Simons padėkoja aktyviai palaikantiems fanams, bet pasako norinti, kad publikai jėgų užtektų ir kitiems atlikėjams. Tad trumpam atokvėpiui atliekama baladė "Rivers", o dainininkė paprašo visų žiūrovų pakelti į viršų savo mobiliuosius telefonus. Tas vaizdas, kai salę nušvietė švieselių jūra, jautresniam rokeriui galėjo gal net ir ašarą išspausti... "Compensa" arenoje gal ir nebuvo taip įspūdinga, kaip Čilėje nufilmuotame šios dainos klipe, bet netoli to.
Tačiau "Epica" savo vardą metalinės muzikos pasaulyje užsitarnavo melodingais, bet sunkiais kūriniais, o po to skambantis "Code of Life" yra būtent toks. Paskui vėlyvojo periodo kompoziciją keičia pati pirmoji daina, olandus išgarsinusi visame pasaulyje - "Cry for the Moon". Žiūrovai klusniai vykdo raginimą prisijungti dainuojant šio kūrinio priedainį, o kai ateina metas "Beyond the Matrix", nuo publikos šokinėjimo "Compensa" grindys siūbavo tiesiogine šio žodžio prasme. Viską užbaigia mirties siena bei "Consign to Oblivion" atlikimas, po kurio "Epica" užleidžia sceną paskutiniajai grupei.
"Apocalyptica" mūsų šalį "atrado" dar 1999-ųjų rudenį, kai Vilniaus sporto rūmuose pristatė savo antrąjį albumą "Inquisition Symphony". Nuo tada Helsinkio violončelininkai užsukdavo į Lietuvą kone kiekvieno didesnio turo metu. Paskutinį kartą grupė pas buvo atvykusi 2017 m. rudenį, kai 20-mečio proga sugrojo savo debiutinį albumą, sudarytą vien tik iš "Metallica" koverių. 
Per tą laiką muzikantai savo fanus pradžiugino dar vienu disku "Cell-0", kurį pristatyti suomiai leidosi po pasaulį pernai bei tęsia pasirodymus šiemet. Būtent nuo pastarojo darbo kompozicijos "Ashes of the Modern World" ir buvo pradėtas 13-asis koncertas Lietuvoje. Postapokaliptiniai vaizdai fone, sirenų kauksmas sukūrė atmosferą, labai tinkamą šio turo pavadinimui.
Po dar vieno kūrinio scenoje išvystame neseniai prisijungusį, tačiau grupės fanams puikiai pažįstamą dainininką Franky Perez. Su juo atliekamos "I'm Not Jesus" bei "Not Strong Enough", o paskui kvintetas kuriam laikui vėl sugrįžta prie instrumentinių kompozicijų. "Apocalyptica" lyderis Eicca Toppinen primena, kad 2020-aisiais grupė išleido 9-ąjį albumą "Cell-0". Muzikantui paklausius publikos, kas šį darbą jau yra perklausęs, į viršų pakilo gan nedaug rankų. "Kas jums yra?" - nusišypso apsimestinai pyktelėjęs Eicca. Tuomet publikai pateikiamos dvi kompozicijos susipažinimui su naujausiu repertuaru – nuskamba rami baladė "Rise" ir veržli bei siausti kviečianti "En Route to Mayhem".
Scenoje vėl pasirodęs vokalistas F.Perez praneša, kad netrukus atliks dainą, kurią prieš 8 metus "Apocalyptica" su juo ir įrašė to paties pavadinimo albume - "Shadowmaker". Įdomu tai, kad vienu metu vokalistas susikeitė vietomis su būgnininku Mikko Sirén. Galime tik paliudyti, kad Franky puikiai susitvarkė su savo naujuoju amplua.
Dar po kelių kūrinių ateina laikas atiduoti duoklę grupę išgarsinusiam periodui. Į sceną įnešamos kėdės, ant kurių visi trys violončelininkai prisėda ir pradeda skambinti "Nothing Else Matters" melodiją. Į viršų kyla telefonai, žiebtuvėliai, o priedainio metu muzikantai pradeda tyliau griežti savo instrumentais - tuomet per visą salę nuvilnija dainuojančios publikos balsai.
Po trumpo atokvėpio atsiranda dar viena proga pašėlti tiek muzikantams, tiek publikai, nes atliekamas "Sepultura" koveris "Inquisition Symphony". Atmosfera salėje dar labiau įkasta per "Seek And Destroy", kai aktyviausi žiūrovai čia turi pakankamai laiko tiek "pasitaškyti", tiek ir pašūkauti "Metallica" hito priedainį. Po to muzikantai trumpam palieka sceną, o publikos raginami sugrįžta dar vienai ramiai, bene gražiausiai savos kūrybos kompozicijai "Farewell". Jai nutilus, E.Toppinen paklausia publikos, ar ši norėtų išgirsti dar vieną dainą. Žiūrovams pritariamai suūžus, muzikantas nusijuokia: "Tai gerai, nes būtume groję ją bet kokiu atveju". Sibelijaus akademijos auklėtinis primena, kad "Apocalyptica" šaknys glūdi klasikinėje muzikoje ir vakaras užbaigiamas Edvard Grieg legendine kompozicija "In the Hall of the Mountain King". Po paskutinių akordų muzikantai ilgai dėkoja Lietuvos publikai, o Eicca tvirtai pasako, kad čia tikrai dar sugrįš.
Tad pirmas "The Epic Apocalypse Tour" blynas pasirodė visai gardus, o tokiu patiekalu netrukus galės mėgautis ir kitos Baltijos, Skandinavijos ir didžioji dalis Vakarų Europos valstybių. Nepaisant to, kad galbūt kai kurie Lietuvos metalistai grupę "Epica" matė 3-ąjį kartą, o "Apocalyptica" – 13-ąjį, turbūt sutiks, kad kiekviena šių kolektyvų viešnagė buvo unikali ir savotiškai žavi. Prisiminus paskutinius scenoje E.Toppinen išrėktus žodžius, visi buvę šiame koncerte žiūrovai nuoširdžiai patikėjo, kad 14-asis suomių vizitas tikrai kažkada įvyks.
Fotografijų aut. Vytenis Jurevičius (Facebook.com/VytenisJureviciusPhotography)
Daugiau nuotraukų.
