Prieš 37 metus susikūrusi ir porą kartų Lietuvoje pabuvojusi Los Andželo industrinio metalo grupė "Fear Factory" 2020-aisiais pergyveno dideles permainas savo sudėtyje, po kurių pradėjo naująją erą. Atšviežinę sudėtį vokalistu Milo Silvestro bei Lietuvos publikai neblogai pažįstamu būgnininku Pete'u Webberiu (šis muzikantas kartą svečiavosi Anykščiuose su kitu kolektyvu "Havok") amerikiečiai gyveno pakankamai akyvų koncertinį gyvenimą, o šios vasaros gale pradėjo didelį turą po Europą. Gastrolės startavo trimis koncertais Lenkijoje, iš kurios visas karavanas pajudėjo link Lietuvos - rugsėjo 2 d. "Fear Factory" surengė pasirodymą Vilniaus menų fabrike "Loftas".
Šįkart pagrindines turo žvaigždes lydėjo net 3 respektabilūs kolektyvai, tad visus juos išvysti planavusių žiūrovų laukė ilgas vakaras. Trečiadienį "Loftas" atvėrė duris 18.30 val., o per pirmąjį pusvalandį pirmieji klubo lankytojai galėjo apžiūrėti labai gausius atributikos stendus. Prie įėjimo durų įsitaisė "Hate" bei "Fear Factory" merch'o pardavėjai, o patalpų gilumoje, arčiau baro savo atributiką pardavinėjo "Crystal Lake" ir "The Nocturnal Affair". Būtent pastarasis kolektyvas atidarė renginio programą.
Las Vegaso rokeriai groja "Type O Negative", "HIM", Gary Numano ir "Nine Inch Nails" įtakotą muziką, tačiau nuo visų savo įkvepėjų labiausiai skiriasi savo įvaizdžiu. Beveik visi nariai dėvėjo kone kostiuminius švarkus, tačiau jie tikrai atlikėjų nevaržė - gana oficiali apranga netrukdė purtyti galvų. Grupė grojaraštį pradėjo nuo "Cross Me Out", po kurios prisistatė bei pasiteiravo vis labiau didėjančio klausytojų būrio, ar šie pasiruošę sudalyvauti vakarėlyje, tarsi visi būtume nuodėmių mieste.
Pauzių tarp dainų metų "The Nocturnal Affair" lyderis Brendanas Shane'as sakė, kad jo kolektyvui yra garbė dalyvauti šiame ture, tikino mylintis Lietuvą bei jos žmones, o po vienos kompozicijos lietuviškai padėkojo bei pasitikslino, ar teisingai ištarė žodį "ačiū".
Dar po kelių kompozicijų Brendanas pranešė, jog dabar atliks dainą, kuri penkias savaites praleido JAV top 40 sąraše ir galbūt šis hitas kolektyvui garantavo vietą ture. Paraginę žiūrovus pasidomėti grupe internetinėse muzikos klausymosi platformose bei pridūrę, jog muzikantai lauks fanų prie atributikos kampo, rokeriai sugrojo vieną naujausių singlų "Oxygen", turintį puikų gitaros solo. Po gana ramaus kūrinio vokalistas paprašė publikos drauge atlikti dainą ir netrukus pats pradėjo dainuoti... Haddaway hitą "What Is Love". Metalinis koveris skambėjo visai smagiai, dauguma metalistų taip pat nesigėdijo parodyti, jog žino dainos žodžius. Tokia gaida pusvalandį scenoje praleidę muzikantai atsisveikino.
Po 20 minučių pertraukos amerikiečius pakeičia jau nebe pirmą kartą mūsų šalyje viešintis blackened death metalo kolektyvas "Hate". Produktyvieji lenkai per tą laiką išleido dar du albumus, tad nuo dar niekada Lietuvoje gyvai neskambėjusios titulinės naujausio disko "Bellum Regiis" kompozicijos prasidėjo tamsiosios apeigos. Po jos grupės lyderis Adam the First Sinner rankų judesiais išreiškė pagarbą gausiomis ovacijomis apipylusius žiūrovus. Pasiteiravęs, kaip laikomės, "Hate" senbuvis su kolegomis atliko kiek senesnį kūrinį "Erebos", o įžiebti deglai pridėjo dar daugiau tinkamos auros į visą šou. Muzikantams buvo skirtos 40 minučių, kurias amerikiečiai išnaudojo savo kūrybos pristatymui, o dainas skirdavo tik trumpi padėkos žodžiai. Tik prieš finalinę kompoziciją truko ilgesnė pertraukėlė, kuri, tikėtina, atsirado dėl kažkokių techninių priežasčių. Lenkai sugrįžo sugroti "Iphigenia" ir baigė savo pasirodymą.
Jei pirmoji grupė skambėjo nepriekaištingai, per lenkų pasirodymą vietomis buvo galima prikišti vokalo įgarsinimą. Varšuvos kolektyvui palikus sceną nebeliko ir tos tamsios atmosferos. "Tool" - bene sunkiausia, kas grojo fone. Tiksėjo paskutinės minutės, likusios trečiosios turo dalyvės "Crystal Lake" pasiruošimui, tačiau tik tada technikai pradėjo montuoti mušamųjų instrumentų komplektą. Kaip ir buvo galima numanyti, japonų pasirodymo laikas 10 min. nusikėlė, bet galiausiai apie 20.55 val. muzikantai pasirodė Lietuvos publikai. Jei pirmus du kolektyvus žiūrovai stebėjo atidžiai ir gan santūriai, grojant svečiams iš Tekančios Saulės šalies nuo pirmos dainos salėje užvirė rimtas mosh pit'as.
Po to grupės frontmenas Kang'as "PK" Hyun'as gražia lietuvių kalba ištarė "labas vakaras, Lietuva" bei pridūrė, jog Tokijo muzikantai pas mus svečiuojasi pirmą kartą. Pastarąjį faktą dainininkas tądien paminėjo kelis kartus, o ši pirmoji viešnagė svečiams turėjo palikti gerą įspūdį. Tiesa, "Crystal Lake" būriui Lietuvos metalistų turėjo įsiminti iš "Mystic" festivalio Lenkijoje - čia tie patys patrakėliai, kurių gitaristas Gdanske vieną dainą sugrojo užlipęs ant baro stogo. Vilniuje nieko panašaus neįvyko, bet "Lofte" buvo karšta. Publika klusniai vykdė PK nurodymus daryti mirties sieną, o jei trumpam circle pit'as sustodavo, salės viduje esantys žmonės šokinėdavo ar kitaip palaikydavo veiksmą. Vokalistas beveik po kiekvieno kūrinio lietuviškai padėkodavo, o prieš "The Weight Of Sound" paprašė žiūrovų iškelti telefonus su įjungtais žibintuvėliais. Kiek ramesnė kompozicija nuskambėjo būtent tokioje aplinkoje, o pabaigai japonai paliko "Apollo". Tada muzikantai nusifotografavo su puikiai priėmusia publika ir netrukus taip pat nuskubėjo prie atributikos stendo.
Sceną paruošti paskutinei grupei buvo skirtas net pusvalandis. Fone skambant Ozzy Osbourne'o muzikai pagaliau buvo atverta visa scenos erdvė, arčiau pradėjo rinktis žiūrovai, dėvintys "Fear Factory" marškinėlius ir netrukus pasirodė patys muzikantai. Pirmas įžengė būtent grupės siela gitaristas Dino Cazares'as, netrukus prie jo prisijungė likę nariai ir industrinio metalo legendos pradėjo nuo "Acres of Skin". Vokalistas Milo Silvestro rankų mostais parodė žiūrovams sustoti į mirties sieną, o kai jau atrodė, jog santūrieji lietuviai nepasiduos raginimams, pamažu aktyvus veiksmas žiūrovų tarpe išsijudino bei, kaip ir grojant "Crystal Lake", per visą likusį vakarą salės viduryje nestigo judesio.
"Fear Factory" frontmenas prisistė grupę bei tęsė pasirodymą su tokiu pat energingu kūriniu "Industrial Discipline", o ji iškart pakeitė "Powershifter". Vokalisto paprašyti atlikti drauge priedainį žiūrovai šįkart nesublizgėjo, tačiau vėliau reabilitavosi, kai skambėjo geriau žinomos kompozicijos.
Tada prie mikrofono stojęs Dino pasiūlė "pasiruošti šokui" - išgirdome kūrinį "Shock", o iškart po jo sekė "Edgecrusher". Vokalistas per "Linchpin" paragino fanus šokinėti, tačiau tų raginimų nelabai ir reikėjo - žiūrovai nuo pirmų akordų nenustygo vietoje.
Dar po kelių kompozicijų stojo kiek ilgesnė atokvėpio pauzė, nes Milo pasveikino "Fear Factory" bosą D. Cazares'ą su jubiliejumi - grupės įkūrėjui tądien sukako lygiai 60 metų. Žiūrovai skandavo gitaristo vardą bei lietuviškai sudainavo jam "Su gimimo diena", o koncertas tęsėsi su "Soul Hacker". Tada M. Silvestro priminė apie prieš porą dienų išleistą naują singlą "Roboticist", nuo kurio industrial metalo veteranai pradės fiksuoti naują erą. Būtent šis kūrinys nuskambėjo, o po nūdienos aktualijų grupė sugrįžo į pačią pradžią ir debiutinį 1992-ųjų diską - išgirdome "Martyr". Per vėliau sugrotą "Archetype" publika gavo šansą pasitaisyti - pastarosios dainos pabaigą lietuviai atliko puikiai, o Milo atsidėkodamas lietuviškai ištarė "labai ačiū".
Dabar atėjo laikas žinomiausioms dainoms - kultinę "Demanufacture" keitė filmo "Mortal Kombat" garso takelio išgarsintas "Zero Signal". Tuomet vėl prie mikrofono stojęs gitaristas Dino paprašė padėkoti kiekvienai anksčiau šį vakarą ant scnos lipusiai grupei, pristatė visus savo kolektyvo narius bei savo gimtadienio proga paprašė paskanduoti eilutę iš bene žinomiausios "Fear Factory" dainos "Replica": "I don't want to live that way". Iš antro karto lietuviai viską atliko taip, kaip pageidavo jubiliatas ir būtent šį hitą išgirdome.
Tada vokalistas, kuris vienintelis iš grupės narių Lietuvoje viešėjo pirmą kartą (bosistas Tony Campos'as kitados Vilniuje yra grojęs "Soulfly" gretose), pagyrė mūsų šalį ir pačiai pabaigai paliko "Ressurection". Tada muzikantai nusifotografavo su fanais, išdalijo jiems trofėjus ir, kaip parodė trumpa užkulisiuose įamžinta dokumentinė medžiaga, išskubėjo švęsti Dino Cazares'o gimtadienio. Tiesa, šventė turėjo būti labai santūri – jau kitą dieną grupės laukė fanai Latvijoje.
Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)
