Lietuva jau antrą kartą patenka į situaciją, kurioje mūsų šalies roko ir metalo muzikos mėgėjai sulaukia gerų žinių, tačiau tuo pačiu metu tos žinios būna su kartėlio prieskoniu. 2014 m. dėl karo padėties Ukrainoje roko veteranai "Aerosmith" Kijeve suplanuotą koncertą perkėlė į Vilnių, o šiemet kone identiškas atvejis nutiko su "Iron Maiden". "Legacy of the Beast" turo metu Baltijos šalių iš pradžių jame neturėjo būti, tačiau atšaukus pasirodymus Ukrainoje ir Rusijoje, susidaręs langas buvo užpildytas keliomis papildomomis stotelėmis, tarp kurių viena buvo ir Kaune.
Peržvelgus archyvinius straipsnius iš "Iron Maiden" vizito Lietuvoje 2016-aisiais, galima akcentuoti, kad anąkart pasirodymas buvo įsimintinas, bet tikrai ne tobulas. Tada koją kiek pakišo įgarsinimas, po ilgo gydymo proceso grupės frontmenas Bruce'as Dickinsonas dar nebuvo atstatęs visų savo jėgų, o ir tie 7000 žiūrovų didelėje arenoje neatrodė itin įspūdingai. Nerimo gaidelė buvo ir šiemet - visų pirma, muzikantai šiandien yra vyresni dar 6 metais, o šįkart vargu ar buvo galima tikėtis daug svečių iš Latvijos. Skirtingai nei 2016-aisiais, Lietuva šiame ture nebuvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje "Iron Maiden" nutarė surengti savo pasirodymą. Nuojauta kuždėjo, kad visus norinčius klausytojus tikrai sutalpintų ir kiek mažesnė arena Vilniuje. Tačiau tą pačią dieną ten vyko dar anksčiau suplanuotas kitas renginys, tad beliko pradėti krautis daiktus kelionei į Kauną.

Muzikos mėgėjai iš kitų miestų vėlgi gausiai plūdo į 2022-ųjų Europos kultūros sostinę - gegužės 31 d. "Žalgirio" arenos prieigos buvo užkimštos automobiliais, o šalia esančiame pramogų centre daug metalistų užkandžiavo, gurkšnojo gėrimus ar tiesiog "stūmė laiką" belaukdami koncerto.
Lygiai 20 val. Nemuno saloje dar nemažai žmonių būriavosi lauke, tačiau arenos viduje stovimojo parterio didžioji dalis jau buvo užsipildžiusi klausytojais, nusprendusiais nepraleisti ir apšildančiosios grupės "Lord of the Lost" pasirodymo. Gothic metalą grojantys vokiečiai turi netrumpą ir pakankamai turtingą istoriją (7 albumai, pasirodymas festivalyje "Wacken Open Air", koncertai su "Combichrist", "Filter" ir t.t.), tačiau turbūt iki šiol tūlam lietuviui vargu ar šis kolektyvas buvo pakliuvęs į akiratį. Muzikantai šiame ture pristato pernykštį gan neblogą, bet labai ilgą albumą "Judas". Scenoje grupė atrodo nenuobodžiai, vaizdą dar pagyvina tai, kad atliekant kai kuriuos kūrinius klavišininkas Garedas Dirge prisėsdavo prie mušamųjų instrumentų. Tad dalį repertuaro "Lord of the Lost" grojo su dviem būgnininkais! Vokalistas Chrisas "The Lord" Harmsas ne kartą priminė, ko žiūrovai šiandien susirinko, o į klausimus ar Kaunas pasiruošęs sutikti "meidenus", publika atsakydavo itin energingai. Kartą grupės frontmenas netgi suriko "Iron Maiden" dainininkui įprastą frazę: "Scream for me, Lithuania".
Už pakankamai stiprų repertuarą ir gerą vaizdą ant scenos Hamburgo gotai susilaukia šilto kauniečių priėmimo. Bet taip jau būna su tais apšildančiaisiais kolektyvais, kai pagrindinė vakaro žvaigždė yra viena geriausių ir garsiausių grupių visoje sunkiosios muzikos istorijoje - "Lord of the Lost" pusvalandis neprailgo, tačiau daugumos klausytojų mintys turbūt buvo sukoncentruotos tik į "Iron Maiden".
Vokiečiams nulipus nuo scenos, per susidariusią netrumpą pertrauką žiūrovai šlavė atributiką, gaivinosi alumi arba užsiėmė patogesnes pozicijas stebėti heavy metal legendų pasirodymui. Tribūnos po truputį pildėsi, bet anšlago tikrai nebuvo – viršutinis arenos aukštas buvo uždengtas audeklais, o tuščių sėdimų vietų vis tiek daug liko tuščių.
"Legacy of the Beast" turas prasidėjo dar 2018 m., tačiau dėl pandemijos "Iron Maiden" buvo priversti dalį suplanuotų renginių atidėti geresniems laikams. Per tą laiką kolektyvas išleido dar vieną studijinį albumą "Senjutsu", tad atkeltuose koncertuose apsilankantys žiūrovai išlošė - vietoje įprastos "best of" programos grupė atlieka ir kelias naujas dainas. Būtent nuo titulinio naujausio disko kūrinio ir prasideda šis vakaras. Ant japoniško architektūros stiliaus namais apstatytos scenos užlipus muzikantams, daugybė žiūrovų į viršų kelia savo išmaniuosius įrenginius. Dar daugiau ekranų šviečia arenoje, kai jau pačioje koncerto pradžioje išvystame legendinį talismaną Eddie, kuris šįkart įkūnijo samurajaus vaidmenį.
Be jokių pasisveikinimo kalbų, kone iškart atliekama dar viena nauja daina "Stratego". O kai vėliau scenos dekoracijose sušmėžuoja motociklas, atidžiau grupės kūrybą sekančiam klausytojui tampa aišku, kad netrukus išgirsime ir "The Writing on the Wall".
Po to gęsta šviesos, ilgokai girdime tik pragariškus garsus, tačiau vėl uždegus prožektorius, visa arena aikteli - dabar scena primena viduramžių bažnyčios vidų su milžiniškais vitražiniais langais. Senosios kūrybos gerbėjai taip pat suklūsta - pirmieji gitaros akordai išduoda, kad dabar skambės kultinis 1983-ųjų kūrinys "Revelations". Žinoma, į jos aktyvų atlikimą B.Dickinsonas įtraukia ir publiką.
Tik dabar "Iron Maiden" frontmenas pasilabina su kauniečiais bei miesto svečiais. Dainininkas taip pat pakeiksnoja pastaruosius kelis metus, kai iš pradžių visą pasaulį buvo sukausčiusi pandemija, o šiuo metu ramiai gyventi neleidžia karas. Tačiau šiandien šioje arenoje niekas su niekuo nekovoja, šiandien visi čia susirinkę yra tarsi broliai ir seserys. Tad tai vienybei dar labiau sutvirtinti atliekama daina "Blood Brothers".
Paskui atiduodama duoklė tam periodui, kuomet "meidenų" frontmeno pareigas ėjo Blaze Bayley - išgirstame epinę kompoziciją "Sign of the Cross" iš tamsiausiu albumu visoje "Iron Maiden" diskografijoje laikomo disko "The X Factor".
Galiausiai ateina laikas visiškai klasikai - arenos palubėje "pakabinamas" sparnus išskleidęs Ikaras, o nuskamba daina "Flight of Icarus". Jos pabaigoje, kaip ir legendoje, mitinis personažas sudega ir nukrenta žemėn.
Toliau grojaraštyje vienas kitą keičia senieji hitai. "Iron Maiden" vokalistas nedaugžodžiauja, su publika bendrauja tik paprašydamas drauge sudainuoti priedainį ar pan., tačiau kiekvienos kompozicijos atlikimas – tarsi atskiras knygos skyrius ar mini spektaklis. B.Dickinsonas dainą "Fear of the Dark" sudainuoja dėvėdamas kaukę bei rankose laikydamas žibintą, kūrinio "Hallowed Be Thy Name" įžangą atlieka būdamas grotuotame narve, o aplinka per "The Number of the Beast" primena tikrų tikriausią pragarą.
Kai galvoje pradėjo kirbėti mintis, jog šiemet koncerte labai menkas vaidmuo teko Eddie, netrukus tokia hipotezė paneigiama. Skambant grupės vardu pavadintai dainai, scenos gilumoje pakyla milžiniška "modernios versijos" Eddie galva. Tuomet muzikantai atsisveikina su žiūrovais, tačiau netrukus buvo išprašyti sugrįžti sugroti dar kelis kūrinius.
"The Trooper" atlikimas neįsivaizduojamas be mojavimo D.Britanijos vėliava bei XIX a. britų imperijos kario uniformos. Šįkart pasirodymas paįvairinamas dar vienu Eddie išėjimu į sceną, kur grupės talismanas bei vokalistas įsitraukia į dvikovą su kardais. Be to, scenoje B.Dickinsonas panaudoja dar ir šautuvą, ant kurio vamzdžio buvo pakabinta Lietuvos trispalvė. Žinoma, mojuojant vėliava fanai dar labiau pašėlo.
Šiandienos aktualijų fone kiek kitaip nuskamba Škotijos kovas dėl nepriklausomybės apdainuojantis kūrinys "Freedom". Lyg tyčia kai kuriuose šiai dainai dedikuotuose plakatuose Eddie veidas yra išdažytas mėlyna bei geltona spalvomis.
Atlikę "Run to the Hills", muzikantai dar kartą atsisveikina su publika. Vėl seka pauzė, po kurios išgirstame garsiąją 1940-ųjų W.Churchillo kalbą apie tuo metu dar tik numatomą akistatą su nacistine Vokietija, o scenos palubėje išvystame legendinį "Spifire" lėktuvą. Netrukus į sceną įbėga Antrojo pasaulinio karo laikų britų lakūno šalmu pasipuošęs B.Dickinsonas, kuris sudainuoja "Aces High" ir beveik 2 valandas trukęs pasirodymas jau tikrai baigiamas. Dainininkas pirmasis ir atsisveikina su žiūrovais, o fanus trofėjais apdaliję gitaristai užtrunka kiek ilgėliau. Pats paskutinis į užkulisius išeina būgnininkas Nicko McBrainas, kuris į publikos gilumą švysteli savo būgno plastiką, tuo itin nudžiugindamas ir vieną gerbėją, stebėjusį koncertą tolėliau nuo scenos. Už poros dienų 70-metį turėjęs švęsti muzikantas, kaip visada, su plačia šypsena palieka sceną, o fone grojant "Monthy Python" dainai "Always Look on the Bright Side of Life" iš arenos išeidinėjo ir žiūrovai.
Tad kokie tie "Iron Maiden" 2022-aisiais? Tarsi nepavaldūs laikui. B.Dickinsonas šįkart yra itin puikios formos, bosistas ir grupės lyderis Steve'as Harris tiek grojimo maniera, tiek išvaizda taip pat gerą dešimtmetį nesikeičia. Gitaristų trijulės pirštai tebėra itin miklūs, o bene aktyviausias jų tarpe esantis Janickas Gersas vis dar nenustygsta vietoje, kaip ir 90-aisiais. Šįkart arenoje garsas buvo taip pat kone idealus, todėl dauguma abu pasirodymus Lietuvoje mačiusių žiūrovų tvirtino, kad antrasis NWOBHM legendų vizitas buvo įspūdingesnis. 
Nors šie metai dar tik įpusėjo, o netolimoje ateityje sulauksime ne vieno koncerto, "Iron Maiden" pasirodymas neabejotinai bus vienas iš įsimintiniausių renginių 2022-aisiais.
Nesenai viename interviu B.Dickinsonas yra pasakęs, kad jis nemato nė vienos priežasties, dėl kurios "Iron Maiden" turėtų eiti į pensiją. Ko gero, visi Kaune apsilankę žiūrovai su tuo negali nesutikti.