Nuo lenkų grupės "Batushka" solinio vizito Vilniaus "Lofte" prabėgo beveik 4 metai. Per juos kolektyvo gyvenime nutiko labai daug įvykių, o bene svarbiausias jų - grupės branduolys skilo ir šiandien turime 2 kolektyvus (beveik) tuo pačiu pavadinimu. Vienam jų vadovauja vokalistas Bartlomiejus, o kitam diriguoja "Batushka" idėjos autorius Kristoforas. Būtent pastarasis muzikantas su savo naujaisiais bendražygiais pernai koncertavo festivalyje "Kilkim žaibu", o šių metų rugsėjo 4 d. jau ketvirtąkart atvyko į mūsų šalį, kur surengė pasirodymą sostinėje.
Jei 2018-aisiais tik atvėrus "Lofto" duris žiūrovai turėjo laukti lenkų mišių net 2,5 valandos, šįkart renginys turėjo specialius svečius, tad laikas prie barų neturėjo prailgti. Apšildyti "Batushka" koncertą buvo patikėta kauniečiams "Luctus". Nors mūsų scenos pasididžiavimą galėjome Vilniuje išvysti pavasarį, o Kaune - vasarą, dar kartą pasižiūrėti į šiemet 20 metų veiklos jubiliejų švenčiančio kolektyvo pasirodymą plūdo gausus būrys metalistų. Galbūt dėl to organizatoriai ir priėmė sprendimą įleisti žiūrovus pro vidinį "Lofto" kiemą, antraip dėl lankytojų spūsties kitiems praeiviams iškiltų rimtų sunkumų prasibrauti prie Švitrigailos troleibusų stotelės.

Tačiau ta eilė juda pakankamai sparčiai ir praėjus pro apsaugą netrukus visi norintys čia pat gali atsigaivinti gėrimais, iš gausaus asortimento išsirinkti šiandien koncertuosiančių grupių atributikos arba eiti į klubo vidų užsiimti patogesnės pozicijos prieš koncertą. Visgi didžioji dalis publikos stoviniuoja lauke, bet artėjant momentui, kai "Luctus" turi žengti ant scenos, "Lofto" vidus po truputį ima pildytis. Uždegami smilkalai, žvakės ir tradicinis ritualas prasideda. Scena buvo išpuošta panašiai, kaip tai regėjome "Kablyje" šį balandį, tačiau kadangi ne mūsų tautiečiai buvo pagrindinės šio vakaro žvaigždės, "Luctus" šįkart turėjo susispausti tiek laike, tiek ir scenoje. Dėl grupei "Batushka" paruoštų būgnų fizinis atstumas tarp muzikantų kiek sumažėjo, tačiau gitaristų duetas vis tiek turėjo pakankamai daug erdvės, jų judesiai nebuvo suvaržyti, tad viso pasirodymo metu šie "Luctus" nariai buvo itin aktyvūs.
Į keliasdešimties minučių grojaraštį kauniečiai įterpė visko po truputį: šiek tiek naujos kūrybos, šiek tiek senos, vėl išgirdome šiemet pakoreguotą "Už Lietuvą!" versiją, kuri jau tapo geriau žinoma "Už Ukrainą!" pavadinimu. Pabaigai paliekamos žinomiausios dainos: "Stotis", "Nežiūrėk, nežibėk", o viskas užbaigiama kūriniu "Tikėjimo paslaptis".
Publika "Luctus" priėmė pakankamai šiltai, o žiūrovai aktyviai įsitraukė į pasirodymą. Visgi gal dėl to, kad grojaraštis buvo gerokai apkarpytas, gal dėl papildomų kelių faktorių, kurie būna stebint apšildančias grupes, minėtas ankstesnis koncertas klube "Kablys" patiko kiek labiau.
Po to seka pusvalandžio trukmės pertrauka. Ant scenos atneštas karstas, liturginės vėliavos bei kiti religiniai reikmenys atrodė dar įspūdingiau nei 2018-aisiais, o netrukus ant scenos išvystame "Batushka" muzikantus. Jei anąkart "Lofte" nuskambėjusį grojaraštį sudarė vien tik debiutinio albumo "Liturgiya" turinys, šįkart lenkai atvyko su 2019 m. disko "Panikhída" programa. Pastarąjį darbą sudaro 8 kompozicijos, pavadintos tiesiog "Pesn 1", "Pesn 2", "Pesn 3" ir t.t. Tad apie kažkokį išskirtinį, labiausiai įsiminusį šios koncerto dalies kūrinį būtų kalbėti labai sunku. Visas koncertinis repertuaras yra labai vienalytis, iš tikrųjų skambantis tarsi ilgas mišių pamokslas, atskirtas trumpų atokvėpio minučių. Tik jei prieš kelis metus "Batushka" frontmenas Bartlomiejus elgėsi tarsi šventikas, raminęs nepadoriai garsiai triukšmaujančius tikinčiuosius, tai naujasis vokalistas Lechas, ko gero, po gobtuvu mėgavosi šurmuliuojančia ir grupės vardą skanduojančia publika.
2018-aisiais "Batushka" galėjo pasiūlyti vos valandą savo kūrybos, o kadangi dabar kolektyvo diskografija pasipildė dar vienu albumu, žiūrovams mišios pailgėjo bent 10 minučių, nes bisui iškviesti muzikantai dar atliko pora kūrinių iš debiutinio darbo. "Panikhída" gan pelnytai vadinamas debiuto vertu tęsiniu, tačiau būtent "Liturgiya" kūriniai buvo labiausiai atpažinti ir šilčiausiai sutikti. Ypač tai galima pasakyti apie "Premudrost" atlikimą.
Išdaliję "švenčiausią sakramentą" muzikantai atsisveikina su Lietuvos publika, kuri, kaip rodo socialiniuose tinkluose palikti komentarai, po pasirodymo pasijuto tikrai pakylėta ir "Loftą" paliko dvasiškai praturtėjusi.
Ar "Batushka" daug prarado, kai joje nebeliko vokalisto Bartlomiejaus? Jei šiame kolektyve vokalas vaidintų išskirtinį vaidmenį, būtų kažkuo įsimenantis ir nesupainiojamas, tada galbūt Kristoforo kolektyve "kažko trūktų". Tačiau čia svarbiausia - originalus įvaizdis, atmosfera ir bendras kontekstas, į kurį Lechas puikiai įsiliejo.  
Tad jei kitados krikščionių bažnyčia skilo ir sėkmingai permainas išgyveno abi pusės, "Batushka" atveju, taip pat laimėjo klausytojas, šiandien galintis rinktis sau patinkantį grupės variantą.

Giedrės Tiškevičiūtės (Varnalėša.foto) nuotr.
Visa FOTOGALERIJA