2015 Spalio 02
"Lituanika 30" : solidus renginio jubiliejaus paminėjimas
Žmogus, švenčiantis savo 30-metį, jau gal nesilinksmina taip kaip prieš 10 metų, tačiau gali surengti pakankamai smagią ir įdomią šventę, kuri įsimintų tiek pačiam jubiliatui, tiek jo svečiams. Panašiai nutiko su festivaliu "Lituanika", kurio rengėjai nutarė paminėti pirmojo renginio 30 metų sukaktį. Dviems vakarams atgimęs buvęs vienu iš įtakingiausių roko festivalių Sovietų Sąjungoje žiūrovams padovanojo labai įvairių muzikos žanrų bei stilių puokštę. Šiandien Lietuvoje turime gausybę renginių, tad nieko nuostabaus, kad "Lituanikos" jubiliejus nesutraukė minios žiūrovų. Tačiau turbūt kiekvienas iš to beveik 2 tūkstančių muzikos mylėtojų būrio tą savaitgalį rado kažką sau.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pirmąją renginio dieną teko praleisti. Ypač domino kultiniai Estijos hardroko veteranai "Hetero" bei savo senąjį repertuarą atlikusi "Antis". Taip pat smalsumas būtų nuvedęs prie scenos kuomet koncertavo latviai "Jumprava" ir nors jau ne kartą matyti, tačiau visada profesionalūs kauniečiai "Rebelheart". Tačiau belieka tikėtis, kad visą festivalį filmavusi nacionalinė televizija artimiausiu metu pateiks bent vaizdo įrašus.
Antrąją "Lituanikos" dieną festivalio rengėjams kišo koją nedėkingas laikas - tą vakarą svarbias rungtynes žaidė Lietuvos krepšinio rinktinė, o dieną Vilniaus centre vyko maratonas, kuris su savo užtvaromis Kalnų parką pavertė itin sunkiai pasiekiama vietove. Galiausiai visi barjerai įveikiami ir laiku pavyksta įeiti į festivalio zoną. Žiūrovai jaukią popietę užima tik sėdimąsias vietas, o prie pat scenų boluoja visai nejauki tuštuma. Beje, puiki idėja, atkeliavusi iš Vakarų - įrengti dvi scenas vieną šalia kitos taip išvengiant didelių pertraukų.
Tačiau iš pradžių šėlti prie scenos nėra priežasties - renginio vedėjai prisimena Anapilin iškeliavusius žmones, kurie arba organizavo festivalį, arba grojo jame. Jiems dedikuojamos pirmosios pora dainų, kurias atlieka pirmosios "Lituanikos" organizatorius Mindaugas Černiauskas, jau kurį laiką geriau žinomas kaip vienuolis brolis Marija Elijas.
Rimtajai daliai pasibaigus atėjo bene labiausiai lauktas momentas - scenoje pasirodo "Katedra". Tiems, kas praleido 2012 metų "Kilkim žaibu" festivalį, šią sekmadienio popietę yra puiki proga vėl kartu išvysti šiandieninius grupės narius bei buvusį frontmeną Povilą Meškėlą. Kūriniu "Akmenys" pradėję savo pasirodymą, vėliau muzikantai atlieka "Kraujo kvapą", "Dvasių šėlsmą", o sugroti "Žvaigždelę" į sceną pakviečiamas dar vienas senosios sudėties narys - gitaristas Romas Rainys.
Šalia buvusių grupės narių ir dabartinės "Katedros" muzikantai atrodė įgavę dvigubai daugiau energijos ir jėgų. Kokybiškas įgarsinimas ir apšvietimas tik sustiprina bendrą vaizdą. Kaip ir buvo galima numanyti, pabaigai paliekamas himnas "Mes - jėga".
Trumpa pasirodymo trukmė buvo bene vienintelis "Katedros" šou trūkumas. Na, nebent dar norėjosi didesnio R.Rainio vaidmens bei išgirsti dainas, kurios šiandien neįeina į "Katedros‘ koncertinį repertuarą ("Budelis", "Aguonos").
Po trumpos pauzės gretimoje scenoje pasirodo žmogus, nedalyvavęs "Lituanikoje" prieš 30 metų, tačiau savo laiku palikęs ryškų pėdsaką Lietuviško roko padangėje. Jo pasirodymo galbūt laukė ir tie, kurie savo akimis kadaise Vilniuje regėjo Viktorą Cojų. Simpatijų šiam atlikėjui neslepiantis Darius Mileris-Nojus vienam vakarui vėl atkūrė savo grupę "Airija". Muzikantus išskyrė atstumas, bet ne draugystė - kas seka solinę Nojaus karjerą, jau ne kartą drauge matė du-tris "Airijos" narius, tačiau visa ketveriukė lipo į sceną galbūt tik trečią kartą po išsiskyrimo. Žinomiausios dainos iš visų albumų, stiprus publikos palaikymas neleidžia nuobodžiauti ir šįkart.
Netrukus veiksmas vėl persikelia į dešiniąją sceną. Jei ir 80-aisiais "Lituanika" stebino žiūrovą stilių įvairove, tai ir šįkart po klasikinio heavy metalo bei nuoširdaus folkroko dozės, grupės "Garbanotas bosistas" repertuaras atrodė tarsi kitos visatos muzika. Originalu, tačiau tiesmukiškesnių stilių mėgėjui visa tai buvo per sudėtinga. Nurašykime tai muzikiniam neišprusimui.
"Bix". Gana dažnai koncertuojantis kolektyvas, tačiau dėl asmeninių priežasčių nematytas porą metų. Gal dėl to pasirodymas "susiklausė" labai greit ir smagiai. Daug senų dainų, ne ką prastesni 3 kūriniai iš būsimo albumo ir prikišti galima nebent tai, kad nenuskambėjo jokia kompozicija iš kultinio albumo "Akli kariai".
Po to gretimoje scenoje pasirodo Lietuvos Respublikos kultūros ministras, kuris įteikia "Nešk savo šviesą ir tikėk" apdovanojimus svečiams iš Rusijos - Andrejui Makarevičiui ir Borisui Grebenščikovui. Po ugningos kalbos bei griausmingų ovacijų scenoje pasilieka tik "Машина времени" lyderis, kuris pasitelkia kelis vietinius muzikantus bei kolegas iš Rusijos tam, kad atliktų improvizuotą džiazo jam session. Net ir mažai džiaze nutuokiantis žmogus pažino už būgnų sėdintį legendinį mušamųjų meistrą Vladimirą Tarasovą. Šie atlikėjai savaip interpretavo A.Makarevičiaus dainas. Pastarojo muzikanto gerbėjų veidus neretai nušviesdavo šypsena, kai šie atpažindavo gerai žinomas dainas.
Tačiau vakarėjant ir vis stiprėjant šaltukui jau norėjosi energingesnės muzikos, kuri priverstų linguoti į taktą. Iš dalies tokį norą išpildė Borisas Grebenščikovas su grupe "Аквариум". Tiek senomis, tiek ir naujomis dainomis lepinę atlikėjai pateisino lūkesčius, nuotaiką temdė tik vėsūs orai ir apimantis nuovargis.
Tačiau dar laukia finalinis numeris - Vladimiro Čekasino projektas. Labiausiai išlošė tie žiūrovai, kurie pasirinko tolimiausias sėdimas vietas, nes veiksmas vyko... abejose scenose iškart. Intarpuose tarp avangardinės muzikos bei modernaus šokio išvydome ne vieną atlikėją, tą savaitgalį jau lipusį į sceną: KASP orkestro fone itin galingai skambėjo Algirdo Kaušpėdo "Laima" ar "Bix" lyderio Sauliaus Urbonavičiaus "Bijom". Gana netikėtas sprendimas buvo aranžuoti Povilo Meškėlos dainą "Ką duosi tą ir gausi", kuri yra kito roko festivalio himnas, tačiau tik su kitu tekstu. Galiausiai festivalį uždaro Marijonas Mikutavičius su kūriniu "Aš tikrai myliu Lietuvą". Dėl prasidėjusių krepšinio varžybų gerokai praretėjusios publikos dainininkas iškart paklausia: "Koks dabar rungtynių rezultatas?". Būtent prie palapinės, kurioje rodoma Lietuvos ir Gruzijos krepšininkų kova, būriuojasi žiūrovai jau ir pasibaigus festivaliui. Tačiau dvikovos baigtį buvo galima nuspėti ir būnant bet kurioje Vilniaus vietoje - iš kone kiekvieno baro pradėjus skambėti "Trims milijonams" tapo aišku - mes laimėjome.
Tad tokia džiaugsminga gaida ir baigėsi savaitgalis. Tiek iš varžybų, tiek iš festivalio "Lituanika" buvo gautas lauktas rezultatas. Be fejeverkų, blizgučių. Tačiau festivalio sukaktis pažymėta solidžiai. Kaip ir priklauso 30-mečiui...  

Nuotr. aut. Ramūnas Bruzgys
Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?