2020-ųjų kovo viduryje "Lordi" vis dar keliavo po Vokietiją, o iki šios grupės trečiojo vizito Vilniuje buvo belikusios vos dvi savaitės. Deja, neramios žinios apie vis sparčiau po pasaulį plintantį virusą pasėjo abejones, ar suomiai į Lietuvą atvyks. Taip ir nutiko - beveik 20 "Killection Tour" turo pasirodymų buvo atidėti geresniems laikams, o tuomet porą metų mes visi buvome priversti daryti maždaug tai, ką ir scenoje sakė "Lordi" vokalistas šį antradienį... Pernai turas dar kartą buvo atidėtas ir tik 2022-ųjų gruodžio 6 d. muzikantams pagaliau buvo lemta sugrįžti į Lietuvą. Teisingiau, pas mus sugrįžo vos vienas jų - vokalistas ir lyderis Mr.Lordi, nes nuo paskutiniojo koncerto Vilniuje pasikeitė visi kiti jos nariai. Paskutinė permaina kolektyvo gretose įvyko visai neseniai - ketvirtį amžiaus "Lordi" sudėtyje prabuvęs gitaristas Amen ne visai draugiškai paliko grupę šių metų pradžioje. Suradę senbuviui pamainą, o dar šiek tiek anksčiau išleidę 7 diskų albumą "Lordiversity" (taip, tikrai 7CD!!!), spalį suomių pabaisos pradėjo du mėnesius trukusį pastarojo darbo pristatymo turą, kurio viena iš paskutiniųjų stotelių ir buvo Lietuvoje.

Turbūt ne vienas ilgo laukimo išvargintas fanas galutinai patikėjo, kad koncertas Vilniuje tikrai įvyks tik tada, kai savo akimis išvydo nuo pat ankstyvo gruodžio 6-osios ryto K.Stulginskio gatvėje sustojusį autobusą su grupės logotipu bei tam tikro gėrimo reklama. O vakare į pramogų salę "Vakaris" jau pradėjo plūsti žiūrovai – likus pusvalandžiui iki oficialios koncertų pradžios pastato viduje alumi bei kokteiliais vaišinosi arba "Lordi" atributiką matavosi nemažas būrelis rokerių. Sulig kiekviena minute "Vakaris" vis pilnėjo, tad kai atėjo laikas lipti ant scenos folk metal kolektyvui "Ūkanose", šiuos vilniečius pasitiko pakankamai daug publikos.
Apšildanti grupė savo įvaizdžiu ir kūryba gerokai skiriasi nuo pagrindinių vakaro žvaigždžių (kažin, ar kažką panašaus į "Lordi" mes Lietuvoje turim?), tačiau vienas dalykas vienija – abiejų kolektyvų stebėjimas ant scenos žiūrovui garantuos smagų laiką. "Ūkanose" savo pasirodymui turėjo tik 45 minutes, tad, kaip ir sakė vokalistas Jokūbas, muzikantai "daugiau grojo, nei šnekėjo". Po trumpų pristatymų vienos dainos keitė kitas, grupės nariai jas energingai atliko, o bosistui Margiriui nenustygti vietoje netrukdė net jo kojos įtvaras!
Iš pradžių publika įdėmiai stebėjo veiksmą scenoje, o subruzdavo tik pauzių tarp kūrinių metu, kai apipildavo vilniečius gausiais aplodismentais. Jei sulig kiekviena "Ūkanose" daina buvo apdainuojami vis stiprsni gėrimai, taip ir palaikymas darėsi vis tvirtesnis – skambant paskutinėms kompozicijoms pirmose žiūrovų eilėse jau virė rimtas mosh pit'as.
Galiausiai muzikantai padėkoja vilniečiams bei miesto svečiams už malonų sutikimą ir tada palieka sceną. Apšildymas buvo pakankamai smagus, tik jei iš tądien atliktų bene 9 dainų vos 3  jų iki šiol yra išleistos įrašuose (įskaitant netgi skaitmeninį singlą "Leliumoj"), kirba klausimas – gal jau grupei pribrendo laikas išleisti naują albumą?
Po to seka pusvalandžio trukmės pertrauka, kurios metu scenos darbininkai atidengia dekoracijas, paruošia instrumentus ir šou prasideda. Tiesa, iš pradžių dar esame priversti perklausyti Mr.Lordi dievinamo kolektyvo "Kiss" kūrinį "God of Thunder" bei naujausio albumo vieną iš interliudų "Scarctic Circle Telethon", o tik tada visi muzikantai pasirodo scenoje bei savo grojaraštį pradeda nuo "Borderline". Su šviežiausia "Lordi" kūryba nesusipažinę klausytojai įsijungia į aktyvių palaikytojų gretas, kai netrukus yra atliekamas grupę išgarsinęs singlas "Would You Love a Monsterman?". Tuomet grupės frontmenas lietuviškai padėkoja, pasisveikina su publika bei taisyklinga mūsų kalba paklausia: "Kaip laikotės?"
Maloniai nustebę žiūrovai negaili plojimų, o Mr.Lordi priduria: "Ir tai turbūt viskas, ką moku sakyti lietuviškai." Tada dainininkas primena, jog daugumai susirinkusiųjų kitądien reiks į darbus ar mokymo įstaigas, todėl jis iškilmingai paskelbia rytojų laisvadieniu ir vakarėlis jau gali tęstis toliau! O tuomet vėl išgirstame šiek tiek naujausios kūrybos – atliekama glam metal stiliumi sukurta "Victims of the Romance" bei "Demon Supreme", skambanti tarsi iš Rob Zombie repertuaro,
Paskui "Lordi" lyderis paaiškina, kaip grupės diskografijoje atsirado tokie skirtingi kūriniai. Per pandemiją muzikantai įrašė net 7 albumus, kurių kiekvienas skiriasi tarsi diena nuo nakties – viename vyrauja 70-ųjų rokas, kitame – progressive rock, trečiame – heavy metal ir t.t. Žinoma, kai kolektyvas su tokiu dideliu naujų dainų bagažu išsiruošė į turą, muzikantams norėjosi šviežios kūrybos gyvuose pasirodymuose groti kuo daugiau, nors į koncertą atvykę klausytojai labiau reikalauja laiko patikrintų hitų. Tada Mr.Lordi šioje situacijoje rado tokį kompromisą – pasak jo, po kokio dešimtmečio šios dainos jau bus įgavusios kone klasikinių hitų statusą. Tad netrukus skambėsiantį kūrinį "Carnivore" dainininkas apibūdina terminu "future old shit". Tiesa, pastaroji kompozicija kažin ar dideliu hitu taps, tačiau įdomu tai, kad ji šiame ture į grojaraščius patekdavo gan retai, o būtent mums teko laimė tai išgirsti gyvai.
Po bosinės gitaros solo ateina laikas bene sunkiausiam naujam kūriniui "Abracadaver" iš to paties pavadinimo "Lordiversity" dalies, o senosios kūrybos pasiilgusiems žiūrovams galiausiai pasiūloma daina "It Snows in Hell". Šioje kompozicijoje itin svarbus klavišinių instrumentų vaidmuo, tad nenuostabu, jog iškart po jos scena paliekama tik pastaruoju instrumentu grojančiai Hellai. Skambant ramiai klavišinių melodijai įžengia ir vienas šiandieninio šou personažas – vienuolis, kuris mojuoja žiūrovams žibintuvėliu, o publika atsako į tai banguojančia telefonų švieselių jūra.
Kad visgi esame sunkiosios muzikos koncerte, mums yra primenama kiek senesniu trankiu kūriniu "Down With the Devil", o po jo kolektyvo lyderis rėžia ilgą kalbą, tarsi norėdamas pateisinti į grojaraštį įtrauktą bei netrukus nuskambėsiančią dainą "Believe Me". Dainininkas primena, jog viena iš naujausiojo albumo "Lordiversity" dalių vadinasi "Superflytrap", o joje girdime... disco stiliaus muziką. Mr.Lordi teigė nedvejojęs rinkdamasis, kad būtent šis kūrinys būtų išleistas pirmuoju singlu ir dainininkas neabejojo, kad netrukus Vilniaus publika "will shake their užpakalis".
"Kaip matote, aš žinau dar vieną lietuvišką žodį", - juokėsi frontmenas ir tos kūno dalies pavadinimą savo kalboje pavartojo dar bent tuziną kartų.
Žiūrovams, kurių prieš 4 dešimtmečius nešokiravo "Kiss" kūrinys "I Was Made for Lovin’ You", turėjo patikti ir "Lordi" kompozicija "Believe Me". Po jos vėl grįžtama prie griežtesnio skambesio bei vieno ankstyvųjų grupės hitų "Devil Is a Loser". Kaip jau tapo įprasta, atliekant šią dainą vokalistas išskleidžia savo garsiuosius šikšnosparnio sparnus, o po paskutinių akordų muzikantai išeina į užkulisius.
Vis garsėjant plojimams ir šūksniams, kolektyvas netrukus sugrįžta bei praneša, kad dabar išgirsime dainą iš jų sėkmingiausiojo albumo "The Arockalypse".
„Ne, tai dar nebus ši daina“, - į žiūrovo spėjimą, jog netrukus nuskambės Eurovizijoje triumfavęs kūrinys, atsako Mr. Lordi.
"Who's Your Daddy?" priverčia judėti ir iki tol ramiau visą šou stebėjusius fanus ar bent išsitraukti filmavimo/fotografavimo techniką bei veiksmą scenoje įamžinti prisiminimui. Galiausiai jau tikrai einama link pabaigos - klavišininkė Hella demonstratyviai pasirąžo prieš pradėdama skambinti įžanginę "Hard Rock Hallelujah" melodiją ir netrukus visa publika drauge dainuoja į populiarumo viršūnę "Lordi" atvedusią dainą. Po itin teatrališko finalo Hella su Lietuvos žiūrovais pasidaro asmenukę, likę kiti muzikantai taip pat atsisveikina, bet nepasiduoda publikos prašymams pakartoti paskutinį kūrinį.
Lyginant visus suomių vizitus Vilniuje, galima pastebėti, jog šou elementų šįkart buvo kiek mažiau. Taip, pamatėme vieną "išplėštą" širdį, vieną "peršautą" žmogystą, tačiau nebuvo elektros kėdžių, nutrauktų galvų, numirėlių šokių, diskinių pjūklų ar N-18 vaizdų su moterimis, kurie jau yra tapę įprasta "Lordi" pasirodymų dalimi. Nepaisant to, scenos dekoracijos, naujieji muzikantų kostiumai ir kaukės vis dar atima žadą, o pridėjus įdomų grojaraštį (išgirdome daug iki tol Lietuvoje neskambėjusių dainų), jaukią aplinką (susirinko kur kas daugiau publikos nei 2010-aisiais) ir puikų įgarsinimą, gauname smagų vakarą, per kurį nebuvo kada nuobodžiauti. O visiems skeptikams galima atšauti parastais, bet teisingais žodžiais iš vienos "Lordi" dainos: "Now this is heavy metal! No matter what you say! The only righteous way!"

Vytenio Jurevičiaus (Vytenis Jurevičius things) nuotr.
Visa FOTOGALERIJA