Kai grupės vykdo aktyvią veiklą ne vieną dešimtmetį, laikui bėgant klausytoją darosi vis sunkiau nustebinti originaliomis idėjomis. Prie "Lordi" dainų ir įvaizdžio jau įpratome, bet muzikantai vis tiek negali nežavėti savo produktyvumu bei tuo, kad kiekvieną kartą atvykę į Lietuvą jie sugeba surengti labai smagius koncertus. Suomius Vilniuje paskutinį kartą matėme 2022-ųjų pabaigoje, o neprabėgus nė pusantrų metų šie pabaisos sugrįžo į klubą "Vakaris" pristatyti dar vieno naujo albumo.
Pastaruoju metu renginių stoka Vilniuje tikrai negalime skųstis, tad beliko tik spėlioti, kiek publikos spėjo pasiilgti 2006 m. "Eurovizijos" nugalėtojų. Menkas judesys "Pramogų banko" prieigose pasirodė apgaulingas - nors lauke šmėžavo vos viena kita persona, vidinė laiptinė buvo užpildyta laukiančių žiūrovų eile. Kadangi iki apšildančiosios grupės pasirodymo dar likęs nepilnas pusvalandis, jokios panikos nėra - geros 10 minučių ir jau galima užsiimti patogesnę vietą arčiau scenos ar pasipuošti šiandien koncertuosiančių grupių marškinėliais. O salės viduje sutinkame kiek mažiau žmonių nei per "U.D.O." (to koncerto lankomumą pakartoti pavyks tikrai ne visada), tačiau vis tiek jų susirinko pakankamai daug. Vadinasi, muzikantai turės stimulą dar kartą čia atvykti.

Vakaras prasideda pagal numatytą tvarkaraštį: 19.15 val. ant scenos žengia tarptautinė grupė "All For Metal", kurios šaknys glūdi ir didžioji dalis narių gyvena Vokietijoje. Gana nevienareikšmiškai vertinamas kolektyvas (susiraskite internete jų pernykščio albumo "Legends" recenzijas), bet jei nežiūrėsime į viską perdėm rimtai, muzikantai tikrai pasistengs, kad laukiantiems pagrindinių vakaro žvaigždžių žiūrovams laikas neprailgtų.
Grojaraštis prasideda nuo grupės vardu pavadinto kūrinio "All For Metal". Pasisveikinę su publika, muzikantai pasidžiaugia pirmą karta atvykę į mūsų šalį ir koncertą tęsia su "Fury of the Gods". Lyg veiksmo ant scenos būtų negana (ar kas nors bandė skaičiuoti, kiek scenoje viso buvo žmonių?), iš abiejų pusių laiptais aukštyn užlipo dvi šokėjos, o vokalistas Antonio Calanna nusileido iš aukštybių, o savo partijas atliko už tvorelės, pastatytos tarp žiūrovų ir scenos.
Atsikvėpę muzikantai papasakoja apie Skandinavijoje sėkmingai prasidėjusį turą bei netrukus sugroja "Raise Your Hammer". Į sceną atsinešęs milžinišką Toro kūjį, įspūdingų matmenų antrasis vokalistas Timas Schmidtas juo ir pamojuoja. Ne tokio galingo stoto dainininkui Antonio tą daryti (arba suvaidinti) sekėsi truputį sunkiau.
Publika iškart pamėgo šiuos atlikėjus, tad "Born in Valhalla" priedainį jau dainavo drauge. Paskui, kol skamba trumpas interliudas "Prophecy of Hope", trumpam muzikantai pradingsta nuo scenos. "All For Metal" nariai sugrįžta per "Mountain of Power", o jo finale minėtas T. Schmidtas viena ranka užsikėlė Antonio sau ant peties!
Po "Hear the Drum" ant scenos išvystame grupės marškinėliais pasipuošusias abi šokėjas. Paraginę nepamiršti po koncerto užsukti į atributikos kampelį, muzikantai visgi nusprendžia naujiems fanams tuos marškinėlius padovanoti. Šokėjos netrukus savo dėvėtus drabužius švystelėjo žiūrovams, bet po šou ne vienas vilnietis juos tikrai ir nusipirko.
"Legends Never Die" atlikimas įsiminė tuo, kad per jį bosistas Florianas įsimaišė tarp žiūrovų, kone visą kūrinį ten ir prabuvo bei netgi spėjo pabendrauti su jaunaisiais rokeriais.
Paskui muzikantai pranešė, kad netrukus išgirsime visiškai šviežią kompoziciją, kuri turėtų patekti į vasarą planuojamą išleisti naują albumą. Kolektyvas nepasakė, kaip ta daina vadinsis, bet labiausiai tikėtina, kad kompozicija bus pakrikštyta  "Gods of Metal" arba "Kings of Steel" vardu.
Pabaigai paliekamas "Goddess of War" ir tuo 45 minutes trukęs spektaklis pasibaigia. Tačiau netrukus muzikantai sukelia didelį šurmulį salės tolumoje, kai jie ištesi savo duotą pažadą ir pasirodo prie atributikos stendo. Netrukus nutįsta didelė eilė žmonių, norinčių nusifotografuoti arba pabendrauti.
Pagal vakaro meniu dabar turėjo būti pusvalandžio trukmės pertrauka, kol scena bus ruošiama grupei "Lordi". Tas pusvalandis praeina, tačiau dar papildomų 10 minučių tenka palūkėti papildomai. O kad tas laukimas neprailgtų, padeda fone skambančios "Slayer" dainos "Angel of Death" įrašas. Ne vienas žiūrovas itin entuziastingai reagavo į šį kultinį kūrinį.
Pagaliau šviesos salėje užgęsta, tačiau kaip ir 2022-aisiais, visi dar esame priversti išklausyti Mr. Lordi numylėtųjų "Kiss" kūrinį "God of Thunder". Po to į sceną ateina "Lordi" albumuose šaukinius įgarsinantis bei retkarčiais tekstus rašantis Ralphas Ruizas, kurio įžanga "Nosferuiz Horror Show" įveda mus į pagrindinę temą – klasikinio siaubo filmų įtakoto suomių albumo "Screem Writers Guild" pristatymą. Dviem jo kūriniais - "Unliving Picture Show" bei "Lucyfer Prime Evil" - ir pradedamas vakaras. Po šių kompozicijų grupės frontmenas kreipiasi į vilniečius lietuviškomis frazėmis "ačiū", "kaip laikotės" ir t.t. Dainininkas neslepia, kad tai jis nuskaito iš prieš jo akis padėto lapelio, tačiau tai vis tiek labai malonu ir smagu. Prieš tai paminėjęs, kad klubo "Vakaris" scena yra "pati aukščiausia visoje Visatoje", Mr.Lordi papasakoja, kad šis vakaras bus orientuotas į du albumus – pernai pasirodžiusį jau minėtą "Screem Writers Guild" bei antrąjį suomių darbą "The Monsterican Dream", kuriam šiemet sukanka 20 metų. Netrukus porą pastarojo disko dainų ("My Heaven Is Your Hell" bei "Blood Red Sandman") ir išgirstame.
Paskui scena paliekama vienam būgnininkui Mana, kuriam dabar patikėtos kelios minutės užimti publiką. Su tais "Lordi" mušamųjų solo būna labai įvairiai - kartais paruošiami įdomūs numeriai, o kartais – prašaunama pro šalį. Šįkart Mana pasirodymas buvo per viduriuką - besisukančius ratus matėme gan neseniai, bet "Žvaigždžių karų" melodija nuskambėjo visai gerai.
Į sceną sugrįžę visi muzikantai toliau pristatinėja šviežiausią "Lordi" opusą - išgirstame "In the Castle of Dracoolove", "Scarecrow" ir "Thing in the Cage". Tada didžiąją vakaro dalį scenos gilumoje buvusi klavišininkė Hella pagaliau sulaukia minutės, kai į ją nukreipiamos visos šviesos bei dėmesys. Po lėto klavišinių instrumentų solo seka lėta daina – prieš 20 metų sukurta baladė "The Children of the Night".
Paskui mūsų laukia nukrypimas nuo pagrindinių vakaro temų. Mr. Lordi paklausia, kas būtų, jei muzikantai sugrotų dainą nei iš naujausiojo albumo, nei iš 2004-ųjų disko? "Gal ir gale stovintys žiūrovai sakytų: aš žinau šią dainą", - svarsto kolektyvo lyderis. Publika tam pritaria ir paprašyti teisingai pabaigia ištarti dainos pavadinimą - "Who's Your Daddy?". Vilniečiai energingai įsijungia į šio hito atlikimą, o žiūrovus dar labiau įaudrino laiptais prie pirmųjų žiūrovų eilių nusileidęs gitaristas Kone. Tuo metu per priedainį vis klausinėdamas, kas yra tavo tėtis, dainininkas virš publikos galvų paleidžia dūmų patrankos salves.
Po to vėl sugrįžtama prie "The Monsterican Dream" 20-mečio pažymėjimo ir kaip senais gerais laikais dainų atlikimas paįvairinamas papildomais efektais. Per "Wake the Snake" vokalistas atsineša milžinišką dūmus leidžiančią gyvatę, bosistas Hiisi per savo solo partiją "išplėšia" mėsos gabalą iš ant scenos užklydusios nepasitenkinimą rodžiusios žmogystos krūtinės, o kūrinį "Kalmageddon" grupės lyderis sudainuoja apsivilkęs kailį su šviečiančiomis akimis.
Tam tikrų albumų sukakčių paminėjimai koncertuose turi didelį pliusą, nes neretai tomis progomis galima išgirsti gyvai skambančias dainas, dėl įvairių priežasčių nepatenkančių į įprastinį grojaraštį. Jei nemeluoja metraščiai ir atmintis, Lietuvoje niekad nėra skambėjusi puiki "The Monsterican Dream" kompozicija "Shotgun Divorce", kurią šįkart išgirstame ir kurią vainikuoja Mr. Lordi laikomo šautuvo šūvis, po kurio pasipila konfeti lietus.
Po gitaristo Kone solo vėl sugrįžtama prie prie aktualijų - nuskamba "Inhumanoid" bei "Dead Again Jayne", o pabaigai paliekama klasika. Tradiciškai, dainuodamas "Devil Is a Loser" "Lordi" frontmenas iškleidžia savo velniškuosius sparnus, o per "Would You Love a Monsterman?" įžiebiama grupės logotipo forma išdėliota girlianda. Žinoma, desertui atliekama "Hard Rock Hallelujah", po kurios suomių pabaisos atsisveikina.
Kaip ir 2022-aisiais, teatrališkų numerių buvo kiek mažiau nei kolektyvo karjeros pradžioje, tačiau viską kompensavo grojaraštis - šiandien nuskambėjo vos 5 dainos, grotos ankstesniojo turo metu. Tad jei lankėtės abiejuose renginiuose, abu koncertai turėjo pasirodyti panašūs, bet kartu ir labai skirtingi. Arba jeigu už metų ar dviejų "Lordi" vėl atvyks pas mus, nedvejokite - muzikantai tikrai pasiūlys pusantros valandos gero šou bei daug (ne)naujų kompozicijų, kurių šiandien neišgirdome.

Daugiau FOTOGRAFIJŲ