Nuo paskutiniojo greičiausiu pasaulyje tituluojamo gitaristo Michaelo Angelo Batio vizito Lietuvoje prabėgo beveik 8 metai. Per tą laiką muzikantas išleido albumą "More Machine Than Man" bei tapo visateisiu grupės "Manowar" nariu. Kol pastarasis kolektyvas ilsisi po vasaros festivalių sezono, jų gitaros virtuozas nusprendė surengti koncertinį turą po Europą, kuris dviem koncertais prasidėjo Lietuvoje - spalio 8 d. rokeris grojo Vilniuje, kitą dieną - Kaune.
Prieš nepilnas dvi savaites Vilniaus klube "Vakaris" roko muzikos mėgėjai rinkosi klausytis vokiško power metalo, bet "Gitaros legendų" ciklo renginys čia vyko dar praėjusių metų pavasarį. Kaip jau tapo įprasta tokio formato koncerte, klubo viduje lankytojams buvo įrengti staliukai, kur prie žvakių šviesos bei gėrimų vis gausėjanti publika laukė renginio pradžios.

Vakarą pradėjo italai "Project Czar", įžengę ant scenos apie 19.15 val. Trijulė vasarą triūsė įrašų studijoje, o kol klausytojai vis dar laukia naujojo albumo, būsimojo disko repertuarą bei senesnes dainas galėjome išgirsti gyvai. Žvelgiant iš muzikinės pusės, rokeriai inovatyvumu nepasižymi, o groja alternatyvų progresyvųjį roką, įkvėptą "Rush" ar "Porcupine Tree". Jiems skirtą pusvalandį italai išnaudojo savo kūrybos pristatymui, o pauzių tarp dainų metu vokalistas Ivanas Perugini dažniausiai apsiribodavo trumpomis padėkomis anglų, italų ar lietuvių kalbomis. Pasidžiaugę galimybe būti šiandien scenoje, muzikantai netrukus atsisveikino. Publika per apšildančiąją grupę nešėlo, nefilmavo, tačiau aplodismentų nepagailėjo.
Kaip buvo minėta, Michaelas Angelo Batio kol kas paskutinį sykį grojo Vilniuje 2017-aisiais tuometiniame "Rock River" klube, tačiau dar porą metų anksčiau jis lankėsi ir šioje salėje. To vakaro ryškiausi prisiminimai - 8 kg sverianti garsioji dviguba gitara, žiupsnelis smagių pasakojimų iš ilgametės rokerio karjeros ir daug muzikos, nemažą būrį fanų pakėlusios nuo kėdžių. Ar ir šįkart publika nepajėgs išsėdėti savo vietose, netrukus įsitikinsime.  
Jei apšildantysis kolektyvas truputį vėlavo pradėti groti, tai pagrindinė vakaro žvaigždė pasirodė vilniečiams lygiai numatytą 20 val. Kaip ir prieš dešimtmetį, vienas pirmųjų M.A. Batio klausimų publikai - ar mes gerai suprantame anglų kalbą. Tradicijos nesikeičia - gitaristas vėl mums priminė, kad šiandien pakanka gerai žinoti žodžius "heavy" ir "metal", o visą vakarą komunikuoti padės gera muzika.
Pagrindinis skirtumas nuo minėto ankstesniojo pasirodymo - tąkart amerikietis grojo su visa grupe, o šįkart girdėsime tik instrumentinę muziką - greta legendinio gitaristo buvo jau mums puikiai pažįstama italų pora: bosistas Francesco Caporaletti bei būgnininkas Roberto Pirami.
Po įžanginės kompozicijos muzikantai apšilo, o Michaelas papasakojo apie savo pažintį su grupės "Pantera" legenda Dimebagu Darrellu bei jam atminti atliko fragmentus iš vienos garsiausių Teksaso grupių kūrybos - "Cemetery Gates", "This Love", "Cowboys from Hell" ir kt. Dar nusistebėjęs, kaip jaunesnysis brolis Abbottas ragaudavo vieno vokiško gėrimo, surimtėjęs M.A. Batio perėjo prie savos kūrybos bei atliko "Rain Forest". 
Tada muzikantai prisiminė dar vieną gitaros genijų, kurio liūdną sukaktį neseniai minėjome. Prieš 5 metus šį pasaulį palikusio Eddie van Haleno gyvenimo keliai buvo kitados susikirtę su šiandien scenoje esančiu gitaristu. Michaelas papasakojo apie judviejų pokalbius užkulisiuose bei taip pat sugrojo "Van Halen" hitų savas interpretacijas - fanai tikrai turėjo atpažinti "Panama", "Ain't Talkin' 'Bout Love" ar "Jump" fragmentus. Po pripažintosios klasikos atėjo vėl laikas savai kūrybai - nuskambėjo "No Boundaries".
Per beveik pusę amžiaus trunkančią karjerą M.A. Batio buvo susidūręs ir su dar viena labai anksti išėjusia legenda - Randy Rhoads'u. Pasak Michaelo, jį nustebino tai, kad scenoje šis virtuozas atrodė esantis milžinas, tačiau susitikus akis į akį paaiškėjo, jog Ozzy Osbourne'o grupės narys buvo nedidelio ūgio. Tačiau tai nieko nepakeitė - savo indėliu į roko muziką Randy liko didžiu žmogumi, o jo atminimui muzikantai atliko "Crazy Train" ir "Mr.Crowley".
Kone prieš kiekvieną kūrinį M.A. Batio sakydavo, kad jis nesistengia kopijuoti šiandien aptariamų gitaristų grojimo manierų, o stengiasi išlikti originaliu bei būti savo paties geriausia versija. O kokia ji yra iš tikrųjų, pamatėme skambant dar vienai solinei kompozicijai "Hands Without Shadows".
Paskui muzikantas papasakojo apie susitikimą su dviem "Metallica" nariais, kurie prasitarė esantys dideli jo talento gerbėjai. Michaelas taip pat prisipažino, jog ankstyvaisiais 80-aisiais Larso ir Kirko atliekama muzika buvo sunkiausia, ką jam anuomet teko išgirsti. Savo improvizacijas gitaristas sudėjo į "For Whom the Bell Tolls", "Welcome Home (Sanitarium)" ar "Enter Sandman" atlikimą.
Galiausia atėjo momentas, privertęs daugelį žiūrovų aukštyn iškelti savo telefonus.
"Laikas groti dviem gitaromis", - pasakė M.A. Batio, o publika savo šūksniais tam tikrai pritarė. Kaip ir ankstesniais kartais, užsidėti instrumentą ant pečių gitaristui prireikė pagalbos iš šalies. Na, o kai pramankšta buvo padaryta, išgirdome beveik 10 minučių trukmės roko hitų popuri, tarp kurių - "Led Zeppelin", Ozzy Osbourne, "The Allman Brothers" ar Jimi Hendrixo kūriniai.
Tuomet visi muzikantai nusilenkė šiltai priėmusiai publikai, o pastarieji dar ilgai prašė atlikti dar bent vieną dainą. Ant scenos Michaelas nesugrįžo, bet netrukus muzikantas pasirodė klubo fojė, kur noriai dalijo autografus bei fotografavosi su gerbėjais. Šįkart nuo kėdžių pakilo ir arčiau scenos atėjo vos keli fanai, tačiau akivaizdu, jog visi liko patenkinti.
Pirmasis europinio turo koncertas įrodė, kad smagų ir įtraukiantį šou įmanoma padaryti be vokalisto. Turbūt visi "Vakario" lankytojai pritartų tą vakarą Michaelo pasakytiems žodžiams, jog klausytis "Warriors of the World United" yra smagu, tačiau lygiai taip pat smagu gali būti klausytis virtuoziško grojimo gitara.  
Jau kitą dieną trijulė koncertavo Kaune, o iki lapkričio pirmos pusės muzikantai surengs dar 21 pasirodymą Europoje. 

Dagiau FOTOGRAFIŲ