Jei iki 2015-ųjų jums nepavyko gyvai išvysti "Mötley Crüe", ko gero, po "The Final Tour" turo teko susitaikyti su ta mintimi, kad to šiame gyvenime ir nepamatysite. Visgi 2018 m. įvyko netikėtas ir nevienareikšmiškai vertinamas dalykas - grupė vėl susibėgo draugėn. Labai sunku prognozuoti, kiek ilgai truks ši idilė, tad ne vienas rokeris iš Lietuvos atidžiai sekė naujienas, kur šis kolektyvas bus arčiausiai mūsų šalies. Deja, pirminius planus sujaukė covid pandemija, o tą laiką vokalistas Vince Neil galėjo išnaudoti savo fizinei formai pagerinti (apie ją internete jau sklido daugybė pokštų), o kiti nariai - kurti naujas dainas. Vėliau Šiaurės Amerikoje sėkmingai praėjęs turas su "Def Leppard", "Poison" ir Joan Jett paskatino pagrindinius headlainerius keltis ir į Europą.

Tiesa, viską kiek apkartino žinia, kad nelabai draugiškai išsiskyrė "Mötley Crüe" bei jų gitaristo Mick Mars keliai. Bet į sveikatos problemų turintį muzikantą buvo jau sunku žiūrėti stebint 2015 m. įrašus. Tad jo vietą pakeitė ne mažiau žinomas gitaros virtuozas John 5, kuris su tuometiniais kolegomis iš "Marilyn Manson" prieš du dešimtmečius yra lankęsis Vilniuje. 
22 d. "Def Leppard" ir "Mötley Crüe" koncertu Šefilde pradėjo Europines gastroles, o saujelė gerbėjų Lietuvoje labiausiai laukė gegužės 31-osios, kai abu kolektyvai arčiausiai priartėjo prie mūsų šalies, nes buvo numatytas koncertas Krokuvoje. Jei iš pradžių šio turo pagrindiniais kaltininkais buvo laikomi būtent skandalingieji kaliforniečiai, ar dėl piktų replikų, kad "Def Leppard" forma yra šiuo metu geresnė, ar dėl to, kad neseniai jie išleido  albumą, šiemet programoje abu kolektyvai susikeitė vietomis ir turas yra co-headlining.
Bilietai į koncertą Krokuvoje po truputį tirpo ir panašu, kad prieš pat renginį buvo išparduoti, nes socialiniuose tinkluose buvo galima rasti ne vieną skelbimą, kurio autoriai ieškojo būdų patekti į areną. Keli žmonės stovėjo su panašaus turinio plakatais ir prie pat "Tauron" arenos, link kurios po truputį plūdo vis daugiau publikos. 
Kadangi iki koncerto pradžios likusi dar valanda, žiūrovai saulėtą vakarą dar nesiveržia į pastato vidų. Tad prie įėjimo beveik jokių eilių nėra, bet ilga virtinė žmonių stovėjo prie atributikos pardavėjų. Šiandien abi grupės siūlo labai įvairų drabužių asortimentą: yra ir šiam turui skirti specialūs marškinėliai bei netgi prekiaujama John 5 solo atributika. Bet neteko matyti nė vieno įrašo... Galbūt įrašų turėjo čia pat prisiglaudę apšildančiosios grupės "Pull The Wire" muzikantai, tačiau jie čia ilgai neužsibuvo, nes artėjo laikas lipti ant scenos.
Arenos viduje publikos dar nebuvo labai daug, o iškart į akis krito tai, kad parteryje visos vietos buvo sėdimos! Pagaliau foninė muzika nutildoma ir savo pasirodymą pradeda pirmasis kolektyvas. Šiaip visai smagus energingas rokas su punk priemaišomis, kur lenkų kalba dainuojama apie gyvenimą kelyje, studijas ar supuvusį lenkišką rokenrolą. Pusvalandžio trukmės grojaraštis baigiamas padėkomis už suteiktą galimybę būti čia bei... pasunkintu vesternu. Pasirodymas neprailgo, tačiau kažin ar tokios muzikos savo noru dažnai būtų galima klausytis. 
Paskui scena ruošiama "Mötley Crüe" muzikantams. "Def Leppard" marškinėliais vilkinčių fanų yra kiek daugiau nei antrųjų headlainerių, tačiau pastarieji yra aktyvesni ir triukšmingesni. Vos pradėjus groti "Wild Side" visi parteryje sėdėję žmonės atsistojo ir vėl prisėdo jau tik nulipus "Mötley Crüe" nuo scenos. Sėdėti nėra kada - iš šviesų suformuojami du apversti kryžiai, ekranuose sušmėžuoja pentagrama, o tai reiškia, kad dabar atėjo laikas "Shout at the Devil". Vince po to prisipažįsta, kad nėra buvęs iki šiol šiame mieste, pasidžiaugia gera publika ir paklausia, ar dar norėtume išgirsti senienų. Vėliau muzikantas paima pats į rankas gitarą ir pradeda skambinti "Don’t Go Away Mad (Just Go Away)" melodiją.
Prabėgus ketvirtadaliui pasirodymo jau gal galima daryti kokias nors išvadas? Nepaisant kritikos lavinos dėl natų neišdainuojančio frontmeno ar neva slaptai leidžiamų backtrack'ų, viskas atrodo tikrai puikiai. Daug lazerių šviesų, labai gerai pritapęs naujasis gitaristas ir seni bei naujesni hitai. Vienas pastarųjų - "Saints of Los Angeles" - iš kol kas tokio paties pavadinimo paskutiniojo albumo. Jei naujas būsimasis diskas turės dar bent kelis panašius kūrinius, tai bus dar vienas atsakas skeptikams.
Po dar poros kompozicijų išgirstame dainą, kuri iš dalies, yra kalta dėl to, kad "Mötley Crüe" šiuo metu matome scenoje. Jau kai kolektyvas buvo išsiskirstęs, biografiniui filmui "The Dirt" muzikantai įrašė kelias naujas kompozicijas, o netrukus po to išgirdome pirmuosius gandus apie galimą skandalingųjų amerikiečių sugrįžimą. Gal dėl to, kad šios titulinės šio filmo dainos iki šiol muzikantai nebuvo gyvai atlikę ankstesnių turų metu, V.Neilo akys neretai buvo nuleistos žemyn į, ko gero, ten esantį monitorių.
Po John 5 gitaros solo visi muzikantai atlieka jai įprastų koverių popuri - "Brownsville Station" kūrinį "Smokin' in the Boys Room", bitlų "Helter Skelter", "Sex Pistols" hitą "Anarchy in the U.K." ir "Blitzkrieg Bop", kurią sukūrė "Ramones".
Po to išmušė būgnininko Tommy Lee valanda. Jei šis muzikantas praveria burną - liūdna nebūna. "Ar jūs turite alaus?" - paklausia Tommy. "Ne? Šioje arenoje nėra alaus? Jūs turbūt juokaujate", - nustemba būgnininkas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad iš tikrųjų apsidairius aplinkui, neteko išvysti nė vieno bokalo. Arba tą vakarą šis gėrimas nebuvo populiarus, arba iš tikrųjų dėl kokių nors priežasčių alumi arenoje nebuvo prekiauta. 
"O kaip reikalai dėl papų? Jų šiandien taip pat nebus?" - akivaizdžiai nusiminęs vėl kalba T.Lee. Visgi muzikanto nuotaika pagerėja, kai pora merginų apnuogina krūtines. Čia linksmybės baigiasi - Tommy prisėda prie scenoje pastatyto pianino ir pradeda skambinti "Home Sweet Home" melodiją. Arenoje tuomet sužimba telefonų švieselės, tačiau vėl sugrįžtama prie tikro rokenrolo, kai atliekamos "Dr. Feelgood" ir "Same Ol' Situation (S.O.S.)". 
Iki tol sceną stebino tik gausybė šviesos efektų, o po to sulaukiame siurprizo. Jei "Iron Maiden" turi savo koncertuose pripučiamą Eddie, "Mötley Crüe" talismanas, be abejo, yra merginos! Netrukus scena papuošiama dviem milžiniškomis merginomis, o grojaraštis pratęsiamas su "Girls, Girls, Girls". Finalui paliekamos "Primal Scream" ir "Kickstart My Heart", po kurių muzikantai palieka sceną, o ekranuose pasilieka užrašas "Ačiū, Krokuva".
Pusvalandžio trukmės pauzė, per kurią scena ruošiama "Def Leppard" muzikantams, o ekranai išnaudojami reklamai - žiūrovams primenama, jog neseniai pasirodė su simfoniniu orkestru perrašytų hitų albumas "Drastic Symphonies", apie šį kolektyvą dar buvo parašyta knyga, o vienas grupės narys išleido drabužių seriją.
Galiausiai šiuos pranešimus pakeičia atbuline eiga einantis laikmatis, skaičiuojantis paskutines 5 minutes iki paskutiniosios šiandienos grupės pasirodymo pradžios. Netrukus išvystame visus muzikantus, kurie pradeda nuo kol kas naujausiojo studijinio disko "Diamond Star Halos" įžanginio kūrinio "Take What You Want". Kolektyvo frontmenas Joe Elliot tada užduoda lenkams klausimą: Do you wanna get rocked? Publika (ypač toji, dėvinti "Mötley Crüe" marškinėlius) į veiksmą scenoje žiūri kur kas ramiau, tačiau skambant laiko patikrintoms dainoms, prisijungia pajudėti. Ir kaipgi likti abejingiems, jei atliekamos "Animal", "Foolin'" ar "Armageddon It"?
Vėliau vokalistas primena, kad šis koncertas turėjo įvykti prieš pandemiją, tačiau kadangi muzikantai buvo priversti sėdėti namuose, jie laiko veltui neleido, o įrašė visą albumą, iš kurio išgirstame dar vieną dainą - "Kick". Po to ateina laikas klasika tapusiai baladei "Love Bites", kurią muzikantai atlieka šviečiančių žibintuvėlių ar telefonų švieselių fone. 
Kol visų akys buvo nukreiptos į "Def Leppard" narius, akylesni žiūrovai pastebėjo, kad pačiame scenos priekyje darbininkai greit įneša kelis mikrofonus. Kam viso šito reikia, sužinome netrukus. Visi kolektyvo gitaristai bei šį instrumentą į rankas paėmęs dainininkas akustiškai atlieka porą dainų - naująją "This Guitar" bei kur kas geriau pažįstamą "When Love and Hate Collide".
Paskui muzikantai sugrįžta prie mums artimesnio stiliaus, kuris kolektyvą ir išgarsino, o šlovingus 80-uosius mena ir ekranuose rodomos to meto vaizdo klipų ištraukos. Energinga "Rocket", lėta ir svajinga "Bringin' On the Heartbreak", tradiciškai pereinanti į instrumentinį kūrinį "Switch 625". O viskas užbaigiama būgnininko Rick Allen solo, po kurio šį roko herojų publika tiesiog apipila aplodismentais. 
Pačiai pabaigai paliekami patys didžiausi hitai, tokie kaip "Hysteria" ar "Pour Some Sugar on Me". Keista, bet gal dėl to, kad suspėtų į patogesnius autobusus, kai kurie žmonės dar nesibaigus koncertui pradėjo palikinėti areną, tad joje akivaizdžiai padaugėjo tuščių sėdimų vietų. Išklausome dar "Rock of Ages" bei "Photograph" ir muzikantai jau paskutinį kartą padėkoja lenkams bei palieka sceną. 
Net ir Lietuvoje grupę "Def Leppard" matę žiūrovai turėjo likti nenuvilti - išgirdome šiek tiek naujos kūrybos, kuri mūsų šalyje nėra skambėjusi, įdomu prisiminti bei palyginti ir senųjų hitų atlikimus. O bent pustuzinis tautiečių Krokuvoje tikrai buvo, nes pasibaigus koncertui lietuviška kalba liejosi tramvajaus stotelėje. Ir visgi visuomeniniu transportu buvo galima sugrįžti net ir sulaukus koncerto galo...
Taip pat nepaisant ant "Mötley Crüe" pilamo purvo, jų šou buvo tikrai geras ir jei kažkokias gudrybes muzikantai naudojo, norėdami nuslėpti tam tikrus trūkumus, to plika akimi nesimatė. Belieka tikėtis, kad tą vakarą Lenkijos vėliava mojavęs bosistas Nikki Sixx su savo sėbrais tesės savo pažadą ir Europą sugrįš jau su naujomis dainomis.