Kaip visada, apžvalgą apie paskutinę "Mystic Festival" dieną pradėkime nuo orų prognozės. Pagaliau galima konstatuoti tokį faktą - ši diena bus geresnė nei praėjusioji. Lietus nenumatomas tik labai vėlyvą naktį, o saulė taip pat garantuos, kad didžiąją likusio festivalio dalį šiltų drabužių neprireiks. O kadangi ir šeštadienio festivalio programa žada nemažai įdomybių (tarp kurių bus ir debiutas šioje šalyje, ir vienos grupės sugrįžimas į sceną po 5 metų pertraukos), pailsėję metalistai šeštadienį vėl būriais traukė link buvusios Gdansko laivų statyklos.
Ir vėl į akis kritusi detalė dėl publikos aprangos: jei ankstesnėmis dienomis "valdė" "Kreator", "Iron Maiden" ar "Megadeth" atributika, tai paskutiniąją dieną mados vėl truputį pasikeitė. Šįkart labai ryškiai matomos gausios "Slayer", "Satyricon" fanų pajėgos bei kitų juodmetalio grupių atributika vilkintys žmonės.

Į festivalio teritoriją pavyksta patekti tada, kai jau buvo prasidėjęs veiksmas Park scenoje. Joje - vokiečiai "Ghøstkid", atliekantys modernų electronic / dance metalą. Daug grimo, moteriški kai kurių narių drabužiai ir gan savita muzika, kurios klausosi kiek daugiau publikos nei vakar panašiu metu grojusių "Blood Command". Šį pavasarį kolektyvas išleido albumą "Hollywood Suicide", kurio kūrinius šiandien ir girdime. Nuskamba "Ugly", "Murder", "Dahlia" bei "toksiškus" santykius apdainuojanti "Heavy Rain". Paskui vokalistas Sebastianas pakviečia visus į vėliau vyksiančią autografų dalijimo sesiją bei atlieka senesniąją kompoziciją "Supernova". "Ghøstkid" frontmenas taip pat primena, kad grupė sugrįš į Lenkiją jau šį rudenį ir atsisveikina.
Ryte nemalonaus siurprizo sulaukė kolektyvo "Wargasm" fanai - likus vos kelioms valandoms iki numatyto pasirodymo paaiškėjo, kad britų duetas Gdanske nekoncertuos, o juos pakeis vietinė grupė "Mùlk", turinti tiesioginių sąsajų su mums kur kas geriau pažįstamu projektu "Me & That Man". Psichodelinį progresyvų roką grojantis kolektyvas gauna pačią didžiausią sceną, ne itin didelį klausytojų būrelį, tačiau didelio įspūdžio visgi nepadaro. Tad pats laikas apžiūrėti, kas vyksta kitur. Krokuviečių "Owls Woods Graves" atliekamo black / punk klauso labai daug publikos, be to, pavyksta suspėti į atmosferinio dark rock supergrupės "The Last Decade" pasirodymo pabaigą. Iš kolektyvų "The Mission", "Love Like Blood" ir "Nosferatu" narių suburtas projektas pasirodė orientuotas į labai gurmanišką skonį turintį klausytoją. Bet gal reiktų suteikti jiems antrąjį šansą. Juolab "The Last Decade" nariai, tik koncerto dieną į savo rankas paėmę naująjį singlą "War", jo pelną pažadėjo skirti fondui "Metal for Ukraine".
Įdomiausi iš visų šią minutę ant scenos esančių grupių pasirodė progressive sludge / post-metalą grojantys "Dvne", į kuriuos pasižiūrėti taip pat susirinko daug publikos. Pati škotų kūryba reikalauja atidumo klausantis, tačiau kaip jau būdavo šiame festivalyje kone kasdien - kol jėgos nėra apleidusios kūno, iki šiol į grojaraščius nepatekusių atlikėjų pasirodymai prabėga greitai ir maloniai. Ne išimtimi tapo ir "Dvne" - ilgos, masyvios kompozicijos prikaustė žiūrovų dėmesį bei į kurias jau atkreipė dėmesį ir "Metal Blade" leidybinė kompanija.
Antrojoje pagal didumą scenoje šiuo metu publiką džiugina "Until I Wake", grojantys "linkinparkišką" muziką. Visgi beveik be jokio stabtelėjimo eikime prie pagrindinės scenos, kur netrukus čia pasirodys mums iš "Iron Maiden" apšildymo bei pernykštės "Eurovizijos" gerai pažįstami vokiečiai "Lord Of The Lost". Pradėję nuo "The Curtain Falls", Hamburgo rokeriai pasirodymą tęsia su "The Future of a Past Life" ir "Full Metal Whore". Dienos šviesoje jų šou gal ir nėra toks įspūdingas, koks galėtų būti vakare, bet tiems, kas žino ne tik eurovizinę dainą, veiksmas scenoje turėjo patikti. Nors "Lord Of The Lost" atstovauja toli gražu ne ekstremaliausią stilių, bet per jų pasirodymą vyksta tradicinės metalinės muzikos renginiams būdingos šėlionės.
Dainą "Raining Stars" vokalistas Chrisas sudainuoja atsirėmęs į sceną bei pirmas publikos eiles skyrusią apsauginę tvorelę. Per "Fists Up in the Air" dainininkas pakviečia žiūrovus į circle pit'a, lenkiškai dėkoja šiltai sutikusiems fanams, o savo grojaraštį pabaigia ir popmuzikos mylėtojams pažįstama kompozicija "Blood & Glitter".
Vokiečiams nulipus nuo scenos, žiūrovai turi du pasirinkimus: skubėti pažiūrėti antrąją švedų "Bewitched" pasirodymo pusę arba likti prie šios scenos ir laukti "Slayer" gitaristo naujosios grupės debiuto šioje šalyje. Kadangi tuo metu kitose festivalio zonose nevyks jokie kiti koncertai, saugiau pasirinkti antrąjį variantą, nes netrukus čia turėtų suplūsti didelė Kerry King'o fanų minia.
Truputį keista, kad vienam laukiamiausių atlikėjų buvo skirtas ne pats geriausias laikas. Dar šviečiant saulei paruošiama scena, o netrukus pasirodo ir patys "Kerry King" muzikantai. Žinoma, visą grojaraštį sudaro pavasarį pasirodžiusio debiutinio disko "From Hell I Rise" dainos. Pradėję pasirodymą nuo "Where I Reign", iš metalo muzikos superžvaigždžių sudarytas kolektyvas paskui apdainuoja politikus bei jiems iš paskos sekančią avių bandą dainoje "Toxic". Vėliau išgirstame puikiu gitaros rifų prasidedančią "Trophies of the Tyrant". K.Kingas pasikeičia gitarą, gurkšteli alaus it tęsią tūlam "Slayer" fanui tobulą vakarą.
Keliuose interviu muzikantas yra minėjęs, kad būsimuose koncertuose planuoja gyvai atlikti ir kelias "Slayer" dainas. Būtent dabar ir išgirstame "Disciple". Dar po poros kūrinių būgnininkas Paulas Bostaphas pradeda mušti "Raining Blood" ritmą. Jei ir iki tol žiūrovai pakankamai aktyviai palaikė kolektyvą, per šią kultinę kompoziciją įsisuko toks circle pit'as, kad virš publikos pakilo didžiulis dulkių debesys. Paskui vokalistas Markas Osegueda pažadėjo sugrįžti į Lenkiją, jei per paskutiniąją dainą "vieni kitiems padarysime įspūdį". Nuskamba titulinė naujausio K.Kingo darbo kompozicija ir muzikantai atsisveikina.
Ant netoliese esančios Park scenos tuo metu užlipa Švedijos black metal legendos "Dark Funeral". Jau pats grupės pavadinimas kužda, kad Stokholmo muzikantų kūrybą klausyti ar stebėti geriausia būtų tamsoje. Bet 20 val. saulė dar tik leidžiasi, todėl labai neįprastai atrodo muzikantų grimai, o scenos gilumoje pakabintų dekoracijų detales dienos šviesoje taip pat ne visas galima įžiūrėti. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis stebėti daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojančio kolektyvo pasirodymo panoro daugybė žmonių. O šiandien išgirstame tiek vėlesnius kūrinius ("As One We Shall Conquer", puikiai nuskambėjusį "When I'm Gone" iš naujausiojo disko), tiek ankstesnįjį "The Arrival of Satan's Empire" bei jubiliejaus proga neseniai perrašytą debiutinio EP kompoziciją "Open the Gates".    
Grupės frontmenas Heljarmadr primena, kad savo tiesas "Dark Funeral" skleidžia jau 30 metų, o netrukus atlieka kūrinį apie "lojalumą iki mirties" "Unchain My Soul". Netrukus, ko gero, nuo netoliese esančios upės atskrenda pora paukščių, vienas kurių bando rasti užuovėją... scenos palubėse. Visgi juodmetalis jį atbaido, nors vėliau jis dar kartelį čia sugrįžo. Pabaigai švedai pasilieka dainą "Where Shadows Forever Reign", per kurią Heljarmadr pamojuoja grupės vėliava, o paskui atsisveikina.
Didžiojoje scenoje netrukus ruošiasi pasirodyti britų rokeriai "Enter Shikari", tačiau dabar paskutinį kartą sugrįžkime į šiltas klubo "B90" patalpas, kur koncertuos olandai "Asphyx". Iš pradžių čia buvo užimtos tik geriausią matomumą turinčios erdvės, tačiau netrukus klubas užsipildo sausakimšai.
"Ar esate pasiruošę rimtam death metalui?" - klausia netrukus ant Shrine scenos pasirodęs vokalistas Martinas van Drunenas su kolegomis bei pradeda savo grojaraštį nuo "The Quest of Absurdity". Vėliau kolektyvo frontmenas kone kiekvieną dainą kažkam dedikuoja - Gdansko miestui, savo garsistams, neseniai Lenkijos pasienyje žuvusio kario šeimai. O nuskamba "Vermin", "Molten Black Earth", "Scorbutics", "Forerunners of the Apocalypse" ir "Deathhammer", kurio priedainį drauge puikiai atlieka ir žiūrovai. Martinas būtent publikai skiria daug pagiriamųjų žodžių, nes pasak jo, kiekvieną kartą Lenkijoje besisvečiuojantys olandai čia puikiai praleidžia laiką.
"Asphyx" vokalistas dar primena, kad tik drauge kovodami galime nugalėti rusus, o likusių poros dainų žada nepristatinėti, nes fanai ir taip jas turėtų atpažinti. Per "The Rack" net ir garso operatorius įnirtingas purtė galvą, o galiausiai M.van Drunenas pristato visus šiandien scenoje esančius muzikantus bei atlieka "Last One on Earth".
Vakarop lauke pradėjo temperatūra kristi, bet klube po Nyderlandų death metal legendų pasirodymo buvo karšta it pirtyje.
Bet dabar vėl skubėkime prie Park scenos, kur jau prasidėjo dar vienas ypatingas pasirodymas. Rudenį norvegai "Satyricon" pranešė, kad po 5 metų pertraukos kolektyvas žada lipti ant scenos kai kuriuose Europos vasaros renginiuose. Vienas jų ir yra "Mystic Festival", o šiuose koncertuose prie gyvos grupės dar prisijungė legendinių "Anthrax" bosistas Frankas Bello.
Šiam vakarui Oslo black metal legendos paruošė pasirodymą, aprėpianti beveik visus kolektyvo egzistavimo etapus. Pradėję nuo kol kas naujausiojo disko "Deep Calleth Upon Deep" kūrinio "To Your Brethren in the Dark", vėliau klausytojus muzikantai nukelia į praėjusį amžių bei atlieka "Forhekset". Po kompozicijos "Now, Diabolical", frontmenas Satyr primena, kad net 5 metus grupė nekoncertavo, o dabar jaučia ypatingą jausmą vėl stovėdami scenoje.
Po titulinės "Deep Calleth Upon Deep" albumo dainos vėl mums pasiūloma pasiklausyti ankstesniųjų kūrinių "Filthgrinder", "Black Crow on a Tombstone" bei netgi debiutinio disko "Dark Medieval Times" įžanginės kompozicijos "Walk the Path of Sorrow".
Dar po kelių dainų Satyr pasiskundžia, kad šiuo metu jo matomas pit'as yra gerokai per mažas, o jis norėtų išvysti didesnį. Ar publika išpildė šį muzikanto prašymą, iš tolėliau pamatyti neteko.
Finalui "Satyricon" paliko "Mother North" ir "K.I.N.G.", po kurių žiūrovai paskutinį kartą pakviečiami į prie pagrindinės scenos. Paskutinės 90 minučių buvo skirtos britų metalcore kolektyvui "Bring Me the Horizon". Kaip buvo rašyta anksčiau, kasdien festivalyje padaugėdavo žiūrovų, vilkinčių tos dienos headliner'ių marškinėliais. Šeštadienį pavyko atkreipti dėmesį tik į 3 paaugles su Šefildo muzikantų atributika. Didžiulė scena, daug vaizdo efektų, minios žiūrovų. Lyg ir viskas neblogai, bet po "Satyricon" dar sunkiai sekėsi "persijungti" į moderniosios sunkiosios muzikos režimą. Po maždaug pusės pasirodymo iš planuotų 90 minučių pakako suprasti, kad old-school'ą labiau mėgstančio klausytojo pervilioti į moderniojo metalo fanų stovyklą nepavyks. O koncerto metu panašiai galvojančių buvo ne vienas, nes festivalio zoną palikinėjo pavieniai žiūrovai ar nedideli būreliai lankytojų, norinčių greičiau ir patogiau pasiekti namus. Tad šiemet su "Mystic Festival" atsisveikiname, o kaip vėliau paaiškėjo, "Bring Me the Horizon" pasirodymą iki galo stebėję žiūrovai gavo lietaus.
Šių metų sunkiosios muzikos maratonas baigėsi, o dar vykstant festivaliui sulaukėme žinių, kad lygiai toje pačioje vietoje metalistai bus laukiami 2025 m. birželio 4-7 dienomis.        

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)