Dar praėjusių metų "Mystic Festival" metu sužinojome datą, kada sunkiosios muzikos mėgėjai vėl rinksis Gdansko laivų statyklos teritorijoje. Birželio 4-7 dienoms Lenkijos uostamiestyje susirasti nakvynę buvo pakankamai sudėtinga, nes vis labiau populiarėjantis renginys susilaukė dar didesnės metalistų minios dėmesio. O bilietus visoms keturioms festivalio dienoms nusipirkusiųjų žiūrovų laukė staigmena - oficialios renginio pradžios išvakarėse jiems buvo padovanoti grupių "Wormrot" ir "Bleach Drinker" pasirodymai. Tad jei trečiadienis dar laikoma "Mystic Festival" "apšilimo" diena, galima pajuokauti, kad šiųmetinio renginio atidarymas truko net du vakarus iš eilės.

Iš pradžių - apie pirmąjį "apšilimo" vakarą. Tam, kad prieš festivalį prie įėjimo nesusidarytų spūstys, nebe pirmus metus renginio išvakarėse klube "Wydział Remontowy" yra keičiami žiūrovų bilietai į festivalio apyrankes ar media akreditacijų korteles. Metus nesimatę sunkiosios muzikos mėgėjai čia pat gali susidaužti bokalais bei pasidalinti pernykščių koncertų prisiminimais ir šių metų lūkesčiais. 2025-ųjų naujiena - šiems festivalio lankytojams organizatoriai pasiūlė apsilankyti klube dviejų grupių pasirodymuose. Kadangi prie klubo driekėsi milžiniška lankytojų eilė, buvo galima numanyti, kad prie scenos pavyks prasibrauti tikrai ne visiems. Ne veltui organizatorių pranešimai teigė, jog "kas pirmesnis, tas gudresnis" - maždaug "nArauti" dydžio patalpa (tik su labai žema scena, panašia į buvusiame "Rock River Club") akimirksniu prisipildė žmonių, o taip pat lankytojai vaizdą scenoje galėjo stebėti per ekraną. Stovintieji prie baro taip pat galėjo matyti bent dalį scenos ir pirmąsias žiūrovų eiles. Švedų grinderių "Bleachdrinker" frontmenė Simone pasistengė, kad pastarieji matytų ne tik bandančią moshintis (kiek tai leido beveik sausakimša patalpa) publiką, nes vokalistė porą kūrinių atliko įsikabinusi į palubėje pakabintas konstrukcijas. Naivu tikėtis, kad grindcore koncertas gali trukti ilgai - žiūrovams buvo pasiūlytos 20 minučių muzikos, kurios grojaraščio didžiąją dalį sudarė pavasarį pasirodžiusio albumo "Love Songs" kūriniai.
Po pertraukėlės ant scenos užlipo Singapūro grindcore legendos "Wormrot". Pažiūrėti pernai originalia sudėtimi atsikūrusio ir "Earache Records" kompanijos globojamo kolektyvo taip pat susibūrė sausakimšas klubas. O tokioje patalpoje tikrai pavyktų sėkmingas stage-diving'as, ką vienas žiūrovas ir įrodė. Vėl kai kas bandė moshintis, vėl publika griausmingai suošdavo po kiekvienos kompozicijos ir vėl nepaleido muzikantų nuo scenos, kol šie neatliko papildomos dainos. Singapūriečiai scenoje praleido apie 35 minutes, o tuomet "Wydział Remontowy" lankytojai vėl sugrįžo prie baro ar staliukų, prie kurių buvo girdima anglų, olandų, suomių, lenkų ir, be abejo, lietuvių kalba.
Išaušęs trečiadienis pasisveikino SMS pranešimais apie netrukus Lenkiją paliesiantį cikloną ir vakare numatomą liūtį. Tokia jau ta mūsų regiono renginių realybė ir nieko nepakeisi - reikia pasiruošti tinkamą aprangą, bet tikėtis geriausio. Šiemet festivalio teritorija atsivėrė visa valanda vėliau nei pernai, o pirmosios grupės, kurioms patikėta pradėti oficialią "Mystic Festival" programą - lauko "Park" scenoje grojantys Varšuvos trašystai "Diving Stove" ir klube "Drizzly Grizzly" (aka "Sabbath" scenoje) pasirodysiantys estai "Intrepid". Apylygiai kolektyvai, bet eiti stebėti Talino death'erių nusveria tas faktas, kad prieš renginį pastarieji mums davė įdomų ir nuotaikingą interviu. Kadangi "Intrepid" koncertas numatytas "Sabbath" scenoje, reikia prisiminti taisyklę - jei anksčiau neužsiimsi patogios vietos, vėliau pasirodymą teks stebėti iš labai toli ir labai nepatogiai. Tad kol kas planai apžiūrėti festivalio teritoriją atidedami vėlesniam laikui. Prie "Sabbath" scenos jau būriuojasi nemažas būrys publikos, o sulig planuota 15.45 val. užsipildė ir visas klubas. Pasirodymo dieną buvo išleistas naujas estų albumas "Juxtaposition", kurio dainas muzikantai ir netgi dar naujesnius kūrinius žadėjo atlikti. Grupės lyderiui gitaristui Simo Atso paklausius, kas iš esančių salėje yra matęs "Intrepid" gyvai, pakilo vos kelios rankos. Puiki proga prisistatyti - tas ir buvo padaryta su tokiais kūriniais, kaip "Sensationalized" ar "Opiated Consumption". 
Mums duotame interviu "Intrepid" įkūrėjas užsiminė apie tai, kad grupei nepatinka, jei žiūrovai koncertuose pasitinka šaltai. Šįkart Talino kolektyvui prisiminimai turėjo likti malonūs, nes įsibėgėjus pasirodymui publikos tarpe užsikūrė smagus mosh pit'as.
Po gero pusvalandžio estiško death'o atsidarė dar dvi erdvės - klube "B90" (aka "Shrine" scenoje) pasirodė lenkų black'eriai "Martwa Aura", o ant lauke esančios "Desert" scenos turėjo lipti britų death metal/hardcore kolektyvas "Burner". Beje, o kur ta pastaroji scena, jei pernykštėje vietoje šiuo metu įkurta pokalbių erdvė? Garsai nuvedė dešiniau, kur iki tol įprastai buvo įrengiami tik prekybos taškai arba gultai poilsiui. Jei ankstesniais metais "Desert" scena būdavo kukli vieta su medine pakyla žiūrovams, šiemet prasiplėtė ne tik pavadinimas (pilnas vardas - "Monster Energy Desert Stage"), bet ir pati scena padidėjo kone iki "Park" dydžio ir puikiai tarnautų kaip pagrindinis stage'as kokiame nors mažesniame festivalyje. 
Taigi, šįkart garbė ją atidaryti teko Londono ketveriukei. Publikos susirinko pakankamai nemažai - dalis jų slėpėsi pavėsyje (lauke tvyranti maždaug +25°C temperatūra ir giedras dangus piršo mintį, kad gal sinoptikai suklys dėl vakaro prognozių), dalis jų net ir kepinant saulei įsiliejo į circle pit'ą. O scenoje skambėjo neblogas modernus metalas ir bene kiekvieną kūrinį grupės frontmenas Harry Nott'as kažkam dedikavo (pvz., Ukrainos laisvę ginantiems kariams) arba savo kūryba skatino kovoti prieš kažką (viename kūrinyje sklido prakeiksmai vagims ir panašaus plauko scameriams).    
Kadangi perkėlus "Desert" erdvę dešiniau tapo kur kas greičiau ir patogiau pasiekti "Park" sceną, dabar visi žvilgsniai krypsta būtent ten, nes netrukus čia pasirodys prancūzai "Alcest". Vos prieš pusmetį poetiškasis kolektyvas viešėjo Vilniuje, tačiau išliko toks klausimas: kaip muzikantai su savo gervėmis ir mėnuliu atrodys ne jaukiame "Lofte", o saulės šviesoje? Pastaroji problema atpuolė kone akimirksniu, nes dangus netrukus apsiniaukė ir tapo akivaizdu, kad lietpalčių šį vakarą tikrai prireiks. Tad šviečiantis mėnulis dekoracijoje atrodė taip pat puikiai, kaip ir Lietuvoje, o parinkti geriausi hitai ("Sapphire", "Écailles de Lune - Part 2") viską tik papildė ir leido mėgautis koncertu. Per "Flamme Jumelle" jau pradėjo lyti, tačiau pakankamai šiltas oras negalėjo sugadinti nuotaikos. Kai po "Autre Temps" muzikantai atsisveikino, apėmė nuostaba, kaip greit pralėkė šis pusvalandis ir tikrai prancūzai nesugros "L'Adieu". Gal dėl to, kad "Alcest" kūryba neskirta vakarėliams ar kasdieniam klausymui, pernykščio pasirodymo Vilniuje prisiminimai buvo kiek primiršti. Šiandienos grojaraštis Gdanske tuos įspūdžius atgaivino bei priminė, koks geras koncertas vyko "Lofte" anąkart. 
Dabar vėl sugrįžkime prie "Desert" scenos. Dar tuo metu, kai joje grojo "Burner", pro žiūrovus praėjo keli muzikantai su kortelėmis "Artist", kurie nešėsi savo instrumentus. Amerikiečių "Castle Rat" didžioji dalis narių slepia savo veidus po grimu ar kaukėmis, bet labai tikėtina, kad tai buvo jie. Dar gana jauną ir išvakarėse Kauno klube "Lemmy" koncertavusį kolektyvą gal kitąkart prie scenos veš mikroautobusas, kaip yra daroma su didžiausiomis žvaigždėmis? Visko gali būti, nes potencialo tam tikrai yra daug. Jei kalbėtume tik apie muziką, okultinis doom metalas gal ir nepaliktų labai ryškaus įspūdžio, bet originalus įvaizdis bei šou ant scenos nuteikia, kad šio pasirodymo nevalia praleisti, koks lauke oras bebūtų. Ir nesvarbu, kad šalimais groja jau kažkada Vilniuje matyti techniškieji italai "Hideous Divinity". 
Kiekvienas "Castle Rat" muzikantas vaidina kažkokį personažą - čia turime Žiurkių karalienę, Grafą, Maro daktarą, Druidą, o retkarčiais dar į sceną ateina pamojuoti dalgiu Žiurkių giltinė. Naujas grupės albumas dienos šviesą išvys tik šį rudenį, tad šiandien Lenkijoje nuskambėjo ankstesnio disko "Into the Realm" repertuaras ir istorija. Ne tik atliekamos dainos, bet ir papildomi performansai, per kuriuos buvo geriamas "kraujas", vyko karalienės ir giltinės dvikova, prikaustė didelį žiūrovų dėmesį, nepaisant to, kad orai jau visiškai subjuro ir pradėjo pliaupti lietus. Publika kantriai stovėjo ir tik tada, kai artėjo gretimoje scenoje numatytas black metalą grojančių merginių "Witch Club Satan" pasirodymas, o lauke prie lietaus dar prisidėjo griaustinis su žaibais, tuomet publikos gretos lauke gerokai praretėjo. Visgi likusieji turėjo likti patenkinti reginiu, o vokalistė Riley Pinkerton-McCurry nusipelnė pagalbos už gebėjimą valdyti publiką. 
Net ir esant geram orui prisibrauti prie "Sabbath" scenos yra ganėtinai sunku, tad naivu tikėtis, kad "Witch Club Satan" pasižiūrėti pavyks, kai Gdanske pildėsi pesimistinės sinoptikų prognozės. Taip ir nutiko - prie minėtos scenos lauke driekėsi labai didelė eilė publikos. Sušilti norintys žiūrovai slėpėsi klube "B90", kur dar tik buvo ruošiamasi amerikietiško black/speed projekto "Midnight" koncertui. Mintis tuo metu pavakarieniauti taip pat nepasirodė gera, nes po stogu esančioje maitinimo zonoje taip pat būriavosi galybė žmonių. O lauke jau savo pasirodymą pradėjo amerikietiško deathcore žvaigždės "Whitechapel" su savo trimis gitaristais. Nors lauke vis dar pliaupė lietus, Tenesio kolektyvą stebėjo pakankamai daug publikos, nekreipusios dėmesio į prastus orus. Galiausiai debesys pasitraukia, dangus prašviesėja, padaugėjo veiksmo ir žiūrovų tarpe - ant žolės įsisuko didelis circle pit'as. 
Nors grupei buvo skirta nelabai daug laiko (nepilna valanda), neretai dainas skyrė ilgokos pauzės, per kurias lenkai žiūrovai skanduodavo savo "napierdalać". Muzikantai pamalonino tiek senesnėmis dainomis, tiek ir naujausio disko "Hymns in Dissonance" repertuaru ("Hate Cult Ritual", "Diabolic Slumber"). Modernaus metalo mėgėjai vaizdui ir garsui tikrai liko neabejingi. Vokalistas Philas Bozemanas keliskart padėkojo senai nematytiems lenkų fanams bei publikai, nepabūgusiai lietaus. Ištikimiausi buvo apdovanoti geru pasirodymu, o gamta paskui taip pat parodė savo gailestį - vienu metu dar "Whitechapel" esant scenoje, švystelėjo saulė.
Vienas dalykas, kiek apkartinęs Lietuvos metalistų kelionę į Gdanską - daugumai jų teko praleisti antradienį Vilniuje vykusį "In Flames" koncertą. Visgi visus tris "Compensa" salėje grojusius kolektyvus bus galima išvysti Lenkijoje. Vienas jų - "Unprocessed" - pasirodė Gdanske jau trečiadienį. Vokiečių progresyviojo metalcore grupė čia sutraukė daugiau žmonių nei Lietuvoje, tačiau vis tiek buvo sudėtinga perjungti smegenis taip, kad jos neprimintų, jog "čia tie, kur Vilniuje apšildė "In Flames". Scenoje vaizdas neiškrenta iš bendro konteksto, bet ir didelio įspūdžio nepalieka. Tad dabar yra puiki proga apsižvalgyti į publikos madas. Kaip ir galima tikėtis, Gdanske galima išvysti kone visų esminių Lenkijos sunkiosios scenos grupių atributika vilkinčius fanus. "Devilstone" ar "Diktatūra" marškinėliai tik patvirtina, kad "Mystic Festival" labai populiarus tarp mūsų tautiečių. O iš šiandien koncertuojančių grupių netikėtai daugiausiai fanų turi "Alcest". Po to rikiuotųsi "Exodus" bei "Combichrist" atributiką vilkintys žmonės. Yra vienas kitas žiūrovas su "Alice in Chains" marškinėliais. To priežastis - netrukus pasirodysiantis šio grupės lyderis Jerry Cantrellas su savo soliniu kolektyvu. Pažiūrėti į Sietlo scenos legendą susirenka bene didžiausia minia šiandien. Išvydus šiandieninės grupės sąstatą bei pasiklausius pirmąsias dainas kilo klausimas, kodėl šie kūriniai visgi nebuvo skirti "Alice in Chains" repertuarui, juolab į grojaraščius įtraukiami ir pastarojo kolektyvo kūriniai. Tačiau ne taip svarbu, jei viskas daroma profesionaliai. Nuo "Psychotic Break" pradėję pasirodymą amerikiečiai nudžiugina lenkus kultiniu "Them Bones". Publika kelis kartus pauzių tarp dainų metų skandavo Jerry vardą, o pastarasis tokiomis kompozicijomis, kaip "Vilified", "Afterglow" ar "I Want Blood" įrodė, kodėl šis muzikantas turi užsitarnavęs net ir grunge muzikos nemėgstančių metalistų pagarbą. Be abejo, per J.Cantrello koncertą publika nesimoshina ir kitaip nekvailioja, tačiau išgirdus "Would?" rifą, žiūrovų tarpe nuvilnija toks pasimėgavimo atodūsis, lyg sulaukus smagaus thrash metal hito. Sulig kiekvienais metais tūlą metalistą sujaudinti yra vis sunkiau, bet būtent šio "Alice in Chains" hito atlikimas ir buvo vienintelis pirmosios dienos momentas, kai kūnu perbėgo šiurpuliai.
Po dainos Jerry pristatė greta jo šiandien esančius muzikantus ir atliko dar kelis solinio etapo kūrinius ("Brighten", "Had to Know"). Pabaigai paliekamas dar vienas "Alice in Chains" hitas "Rooster", per kurį į viršų kilo daugybė filmuojančių įrenginių. Atlikėjas pora minučių net viršijo jam skirtą laiką ir tik tada atsisveikino.
Kadangi J.Cantrellas truputį susivėlino, per 3 minutes nusibrauti iki "B90" klubo yra neįmanoma, tad tenka susitaikyti su mintimi, kad Norvegijos simfoninio black metalo legendų "The Kovenant" pasirodymo pradžią teks praleisti. Visgi pasiekus klubą (arba sceną "Shrine") laukia netikėtumas - joks veiksmas čia dar nevyksta! Tik po gerų 15 min. scenos gilumoje išvystame senąjį "Covenant" logotipą ir negana to kad jau ir taip atsiliekama nuo grafiko, koncertas pradedamas labai ilgu intro. Dar viena blogybė, apie kurią žinota iš anksčiau - "The Kovenant" pasirodymo galas persiklos su "Exodus" koncerto pradžia. Planuojantiems stebėti scenoje Gary Holtą ir co. nuo pat pradžių, nėra prasmės dabar grūstis į klubo "B90" priekį. Deja, taktika stebėti norvegus iš tarpdurio nepasiteisina - ši erdvė labai artima mūsiškiam "Loftui", tik daug didesnė ir turinti matomumą ribojančias kolonas. Tad iš toli žiūrint koncertą, neverta tikėtis gero garso ir gero vaizdo. Tokiomis sąlygomis kantrybės užtenka tik porai pirmųjų kūrinių "The Sulphur Feast" bei "Bizarre Cosmic Industries".    
Kol žiūrovai stebi "The Kovenant" ir lauke grojančius amerikiečių rokerius "Halocene", galima ramiau pasižvalgyti po "Mystic Festival" teritoriją. Visą dieną prie oficialios atributikos buvo nusidriekusios pirkėjų eilės, netrūko melomanų ir prie įrašų pardavimų vietos. Kaip žinote, kiekvienais metais festivalis turi savo himną, o šiemet jo autoriai - šeštadienį čia pasirodysiantys lenkų death metal legendos "Vader". 2025-aisiais pasirodė net trijų rūšių dainos "Unbending" vinilinės plokštelės, kurias jau net renginio išvakarėse nešiojosi vienas kitas kolekcionierius. Kitas bene įspūdingiausias čia parduodamas įrašas - 8LP "Sepultura" 1998-2009 m. albumų rinkinys "Sepulnation".
Sutemus ir orui vėl po truputį niaukiantis dangui, pats laikui ateiti iki "Park" scenos, kur jau vyksta pasiruošimo "Exodus" pasirodymui darbai (visus labai pralinksmino jau kažkur girdėta frazė: "I have ONE Polish friend and CZECK ONE TOO"). Dar per soundcheck'ą pradeda lyti, tačiau kadangi festivalio teritorijoje jau nuo pavakario telkšojo balos, jau niekas negali nustebinti ar sugadinti nuotaikos, juolab žinoma, kad netrukus išgirsime apie 70 minučių old-school thrash metal dozės. "Exodus" nėra lankęsi Lietuvoje, tačiau prieš keliolika metu Kalifornijos legendų kolektyvas yra šmėkštelėjęs mūsų apžvalgose iš užsienio vykusio renginio. O jau paskelbus apie šios grupės dalyvavimą Lenkijos festivalyje, trenkė žinia it perkūnas iš giedro dangaus - garsiausiuose "Exodus" albumuose dainavęs Steve'as "Zetro" Souza buvo išmestas iš kolektyvo. Žiūrint iš istorinės perspektyvos - truputį gaila. Žiūrint iš nūdienos aktualijų ir dainininko pezalų MAGA tema - senai taip reikėjo. Taip į "Exodus" vėl sugrįžo Robas Dukes'as ir vėl tas pats sąstatas, apie kurį rašėme dar 2008-aisiais, šįkart stos prieš lenkų publiką. Po "Queen" "We Will Rock You" įžangos thrash metalo mėsmalė prasideda nuo "Bonded by Blood". Nuo pat pirmų minučių net neraginami žiūrovai įsuko circle pit'ą, kuris vis didėjo, nes kone alkūnėmis braudamiesi į priekį veržėsi ramiai negalintys Bay Area thrash'o klausytis žiūrovai. Po "Iconoclasm" Robas paklausė, kaip mes laikomės bei tęsė pasirodymą su klasika - išgirdome "Braindead", "Fabulous Disaster". Smagaus kūrinio "Blacklist" atlikimą papuošė gitaros solo partija, kurios metu grupės lyderis Gary Holt'as viena ranka paėmė alaus butelį, kita vis dar tęsė suoluotę. Kol Gary atsigaivino savo gėrimu, gitarą brazdino R.Dukes'as!
Pašėlusius 80-ųjų hitus pakeitė brandesnės kompozicijos iš vėlyvojo periodo - nuskambėjo "Prescribing Horror" bei "The Beatings Will Continue (Until Morale Improves)". Visgi publika labiausiai laukė klasikos. Pasiteiravęs, ar norime išgirsti senų kūrinių, Robas pasiguodė ilga kelione, bet teigė, kad muzikantai tam ir atvyko iš Kalifornijos, kad "Mystic Festival" žiūrovams pravestų "smurto pamoką". Išgirdome ne tik "A Lesson in Violence", bet ir "War Is My Shepherd" bei "The Toxic Waltz". Pastarosios pradžioje Gary juokais įterpė "Slayer" kūrinio "Reign in Blood" įžangą. Pristatęs visus "Exodus" narius kolektyvo frontmenas padėkojo ištikimiausiems žiūrovams, o pasirodymą užbaigė su "Strike of the Beast".
Kaip ir pieš tai šioje scenoje grojęs J.Cantrellas, San Francisko thrash legendos užtruko keliomis minutėmis ilgiau. Logiška manyti, kad netoliese esančioje "Desert" scenoje veiksmas neprasidės anksčiau? Visgi thrash metal/crossover grojantys "Inhuman Nature" nieko nelaukė ir pradėjo savo koncertą. Britai skambėjo visai viliojančiai, tačiau tuo pat metu po stogu buvo numatytas JAV industrial veteranų "Combichrist" pasirodymas. Kolektyvas porą kartų matytas Lietuvoje, tačiau paskutinį kartą viešėjęs mūsų šalyje dar 2015-aisiais. Per tą laiką muzikantai išleido dar 3 albumus, o iš ano sąstato teliko tik du grupės senbuviai. Tad ko tikėtis šįkart? Deja, planuotą 23.30 val. klube "B90" dar niekas nevyko. Kiek keista - jei "The Kovenant" ir vėliau baigė čia savo pasirodymą, vis tiek turėjo likti bent pusvalandis paruošti sceną kitai grupei.
Galiausiai po 15 minučių pasirodė paskutinieji šio vakaro dalyviai. Pradėję grojaraštį nuo senų gerų "All Pain is Gone" bei "Just Like Me", vėliau kolektyvas daugiausiai dėmesio skyrė pernykščio disko "Cmbcrst" repertuarui - išgirdome "Compliance", "Children of Violence", dviejų dalių kompoziciją "Violence Solves Everything". Iš pradžių kiek pavargusi publika vėliau atsigavo ir nuo "Modern Demon" "B90" erdvė labiau priminė šokių muzikos klubą, o ne metalinį festivalį. Muzikantai taip pat nenustygo vietose - naujieji gitaristai retkarčiais užsilipdavo ant pakylų, o vokalistas Andy LaPlegua vis nepamiršdavo pakviesti į vakarėlį. Prisiminus amerikiečių 2015-aisiais Zarasuose vykusį koncertą, turbūt reiktų sakyti, kad tas pasirodymas ir liko geriausiu. Bet buvo pakankamai įdomu ir šiemet. Negana to, kad šiandien jau nuskambėjo daug dainų, kurių negirdėjome Lietuvoje, "Combichrist" nusprendė, kad šis vakaras yra puiki vieta naujo singlo premjerai! taip išgirdome "Desolation", o po "Never Surrender" pirmoji (arba apšilimo) "Mystic Festival" diena baigėsi.
Taigi, trečiadienis pažėrė daug įdomių koncertų, bet viską kiek apkartino orai, kurių pagerėjimo nežadama ir likusio festivalio metu. Ketvirtadienį jau bus atidaryta ir didžioji scena, o jos "vinis" - jau minėti ir Lietuvoje nepamatyti "In Flames". Bet apie tai - rytoj.

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)