Kai renginio pradžioje "Mystic Festival" filmavimo komanda pirmųjų lankytojų paklausė, kurį atlikėją jie labiausiai nori išvysti, ne vienas atsakė, jog tai yra "King Diamond". Nieko nuostabaus - danų metalo legenda Europoje paskutinį kartą koncertavo dar 2019-aisiais, o į tą turą buvo įtrauktas pasirodymas šiame festivalyje, anuomet dar vykusiame Krokuvoje. Tad pirmas dalykas kritęs į akis Gdansko laivų statyklos teritorijoje trečiąją "Mystic Festival 2025" dieną - labai išaugęs žiūrovų skaičius. Ilgesnės eilės prie įėjimo, didesnės minios prie scenų ir t.t. Birželio 6 d. programa numatoma labai intensyvi, tad norintiems pavalgyti, apsipirkti ar susitikti su draugais, geriausia tai padaryti yra renginio pradžioje. Juolab orai kol kas laikėsi visai neblogi, tačiau vakarop ir vėl buvo žadamas lietus. Tad pradžiai - programos nuotrupos, kai teko stebėti tik nepilnus pasirodymus.

Amerikiečiai "Stray from the Path" filmo "Švytėjimas" kadrais papuoštoje "Park" scenoje klausytojams pažėrė gero hardcore/rap metal dozę, šiek tiek primenančią senuosius "Rage Against the Machine". Didžiąją sceną atidarę britai "Green Lung" pasiūlė pasiklausyti įdomaus stoner/doom metalo. Klubo "B90" sienas drebino dar vienų britų "Celestial Sanctuary" atliekamas death'as. O Škotijos black/speed projektas "Hellripper" prie mažiausios "Sabbath" scenos subūrė galybę žmonių. Taip patalpoje atmosfera tapo beveik nepakeliama, kai kurie išeinantys žmonės tai apibūdino žodžiu "pragaras" (kaip simboliška, pažvelgus į scenoje esančio atlikėjo vardą). Jameso McBain'o vadovaujamas kolektyvas sužavėjo savo energija ir net privertė pamiršti, jog tuo metu lauke koncertavo "Hatebreed". Beje, liudininkų teigimu, tuo metu kaip tik nušniokštė lietus, tą įrodė ir į "Sabbath" patalpas suplūdęs didelis lietpalčius vilkinčios publikos kiekis, nors iki kito koncerto čia buvo likusios bent 20 minučių. Tad dilemą, stebėti ukrainiečius "Jinjer" ar suomių black metal veteranus nusvėrė tas faktas, jog pastarųjų muzika bus galima mėgautis negalvojant apie orus. Tiesa, Turku miesto juodmetalio scenos atstovams prieš festivalį sugadino nuotaiką oro linijos, sugebėjusios pradanginti muzikantų bagažą, tad suomiams teko lipti ant scenos be spygliuotų drabužių, naudoti diržus be šovinių, o ant grupės narių veidų buvo mažiau kraujo. Gal dėl šios priežasties apšvietimas pasirodė minimalus, tad didžiausią apmaudą dėl pastarųjų įvykių jautė tik didžiausi fanai bei patys nariai.
O suomiai be jokių kalbų, padėkų ar kitų ilgesnių pauzių pažėrė 40 minučių klasikinio black metalo. Po pasirodymo juodmetalio fanai skubėjo prie "Park" scenos, kurioje jau įpusėjo dar vienų legendų "Cradle of Filth" koncertas. Britai viešėjo Vilniuje pernai, tačiau tikrai įdomu pažiūrėti dar kartelį, kaip Dani Filth'o kolektyvas atrodo didesnėje erdvėje. Lauke telkšojo didelės balos ir jau iš po debesų buvo išlindusi saulė. Ne pati tinkamiausia aplinka black metalui, tačiau jo pasiklausyti susirinko didžiulė minia. Kaip ir kai kurie anksčiau šiandien koncertavę atlikėjai, Dani paklausė publikos, ar šie laukia "King Diamond" pasirodymo. Žinoma, minia atsakė teigiamai, tačiau "Cradle of Filth" taip pat turėjo ką pasiūlyti - kultinę "Cruelty Brought Thee Orchids" ar nuostabią "Grammy" apdovanojimui nominuotą "Nymphetamine" visada malonu išgirsti. Finalui britai paliko "Her Ghost in the Fog", po kurios žmonės plūstelėjo link pagrindinės scenos, kur netrukus čia turėjo pasirodyti "Opeth".
Švedų progresyviojo metalo gigantai šią savaitę pradėjo turą po Europos festivalius, o Gdanskas tėra antroji stotelė po trečiadienį prasidėjusio "Sweden Rock". Pastarajame jau buvo susitikę "Opeth" bei "King Diamond" keliai, tad švedų lyderis Mikaelis Åkerfeldt'as lenkų publikai prasitarė, kad scenoje šio vakaro headliner'iai atrodo nuostabiai ir žiūrovams tikrai būtina pamatyti Danijos metalo legendą. O patys "Opeth" vis dar pristato praėjusių metų gale pasirodžiusį albumą "The Last Will and Testament", kurio įžanginiu kūriniu "§1" ir buvo pradėtas grojaraštis. Vėliau muzikantai atliko gerokai senesnę "Master's Apprentices". Vėliau ekranuose šmėkštelėjo "§3" projekcija, tačiau dar prieš tai išgirdome "The Leper Affinity". 
Iki tol mažokai bendravęs su publika frontmenas paskui prakalbo ilgiau, o nuo to laiko kone po kiekvienos dainos bendravo daug daugiau bei laidė juokelius.              
"Mes esam "Opeth". Mes esame grupė. Esame groję kelis kartus Lenkijoje", - trumpais sakiniais kalbėjo Mikaelis, o po kiekvienos pauzės tarp žiūrovų nuvilnydavo juoko banga. Dar papasakoję, kaip sudėtinga yra gyvai atlikti dainą "§3", švedai dabar ją ir sugrojo. Sudainuoti "In My Time of Need" padėjo ir publika, per priedainį garsiu choru pritarusi vokalistui. Žiūrovai dar labiau pradžiugo, kai M.Åkerfeldt'as paklausė, ar šie prisimena albumą "Ghost Reveries", kurio kūrinys "Ghost of Perdition" netrukus nuskambėjo.
Jei nesate prisiekęs "Opeth" gerbėjas ar jų kūrybos ekspertas, švedų muzika galėjo palikti dvejopą įspūdį - profesionalu, kokybiška. Antra vertus - vietomis perdėm ištęsta, nuobodoka arba tiesiog ne kiekvienam suprantama. Į 75 min. trukmės setą "Opeth" sutalpino tik 8 kūrinius, tad be didelės sąžinės graužaties po 6-osios dainos "W.A.S.P." gerbėjai gali drąsiai palikti šią erdvę. Kodėl? Todėl, kad tarp abiejų grupių pasirodymo nėra jokios pauzės, tad jei norite išvysti Blackie Lawless'o komandą nuo pirmųjų sekundžių, pats laikas judėti prie "Park" scenos. Užbėgus įvykiams už akių - toks planas pasirodė labai teisingas. Pavėlavę į koncertą žiūrovai paprastai vis tiek gali stebėti vaizdą iš tolėliau pro ekraną. "W.A.S.P." buvo bene vienintelė grupė tą vakarą, kurios pasirodymo operatoriai nefilmavo. Taigi, skandalingieji amerikiečiai prieš keliolika metų lankėsi Vilniuje, visgi to koncerto pavadinti puikiu neišeina, nes bene nuo to laiko muzikantai retkarčiais susilaukia kaltinimų už tas pačias nuodėmes, kurias neva gyvų pasirodymų metu daro "Mötley Crüe". Be to, pastarąjį dešimtmetį neramina kolektyvo žemas produktyvumas, nes nuo paskutiniojo studijinio albumo prabėgo jau beveik 10 metų. Tačiau scenoje išvysti Los Andželo rokerius tikrai norisi, nes šįkart Blackie savo koncertuose grįžta į pačią grupės pradžią, taip pažymėdamas debiutinio "W.A.S.P." albumo 40-metį.   
21.30 val. pasigirdo "The Doors" dainos "The End" fragmentas, perėjęs į Blackie atliekamų kūrinių ištraukų rinkinį. Galiausiai į 1930-ųjų eros renginių plakatais išpuoštą sceną išėjo visi muzikantai, o grojaraštis buvo pradėtas nuo "I Wanna Be Somebody". Kadangi nuo pernai B.Lawless su savo kolektyvu nuo pradžių iki galo groja juos išgarsinusį diską (žinoma, be skandalingojo singlo "Animal", kurią dėl savo religinių įsitikinimų grupės lyderis atlieka labai retai), Lenkijoje taip pat išgirdome kitas paeiliui sugrotas kompozicijas "L.O.V.E. Machine" bei "The Flame". Tik tada muzikantai turėjo minutėlę atokvėpio, o grupės frontmenas papasakojo apie šio turo idėją, ginčus su vadyba ir tos idėjos įgyvendinimą. Taip dar po kelių dainų atėjo laikas puikiai baladei "Sleeping (in the Fire)", o gitaros solo metu scenoje pasiliko tik būgnininkas Aquiles Priester'is su gitaristu Doug'u Blair'u.
Vėliau sugrįžęs Blackie papasakojo, kad iki šio turo "W.A.S.P." nebuvo niekad pradėjusi koncerto kūriniu "I Wanna Be Somebody", o kone visad įžangine kompozicija parinkdavo "On Your Knees", kurią dabar ir išgirdome. Po "Tormentor" ir "The Torture Never Stops" kultinio albumo pagerbimas baigiamas, vokalistas palinkėjo labos nakties, o muzikantai pradingo užkulisiuose. Netrukus visi nariai vėl sugrįžo atlikti dar kelių papildomų dainų iš vėlesniųjų 80-ųjų albumų. Pirmasis buvo prisimintas 1989 m. diskas "The Headless Children", kuriame perdainuotas "The Who" kūrinio "The Real Me" koveris kone visad būna įtraukiamas į "W.A.S.P." gyvų pasirodymų grojaraščius. Tad dabar nuskambėjo ne tik jis, bet ir baladė "Forever Free" bei titulinė "The Headless Children" albumo kompozicija. Paskui scenoje vienas likęs B.Lawless'as tik pritariant jo gitarai lėtai pradėjo dainuoti "Wild Child" dainos pradžią. Paskui prisijungę kiti grupės nariai atliko šį kūrinį taip, kaip esame įpratę. 
Vėliau vokalistas prasitarė, kad šis vakaras bus neeilinis bosistui Mike'ui Duda'i, kuris vidurnaktį švęs savo gimtadienį. Blackie taip pat pajuokavo, jog girdėjo gandus, jog jo grupės narys yra Lenkijos prezidento Andrzejaus Duda'os sūnėnas. Los Andželo rokeriai baigė savo grojaraštį daina "Blind in Texas", po kurios visa minia vėl pajudėjo "Main" scenos link. Tai kaip ten tie "W.A.S.P."? Blackie neblogos formos, pats pasirodymas atitiko lūkesčius, nors prikibti prie kai kurių niuansų galima. Dar smagiau būtų sulaukti "The Crimson Idol" jubiliejaus, bet dar geriau - naujo albumo.
B.Lawless'o komanda scenoje truputį viršijo jiems skirtą laiką, tačiau 15 minučių pakako nukakti iki didžiosios scenos. Čia pasitiko senovinio namo interjeru su laiptais bei puošniais turėklais parengta scena. Tikėtina, kad visa tai tarnaus "King Diamond" klasikinių istorijų "Abigail" ar "Them" siužetams. Netrukus fone išgirdome "Uriah Heep" kūrinį "The Wizzard", kurį pakeitė minėto albumo "Abigail" įžanga "Funeral", per kurią dainininkas atliko garsiąją egzekuciją mergaitei.  
Jei iš pirmų festivalio dienų jausmingiausiu liko pirmojoje apžvalgoje aprašytas "Alice in Chains" dainos "Would?" atlikimas, tai penktadieninės "Mystic Festival" programos "King Diamond" pirmosios pasirodymo 15 minučių buvo tai, ką galima apibūdinti žodžiu "tobula". Pabandžius įvardinti, kam viso roko istorijoje geriausiai pavyko papasakoti konceptualią istoriją, ne vienam metalistui tikrai į galvą šautų "King Diamond" diskas "Abigail". Į jį kolektyvas sudėjo puikias melodijas ir šiurpų pasakojimą, o kai jo dainos meniškai pateikiamos gyvuose pasirodymuose - viskas, ko reikia net išrankiausiam metalistui. 
Taigi, ant scenos prisijungia visi grupės nariai, o vakaras pradedamas nuo "Arrival" bei "A Mansion in Darkness". Grojant pastarąją, laiptais žemyn nulipo dar viena šio albumo herojė - Miriam Natias. 
Po jos patsai King Diamond'as pasisveikino su Gdansku bei pristatė greta jo esančius muzikantus. Paskutiniojo jų net nereikėjo pristatyti - nuo pat grupės įkūrimo joje grojantį gitaristą Andy LaRocque'ą lenkų publika puikiai atpažino ir dar prieš paminint jo vardą žiūrovai skandavo: "Andy! Andy!"
Tada rokeriai perėjo prie kitų "King Diamond" kūrybos etapų - išgirdome ankstyvąją "Halloween" bei kur kas vėlesnę "Voodoo", per kurią prie muzikantų prisidėjo šokėja. Po instrumentinės kompozicijos "Them" dainininkas grimuotą veidą paslėpė po kauke iš "odos" bei papasakojo, kad yra geras draugas vienos mergaitės, kurios vardą pamiršo. Kažkam iš publikos šūktelėjus, jog jos vardas Lilly, frontmenas apsidžiaugė atradęs vieną žmogų, mačiusį jo vaizdo klipą. Taip, čia buvo kalbama apie naujausią singlą "Spider Lilly", kurį dabar išgirdome. Vėliau "King Diamond" sugrįžo į savo sėkmingiausią veiklos laikotarpį - nuskambėjo "Two Little Girls" ir "Sleepless Nights". Tuomet atėjo laikas kelioms kompozicijoms iš dar vieno klasikinio albumo "Them". Iš beprotnamio namo grįžusią močiutę bei savo garsiąją skrybėlę šalin padėjusį ir taip neatpažįstamai pasikeitusį K.Diamondą išvydome atliekant "Welcome Home" bei "The Invisible Guests".
Dar po poros kompozicijų dainininkas pasiteiravo grupės klavišininkės, kurį kūrinį ši norėtų dabar sugroti. Pastaroji atsakė, jog "Eye of the Witch", o tuo itin apsidžiaugė žiūrovai. Vėliau nuskambėjo raganų deginimą apdainuojanti "Burn", po kurios kolektyvas paliko sceną. Šįkart publika ilgokai prašėsi muzikantus sugrįžti. Šie bandė skanduoti ir dainininko vardą, ir tą nepadorųjį lenkišką keiksmažodį, o galiausiai - dainos "Abigail" pavadinimą. Galiausiai vėl žiūrovams pasirodęs K.Diamondas burbtelėjo, kad jeigu taip pageidaujame, netrukus šią dainą ir išgirsime. Po jos grupės nariai jau tikrai atsisveikino, o ilgiausiai joje pasiliko bei kantriai fanams mojavo pats Kingas Diamondas. 
Taigi, pasirodymas baigėsi, o po jo galima tik pritarti "Opeth" lyderio išsakytai nuomonei. Nežinia, kokius lūkesčius žiūrovai susikūrė ar kokią kokybės kartelę nusistatė, bet čia buvo geriausia, ką Gdanske teko matyti šiemet. Teko skaityti kelis komentarus dėl prasto garso, tačiau neatmeskime pasirinktos vietos ar gamtos sąlygų faktoriaus. Tiesiai priešais sceną viskas skambėjo gerai.   
Kultūrinė dalis dar tuo nesibaigė - daug žiūrovų iškart savo telefonuose susirado festivalio apps'ą (labai naudingas ir geras sumanymas) bei nuskubėjo į legendinio Arthur'o Brown'o koncertą. Po jo kai kas šį shock rock pradininko pasirodymą pavadino "metų koncertu", tačiau pavėlavusiam klausytojui nutiko taip, kaip su "The Kovenant" - klubas "B90" buvo kone sausakimšas, o po "King Diamond" šou scenos veterano performansai ne kiekvienam "prilipo". 
O gretimoje scenoje tuo metu grojo lenkų post rock atstovai "Traces to Nowhere". Vėlyvą vakarą pagaliau prie "Sabbath" scenos galima prieiti be jokių spūsčių. Po ilgos dienos kai kurie žiūrovai klausėsi pasirodymo sėdėdami, tačiau dauguma tiesiog įdėmiai stebėjo vaizdą scenoje. Šiam kolektyvui būdingi gamtos motyvai - šakelėmis buvo apkaišytas dainininkės Karolinos Mazurskos mikrofonas, gamtos vaizdai šmėkščiojo už muzikantų nugarų rodomose projekcijose. Serialo "Twin Peaks" epizodo vardu pavadintos grupės kūryboje privalo būti daug paslapties ir mistikos. To tikrai netrūko, o retkarčiais viską net paįvairindavo dainininkės growl'o intarpai. Savita bei įdomi muzika, kuria verta pasidomėti atidžiau. Kai baigėsi "Traces to Nowhere" pasirodymo laikas, muzikantai šįkart nepasinaudojo situacija, kaip vakarykščiai atlikėjai ir nesugrojo papildomos dainos. Karolina gimtąja lenkų kalba padėkojo ištvermingiausiems klausytojams bei paprašė jų papozuoti bendrai nuotraukai, ką šie mielai ir padarė.
Beveik visoje festivalio teritorijoje penktadienio koncertai baigėsi, o tik "Park" scenoje buvo girdimi britų industrial atlikėjo The Bug skleidžiama muzika. Trumpai apžvelgus prabėgusią dieną galima pasidžiaugti, jog tinkamai suplanavus norimus pažiūrėti koncertus, pavyko išvengti lietaus. Be to, ilgai lauktas "King Diamond" pasirodymas rimtai pretenduoja į Metų šou titulą. Kas laukia mūsų šeštadienį? Kaip visada - organizatoriai žada gerą programą, o sinoptikai - prastą orą.     

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)