Išaušusi paskutinioji "Mystic Festival" diena prasidėjo įprastai - gautu SMS pranešimu apie numatomą stiprų lietų ir vėją. Kadangi analogiškas stichijas išgyvenome viso renginio metu, jau niekas nebestebino, beliko susikoncentruoti į birželio 7-osios programą. O du svarbiausi šeštadienio akcentai - šventė juodmetalio gerbėjams ir metalo scenos legendų atsisveikinimas. Tiesa, susidėliojus asmeninius prioritetus bei atidžiau panagrinėjus programą, tenka susitaikyti su mintimi, kad ne kartą teks ieškoti kompromisų, nes net kelis kartus persiklojo panašaus kalibro grupės arba stebint vieno kolektyvo koncertą iki pabaigos, tikrai bus neįmanoma suspėti į kito pasirodymo pradžią. Dar prieš festivalį tapo aišku, jog nepavyks aplankyti "I am Morbid" bei "Municipal Waste" pasirodymų, o laikas parodė, kad labai lauktame "Death Angel" koncerte apsilankyti taip pat nebus lemta.

Ankstyvojoje programoje pasirodė jaunesnės kartos kolektyvai - britų rokeriai "Bad Touch", metalcore grojantys jų tautiečiai "Employed to Serve" bei taip pat metalcore grojantys prancūzai "Landmvrks".    
Old-school'o mėgėjo dėmesį turėjo atkreipti amerikiečiai "Skeletal Remains". Jų sąstatą sudaro jauni muzikantai, tačiau atliekama muzika - 80-ųjų pabaigos - 90-ųjų pradžios death metal, orientuotas į "Morbid Angel" ar "Pestilence" klausytoją. Kadangi lauke jau lijo lietus, klube "B90", kuriame ir grojo amerikiečiai, buvo labai daug publikos, norėjusios pasiklausyti death metalo arba tiesiog pasislėpti nuo lietaus. Gal bent keli pastarieji visgi tapo fanais, kai išklausė 40 minučių brutalaus metalo setą, kurį kolektyvas sugrojo be didesnių stabtelėjimų?
Netrukus veiksmas vėl persikėlė į didžiąją sceną, o joje turėjo pasirodyti švedai "Dark Tranquillity". Vos prieš porą mėnesių šis kolektyvas viešėjo Vilniuje, tačiau tąkart patį pasirodymą kiek apkartino įgarsinimas. Kaip bus šįkart? Grupei Lenkijoje buvo skirta nepilna valanda, vadinasi, turėtume sulaukti apkarpytos programos, kuri skambėjo "Lofte". Taip ir buvo, tik dainų eiliškumas truputėlį pasikeitė. Pradėję nuo "The Last Imagination", vėliau muzikantai atliko "Nothing to No One". Tada "Dark Tranquillity" frontmenas Mikaelis Stanne pasidžiaugė sugrįžęs į gražųjį miestą bei pagyrė puikų festivalį. Paskui viskas vyko labai panašiai, kaip ir Vilniuje - skambėjo naujausio albumo kūriniai ("Unforgivable", "Not Nothing"), o senesnės dainos ekrane buvo iliustruojamos albumų fragmentais ar vaizdo klipų ištraukomis ("Forward Momentum", "Atoma"). Kolektyvas savo gimtajam Geteborgui dedikavo "Terminus (Where Death Is Most Alive)", o per "Phantom Days" Gdanskas dangus prapliupo lietumi.
Prieš tai pasidžiaugęs dideliu žiūrovų skaičiumi, Mikaelis vėliau pergyveno, ar vis gausėjantys krituliai neišblaškys publikos. Ši net nemanė skirstytis, nes nuskambėjo daina, kurią "turėtume žinoti" - "ThereIn". Paskui dainininkas pažadėjo, jog pats būtinai eis pažiūrėti "Sepultura" ir "Blood Fire Death" pasirodymų, o savo grupės grojaraščio pabaigai paliko "Lost to Apathy" bei "Misery's Crown". Tad ar geresnis buvo garsas šįkart nei Lietuvoje? Galbūt taip. Tačiau čia grojaraštyje pritrūko "Final Resistance" ar "Hours Passed In Exile", kurios į festivalinį setlistą nepateko.
Tam, kad žiūrovas suspėtų į tuo metu klube "B90" koncertuojančių thrash metal veteranų "Death Angel" koncertą, reikėjo neišklausius 2-3 "Dark Tranquillity" gabalų palikti pagrindinės scenos zoną. Be to, tuomet visiškai tektų praleisti "Vader" pasirodymą, kurio laikas ir lokacija kur kas patogesnė lankytojui. Nereikėjo atmesti dar to varianto, jog lyjant į klubą galėjo prieiti dar daugiau publikos, kuri gal net abejinga thrash metalui. Taip ir nutiko - "Death Angel" scenoje teoriškai buvo galima stebėti, bet mėgautis koncertu - nelabai. Tad grįžkime prie "Park" scenos, kur vis dar lynoja, tačiau "Vader" scenoje stebi didelė minia publikos. Šie lenkai Vilniuje taip pat viešėjo gana neseniai, bet šiandien yra ypatinga proga jų nepraleisti. Prieš 25 metų Olštyno deatheriai išleido savo ketvirtąjį diską "Litany", kurį Gdanske nusprendė sugroti nuo pradžių iki galo. Tik lenkiškai su žiūrovais bendravęs grupės frontmenas Peteris pavadino festivalio lankytojus "geriausia publika pasaulyje" ir su scenos kolegomis pirmą kartą pristatė iki šiol neatliktą grojaraštį. Jubiliejinio albumo kūriniai keitė vienas kitą, retkarčiais sceną nušviesdavo ugnies kamuoliai, publikai oras netrukdė atlikti crowd surfingą, o retkarčiais vokalistas palaidydavo juokelius. Bet, kaip buvo minėta, Peteris kalbėjo tik gimtąja kalba, tad ne visi tuos pokštus suprato.
Albumas "Litany" trunka tik kiek ilgiau nei pusvalandį, todėl liko "Vader" pasirodymui dar 20 minučių. Per jas scenos veteranai atlieka tiek kelias senas dainas ("This Is the War", "Dark Age", "Carnal"), tiek ir naujausiojo EP "Humanihility" kūrinį "Unbending", kuris šiemet kartu yra ir oficialus "Mystic Festival 2025" himnas. Žiūrovai per jį labai aktyviai šėlo, vadinasi, renginį reprezentuojanti daina parinkta tinkamai. Paskui "Vader" frontmenas pažadėjo, kad dar pasimatysime, pristatė kitus kolektyvo narius ir atliko kultinį "Triumph of Death", o tik tada atsisveikino.
Netrukus didžiojoje scenoje pasirodė suomiai "Apocalyptica". Su nauja "Metallica" koverių programa violončelininkai praėjusį rudenį grojo Vilniuje, tad verta bent trumpam užsukti prie "Desert" scenos, kurioje jau savo pasirodymą pradėjo atgimę doom metal legendos "Pentagram". Šiemet po dešimtmečio pertraukos naują albumą išleidusi grupė šviežiu kūriniu "Live Again" ir pradėjo savo šou. Vėliau dainą "Starlady" su naujaisiais kolegomis atlikęs kolektyvo senbuvis Bobby Liebling'as priminė susirinkusiems, jog jo grupė šių metų pradžioje sugrįžo su nauju disku "Lightning in a Bottle", kurio kompoziciją "I Spoke to Death" netrukus išgirdome. Ankstyvojo kūrybos periodo mėgėjams buvo skirta "The Ghoul", o vėliau kažką sau turėjo rasti tiek tikrieji senieji fanai, tiek neseniai "Pentagram" atradę klausytojai. Jei atidėtume į šalį visus juokelius, sakomus apie grupę, reikia pripažinti, kad B.Liebling'as savo darbą scenoje atliko nepriekaištingai. Kad muzikantai dar turi kūrybinių idėjų, įrodė faktas, jog pustuzinis naujausio albumo kompozicijų buvo įtrauktos į koncertinį grojaraštį, o gyvai jos skambėjo pakankamai įdomiai. Bet visa tai geriausiai iliustravo gausi žiūrovų minia, nepabūgusi stovėti po kone viso pasirodymo metu pliaupusiu lietumi bei retkarčiais pauzių tarp dainų metų skandavusi "Pentagram" vardą.
"Mystic Festival" turi ne tik muzikinę programą, bet ir papildomų veikų. Viena jų - jau minėta "Mystic Talks" pašnekesių serija, kur į pernykštės "Desert" scenos vietą žmonės dabar ateina ne pašėlti pagal muziką, o pasiklausyti pokalbių su prodiuseriais, renginių organizatoriais, leidybinių kompanijų atstovais ar muzikantais. Kaip tik tuo metu buvo kalbinamas "Sepultura" lyderis Andreas Kisser'is. Kadangi jo grupės pasirodymas buvo numatytas tik po 3 valandų, buvo nepaprastai įdomu prieš jį pasiklausyti gitaristo minčių apie per 40 metų nuveiktus brazilų kolektyvo darbus, apie sprendimą skirstytis, apie gyvybę nusinešusios muzikanto žmonos ligą, apie Brazilijos jaunuolių patirtį svečiose šalyse. Kai Andreas užsiminė apie į sunkiosios muzikos Olimpą "Sepultura" užkėlusį 1992-ųjų koncertinį turą, muzikantas pradėjo vardinti šalis, kurias tąkart pirmą kartą aplankė ir kurios anuomet jiems atrodė itin egzotiškos. Žinoma, gitaristas paminėjo Lenkiją, anuomet dar tikrai nebuvusi tokia, kokia yra šiandien. Taip pat A.Kisseris didžiuodamasis pareiškė, kad tada jis su kolegomis apsilankė Lietuvoje bei Latvijoje. Šiandieninį sąstatą cover band'u vadinantis skeptikas turėtų įsiklausyti į muzikanto išsakytas mintis, kodėl savo laiku "Sepultura" elgėsi taip, o ne kitaip. Taip pat labai gera buvo klausytis Andreas ramaus ir argumentuoto pasakojimo apie sprendimą trauktis nuo scenos. Panašu, kad tikrai tokį žingsnį grupė žengia be jokių pykčių ar nuoskaudų. "Kai kurie jūsų dar net nebuvote gimę", - žvilgtelėjęs į klausančius žmones juokėsi A.Kisser'is bei retoriškai paklausė, kiek mūsų yra dirbę tame pačiame darbe 40 metų. Be to, gitaristas taip pat patvirtino pernai pasakytus žodžius, jog "Sepultura" fanai netrukus sulauks paskutiniojo darbo - minialbumo su 4 naujomis dainomis.
Dar vienas kampelis, į kurį privalėjo užsukti festivalio lankytojas - jau minėta paroda apie taip pat 40-metį švenčiančius lenkus "Vader". Greitai siaurame rate pasklido informacija, kad 21 val. joje apsilankys pats grupės lyderis Peteris, kuris truputėlį pasisukiojo parodoje bei pabendravo su fanais.        
O dabar pats laikas vėl grįžti prie muzikos. 21.30 val. prie "Park" scenos susiburia daug pirmosios bangos black metal gerbėjų, nes čia numatytas projekto "Blood Fire Death" pasirodymas, kuriuo grupių "Watain", "Aura Noir", "Mayhem", "Emperor", "Enslaved" nariai nutarė pagerbti kultinį švedų juodmetalio legendų "Bathory" lyderio Quorthon'o atminimą. Ir vėl čia sutinkame magišką skaičių 40. Pernai tiek metų sukako nuo debiutinio eponiminio "Bathory" albumo išleidimo, tad dabar Gdanske juodmetalio fanai galėjo mėgautis ne tik šio darbo, bet ir vėlesnėmis Quorthon'o dainomis, kurias atliko šio švedų genijaus darbus tęsiantis black metal elitas. Negana to, žiūrovams buvo pažadėti keli siurprizai.
Pasirodymas pradedamas keliomis albumų "Blood Fire Death" ir "The Return......" dainomis. Po "Enter the Eternal Fire", projekto vokalistas Erikas Danielsson'as pasisveikino su Lenkijos publika bei papasakojo, kokia proga čia susirinkome. Tada dainininkas pasakė, jog netrukus išgirsime "Sacrifice" - pačią pirmąją dainą, kurią kitados "Bathory" įrašė. Be to, į sceną ją atlikti buvo pakviestas svečias - pirmasis grupės bosistas Frederickas Melander'is. Po kurio laiko sulaukėme dar vieno siurprizo atskleidimo - sudainuoti "Raise the Dead" ant scenos pasirodo "Behemoth" lyderis Nergal'as. O dar po poros kompozicijų išvystame Attila Csihar'ą iš "Mayhem", kuris padeda atlikti "Born for Burning".
Nuskambėjus "Woman of Dark Desires" E.Danielsson'as pasidžiaugė faktu, jog prabėgus 40 metų muzikantai vis dar groja jau senai Anapilin iškeliavusio atlikėjo dainas bei pristatė finalinį kūrinį, kuriuo pavadintas ir pats projektas - "Blood Fire Death".
Kurinys baigėsi pirotechnikos lietumi, o netrukus visi žiūrovai judėjo pagrindinės scenos link, kurioje laukė dar vienas 40-mečio paminėjimas. Kaip jau visi žinome, Brazilijos legendos "Sepultura" nusprendė savo karjeroje padėti tašką ir nuo praėjusių metų išvyko į atsisveikinimo turą. Jei kolektyvas savo 30-metį pažymėjo ir Lietuvoje, bent jau kol kas nėra numatyta data, kad dvi progas - 40-mečio bei atsisveikinimo - galėtume stebėti mūsų šalyje. Tad šįkart gera proga išreikšti pagarbą muzikantams pasitaikė kaimyninėje šalyje.
45 minutes kitose scenose niekas nevyko, todėl pasižiūrėti brazilų susirinko gausybė publikos. Pasirodymas buvo pradėtas nuo klasikos - "Beneath the Remains", "Inner Self" bei "Desperate Cry", o vėliau paliestas vėlyvesnės kūrybos etapas - išgirdome "Phantom Self" ir "Attitude", o jos priedainį padėjo atlikti žiūrovai. Tik tada sulaukėme ilgesnės pauzės, per kurią dainininkas Derrickas Green'as pasakė, jog jam gera grįžti į Lenkiją, o mums muzikantai dar yra paruošę daugybę kūrinių. Iš pradžių išgirdome kol kas naujausiojo disko "Quadra" kompoziciją "Means to an End", o tada vėl pereinama prie senesnio repertuaro.
Po "Choke" prie mikrofono stoja Andreas Kisser'is. "Sepultura" lyderis sakosi esąs labai laimingas būdamas čia, nes Lenkija yra labai svarbi šalis kolektyvo karjeroje. Tada nuskambėjo 1987-ųjų daina "Escape to the Void". Paskui gitaristas prisiminė albumą "Chaos A.D." bei jo dainą "Kaiowas", kurią scenoje visad padėdavo atlikti ne vienas kviestiniai atlikėjai. Šįkart išvydome net 12 muzikantų, mušančius būgnus!  
Dar po kelių kompozicijų atėjo metas didiesiems hitams. Iki tol išsigiedrinęs dangus per laukiamiausią "Sepultura" pasirodymo dalį vėl prakiuro - "Refuse/Resist", "Arise", "Ratamahatta" ir "Roots Bloody Roots" atliktos lietui lyjant. Tada muzikantai atsisveikino, o žiūrovai turėjo pastebėti, kad muzikantai per visą vakarą neakcentavo, jog šis turas jau bus paskutinis. Jei tikrai brazilų daugiau nematysime, išliks tik pozityvūs prisiminimai - jokių verkšlenimų, jokių nereikalingų kalbų, o tik 90 min. muzikos, apimančios ilgą kolektyvo kelią.
Paskutinioji festivalio dilema - kai "Sepultura" baigė groti "Roots Bloody Roots", tą pačią minutę už kelių šimtų metrų savo pasirodymą pradėjo švedai "Tiamat". O pastarieji savo koncertuose startuoja nuo puikios dainos "In a Dream". Brazilus stebėti iki pat pabaigos ar palikti didžiosios scenos zoną nesulaukus didžiausių "Sepultura" hitų? Kadangi labai tikėtina, jog daugiau galimybių gyvai išgirsti albumo "Roots" kūrinius nebus, protingiausia yra likti atsisveikinti su Andreas Kisser'io kolektyvu iki pat galo. Tad po visko pavyksta prieiti "Park" sceną, kai "Tiamat" jau grojo savo antrąją dainą "Clouds". Johano Edlundo komanda šįkart pateikė grojaraštį, paremta dviem albumais - "Clouds" bei "Wildhoney", o per "The Sleeping Beauty" grupė pasitelkė į pagalbą papildomą vokalistą - šiandien šioje scenoje "Bathory" kompozicijas dainavusį Eriką Danielssoną. Johanas tiek šiam scenos bičiuliui, tiek publikai labai dažnai siuntė laiminimus. Paskui buvo atliktos dar pora "Wildhoney" laikų dainų - "Whatever That Hurts" bei "Visionaire".
"Galime būti satanistais, bet vis tiek balsuoti už meilę", - pasakė "Tiamat" lyderis, o publika suklykė iš džiaugsmo, supratusi, jog dabar išgirsime "Vote for Love". Vėliau J.Edlundas pasidalino prisiminimais, kad pirmoji ne Skandinavijos šalis, kurioje grojo "Tiamat" - Lenkija. Finalui buvo palikta "Gaia", po kurios frontmenas paprašo publikos dar pasilikti minutėlę tam, kad jis galėtų fanus nufotografuoti ir šių metų festivalis pasibaigė.   
Dar vykstant renginiui buvo paskelbta datos, kuriomis vyks "Mystic Festival 2026". Kitų metų birželio 3-6 dienoms Gdanske jau dabar reiktų ieškotis nakvynės...

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)