Jei lankytojas nusprendžia nusipirkti festivalio bilietą tik vienai dienai, programa dažniausiai būna sudėliota taip, kad didesnių dilemų neprisireikia, kurią dieną išsirinkti. Antai, thrash metal gerbėjai griebė ketvirtadienio bilietus, nes būtent šio stiliaus atlikėjai karaliavo didžiosiose "Mystic Festival 2026" scenose antrąją renginio dieną ir šis stilius beveik neskambėjo kitomis festivalio dienomis. Net dvi patvirtintos renginio grupės oficialiai priklauso didžiajam thrash metalo ketvertui, o dar viena tikrai turėtų rikiuotis 5-7 vietoje.  
Grupė "Megadeth" yra pranešusi apie artėjančią savo veiklos pabaigą, tad šansas galbūt paskutinį kartą pamatyti Dave'o Mustaine'o komandą scenoje ir buvo pagrindinis masalas "trašystams". Jei išvakarėse tarp lankytojų labiau pastebimi "Grave" marškinėlius dėvintys fanai, ketvirtadienį "Megadeth" atributiką vilkintys žiūrovai be konkurencijos nustelbė kitų kolektyvų gerbėjus.
Birželio 4-oji buvo pirmoji oficiali "Mystic Festival" diena, kai atsivėrė Main scenos erdvė. Būtent joje 17 val. pirmieji pasirodė "Heathen". Legendinio San Francisko Bay Area rajono scenos veteranai gal ir liko garsiųjų kolegų šešėlyje, tačiau thrash metal fanams yra gerai žinomi bei mylimi. Prie pagrindinės scenos sugužėjo nemažas būrys old-school'o gerbėjų. 

Tiesa, dalis tos scenos dar buvo užverta ir paruošta dar didesniems vardams, tačiau "Heathen" turėjo savo audeklą su logotipu, o muzikantų ketveriukė puikiai išsiteko jiems skirtoje erdvėje. Amerikiečiams buvo skirtos tik 40 minučių, tad kolektyvas kūrinius "Dying Season" ir "In Black" atliko praktiškai be jokių pauzių. Tik vėliau savo grupę pristatęs jos senbuvis vokalistas Davidas White'as plačiau papasakojo, jog dabar skambės 1987 m. albumo daina "Open the Grave". Po jos grupė sugrįžo prie nūdienos aktualijų – šių metų pradžioje "Heathen" antram gyvenimui prikėlė bei singlu išleido grupės "Laughing Dead" kūrinį "Never a God", kurį muzikantai pirmą kartą atliko gyvai.
Dar po poros dainų frontmenas prasitarė, jog šiandien kolektyvo būgnininkas Blake'as Andersonas švenčia savo gimtadienį. Po trumpo sveikinimo thrash metal scenos senbuviai sugrojo paskutiniąją kompoziciją "Goblin's Blade" ir atsisveikino. 
Koncertas praėjo ne be priekaištų (ganėtinai keistas gitaros įgarsinimas), tačiau buvo pakankamai energingas. Ir tik patys vokalistai galėtų patvirtinti ar paneigti faktą – nejaugi dainuoti kramtant gumą nėra nepatogu?
Paskui didžiausias veiksmas persikėlė į Park sceną, kur pasirodė heavy metal grupė "Bloodywood" iš... Indijos. Antra vertus, kadangi netrukus kultūrinė programa bus labai intensyvi, tai dabar yra bene labiausiai tinkamas metas pasistiprinti ar apžiūrėti dar labiau prasiplėtusi įrašų bei atributikos turgų. 
Antrąją festivalio dieną žmonių daugiau, todėl visur eilės taip pat truputį ilgesnės. Vis dar gausybė metalistų būriavosi prie festivalio atributikos pardavimų vietos. Išvakarėse ilgai dėliojęsi prekes, šiandien jau sėkmingai dirbo "Metal for Ukraine" komanda. Tarp jos siūlomų prekių – ne vienas lietuviškas albumas ("Ūkanose", "Black Spikes", "Dark Fire Dancing").
Smalsuoliai taip pat rikiavosi prie ringo, kur nebe pirmus metus čia yra rengiamos... imtynės! Jei mėgstate tokius cirkus per TV, įdomu žiūrėti ir gyvai. Tačiau maitinimo zonoje laukiantiems eilėje gal visgi įdomiau stebėti ekrane rodomą minėtų indų metalistų pasirodymą. 
Netrukus vėl visas dėmesys persikėlė į pagrindinę sceną. Jau dabar visa scena atidengta iš tolimiausių kampų buvo galima įžiūrėti "Overkill" logotipą. Likus porai minučių iki koncerto pradžios gausiai susirinkusi publika skandavo grupės vardą, o pagaliau joje pasirodę Niujorko thrash metal legendos vieną po kito sugrojo kūrinius "Scorched", "Rotten to the Core" ir "Bring Me the Night". Viskas buvo neblogai, bet dauguma klausytojų turbūt atkreipė dėmesį į scenos kairę pusę: o kur gi grupės senbuvis D.D.Verni? Kaip paaiškėjo vėliau, ko gero, dėl sveikatos problemų (nes kolegos paskui jam dedikavo dainą "The Surgeon") muzikantas negalėjo koncertuoti, o šiandien jį pavadavo Christianas Olde Wolbersas iš "Fear Factory".
Žinoma, scenoje viskas sukosi apie vokalistą Bobby Ellsworthą, kuris vienintelis bendravo su publika, tačiau pastebimi buvo ir kiti nariai. Pristatęs dešimėje buvusį Dave'ą Linską, "Overkill" frontmenas patikėjo jam pradėti kultinė kūrinį "Hello From the Gutter". Nors vokalistas retkarčiais paragindavo žiūrovus aktyviau įsijungti į palaikymą, didelis circle pit'as vyko didžiąją dalį laiko, kol niujorkiečiai buvo scenoje. Dar didesnė košė gavosi einant pasirodymui link galo, kai kolektyvas išsitraukė tokias kompozicijas, kaip "Ironbound" ar "Elimination". Žinoma, finalui buvo paliktas garsusis "The Subhumans" koveris "Fuck You". Jo pabaigoje yra momentas, kai Blitzas ištaria frazę: "We don't care what you say", o publika garsiai atsako jam šaukdami dainos pavadinimą. "Overkill" frontmenas prajuokino iš pradžių pasakęs, jog yra nusivylęs tokiu pasyviu atsakymu, nes "skamba it Vokietijoje". Tada "Mystic Festival" lankytojai sukaupė visas jėgas ir subaubė taip, kad vokalistas jau liko patenkintas. 
Žiūrovų rankose laikyta Lenkijos vėliava su grupės logotipu paskui kažkokiu būdu atsidūrė būgnininko Jeramie Klingo rankose, o netrukus visi muzikantai atsisveikino. Labai smagus koncertas, bet iki visiškos laimės pritrūko grojaraštyje tokių dainų, kaip "In Union We Stand" ar "Overkill".
Jei pernai Park scenoje savo 40-metį šventė grupė "Vader", šiemet ant jos lipo 30 aktyvių veiklos metų skaičiuojantys "Decapitated". Ne kartą Lietuvoje viešėjusi bei per savo karjerą ir šilto, ir šalto mačiusi grupė par pastaruosius kelis metus gerokai atsinaujino. Realiai iš šiandieninės sudėties tik du jos nariai yra išbuvę kolektyve ilgiau nei dekadą, todėl tas jubiliejus yra labiau simbolinis. Koncerte Gdanske taip pat nebuvo jokių kalbų apie tai, juolab šio turo metu vis tiek nemažą grojaraščio dalį užima naujausio disko "Cancel Culture" kompozicijos. Scenoje muzikantai tiesiog kalė vieną po kito savo death metalą ir įpusėjus lenkams skirtai valandai jau viskas tapo gan monotoniška. Dar vienas dalykas – iškart po "Decapitated" tolėliau esančioje didžiojoje scenoje turėjo pasirodyti "Anthrax". Tad metalistai, norintys suspėti laiku bei užsiimti patogesnę poziciją prie scenos, jau būriais traukė Main stage link. 
Likus kelioms minutėms iki numatyto koncerto pradžios fone užgrojo "Iron Maiden" kūrinys "The Number of the Beast", po jo iškart išklausėme  Otiso Reddingo atliekamą "I Can't Turn You Loose" ir tik tuomet už būgnų išvydome Charlie Benante. Netrukus prisijungė likusieji nariai vieną po kito sugrojo "Among the Living" ir "Got the Time". Tada vokalistas Joey Belladonna pasisveikino, pasidžiaugė buvimu čia bei atliko seną gerą "Madhouse", prasidėjusia "Judas Priest" dainos "Ripper" intarpu.
Vėliau žodį tarė dar viena kultinė asmenybė – gitaristas Scottas Ianas, paklausęs publikos keisto klausimo: ar čia susirinkusieji mėgsta thrash metal muziką? Be abejo, žiūrovams atsakius teigiamai, nuskambėjo "Metal Thrashing Mad". Paskui muzikantai pasiteiravo, kiek čia susirinkusiųjų mato "Anthrax" gyvai pirmą kartą bei jiems dedikavo dainą "Keep It in the Family".
Patenkinti fanai pradėjo skanduoti jau kiek erzinantį "napierdalać", o visa tai klausęs S.Ianas pasakė, jog jis nesupranta, ką tai reiškia, tačiau jam tai patiko. Vėliau muzikantai prisipažino, jog jo senelis yra kilęs iš Lenkijos ir galbūt jo reiktų paklausti vertimo. Gitaristo teigimu, jo senelis tikrai turėtų stebėti šį koncertą iš dangaus.
Po to grupė prasitarė, jog jau šį rugsėjį dienos šviesą išvys naujas albumas, kurio dainą "It's for the Kids" netrukus išgirdome. Vėliau Joey pasiūlė sugrįžti 40 metų atgal, kai pasirodė diskas "Spreading the Disease" bei muzikantai atliko jo kūrinį "Medusa".
Artėjant lik pabaigos žiūrovams muzikantai pasiūlė sušokti "karo šokį" – t. y., netrukus išgirdome "Indians". Publika puikiai prisijungė kartu dainuodama priedainį, tačiau kai Scottas sušuko "wardance", būgnininkas nustojo groti. Gitaristas padarė išvadą, jog Charlie'is taip pasielgė matydamas, jog ne visiems čia esantiems žiūrovams yra pakankamai smagu. Pasak S.Iano, pitas skirtas ne visiems, tačiau paragino visus stovinčius metalistus aktyviau pajudėti, iškelti rankas, kratyti galvas, o toliau sėdintiems VIP vietose įsitaisiusiems festivalio lankytojams pasiūlė bent atsistoti. Antrą kartą ši dainos atkarpa buvo atlikta esant dar didesniam fanų palaikymui.
Galiausiai nuskambėjo "Antisocial" bei "I Am the Law" ir taip dar vienas puikus thrash metal fanui pasirodymas pasibaigė. Netrukus į Park sceną užlipo kiti 90-ųjų pradžios herojai. Broliai Cavaleros nusprendė atlikti nuo pradžių iki galo visą 1991-ųjų "Sepultura" albumą "Arise". Prieš porą dešimtmečių tai būtų buvusi puiki žinia tūlam Lietuvos metalistui, Deja, dėl pastarųjų metų Maxo pasisakymų bei abejotinos reikšmės veiklos (senų "Sepultura" diskų perrašymai) visa tai ne taip įdomu, tad tam alternatyvą gali pasiūlyti Monster Energy Desert Shrine scena. Pagal programą čia jau turėtų eiti link pabaigos "Marduk" pasirodymas, tačiau dėl neaiškių priežasčių koncertas čia tik įsibėgėjo. 
Daug veiksmo festivalio teritorijoje vienu metu yra gerai, tačiau tai turi ir tam tikrų neigiamų aspektų. Pasirinkus prastesnę poziciją bei klausantis "Marduk" juodmetalio, kartais būdavo įmanoma ne tik išgirsti, bet ir suprasti kurią dainą tuo metu grojo broliai Cavaleros. Priėjus arčiau scenos, bedievių švedų skleidžiamos tiesos paėmė viršų ir tuomet galima visu kūnu įsijausti į procesą. 
Vokalistas Mortuus nedaugžodžiavo, retkarčiais padėkodavo lenkų publikai, pasiteiraudavo, ar šie tebėra gyvi bei trumpai pristatydavo dainas. Po "Cold Mouth Prayer" bei "Wartheland" atrodė, jog jau ištiksėjo grupei skirtas laikas, bet kaskart muzikantai vis sugrįždavo į sceną. Dar po poros kūrinių išgirdome "Infernal Eternal" ir tada jau atėjo laikas vėl grįžti Main scenos link, kur metalistai būriais traukė pasižiūrėti prieš porą metų čia jau grojusių "Megadeth".
Laukimo laiką sutrumpindavo retkarčiais skanduojamas grupės vardas bei greta scenos esančiuose ekranuose rodomi renginių anonsai. Pagaliau ekranai užgeso ir pirmasis scenoje pasirodė patsai Dave'as Mustaine'as. Kadangi grupė neseniai išleido naują albumo, būtent nuo jo kompozicijos "Tipping Point" prasidėjo vakaras. Tada atėjo metas klasikai – išgirdome "Hangar 18", "Skin o' My Teeth". Tik po penktosios dainos "Take No Prisoners", grupės lyderis pasisveikino su publika bei priminė apie pavasarį išleistą paskutinįjį "Megadeth" diską. Ta proga netrukus nuskambėjo jo daina "I Don't Care", o vėliau muzikantai atliko didelio palaikymo sulaukusią "Sweating Bullets".
Po to Dave'as pasidžiaugė faktu, jog ką tik Lenkijoje jo grupės naujausias albumas tapo auksiniu, tad į sceną įžengęs atstovas čia pat "Megadeth" lyderiui įteikė simbolinį apdovanojimą. Kad darbas verto tokio titulo, muzikantas įrodė sugrodamas kompoziciją "apie gitaristų dvikovas" "Let There Be Shred", per kurią pirmą kartą scenoje pasirodė grupės talismanas Vic Rattlehead. Prieš tai D.Mustaine'as pasiteiravo publikos, kiek čia yra susirinkusių gitaristų. Į viršų pakilo daugybė rankų, o Dave'as pritariamai šyptelėjo: "daug".
Po to kiek nustebino į grojaraštį įtraukta daina apie "buvusią žmoną ir buvusią draugę" "She-Wolf", o paskui atiduota duoklė "Metallica" laikams – vienas po kito nuskambėjo "Mechanix" ir "Ride the Lightning". Pastarosios priedainį grupės lydeis patikėjo publikai. 
Galiausiai atėjo laikas didiesiems "Megadeth" hitams – išgirdome titulinę "Countdown to Extinction" kompoziciją bei "Tornado of Souls". Tada prie mikrofono atsistojęs bosistas Jamesas LoMenzo pasakė, jog klausytojai turėtų atpažinti šią dainą ir savo instrumentu užgrojo "Peace Sells" melodiją. Jai skambant dar kartą įžengė į sceną Vic, šįkart pasipuošęs juodu kostiumu.
Po trumpos pauzės muzikantai sugrįžo atlikti kūrinio "Symphony of Destruction". Po jo Dave'as paprašė pakelti rankas tuos žiūrovus, kurie Megadeth mato pirmą kartą. Muzikantas apsidžiaugė naujais fanais bei pasiūlė išklausyti pačią paskutiniąją dainą "Holy Wars... The Punishment Due". Dar jai nenutilus, grupės lyderis pristatė kitus šalia jo šiandien buvusius muzikantus bei savo pasirodymą baigė. 
Nors oficialiai skelbiama, jog šis turas yra paskutinis "Megadeth" istorijoje, šį kartą neišgirdome jokių neįprastų atsisveikinimo kalbų. Po tradicinės frazės "tikiuosi, kad smagiai praleidote laiką, nes mes - tikrai taip", D. Mustaine'as vėl palinkėjo žiūrovams saugiai pasiekti namus, nes visų mūsų lauks kituose koncertuose. 
Ar "Megadeth" dar sugrįš į Lenkiją, žino tik pats jos lyderis. Šiandieninis pasirodymas buvo pakankamai neblogas, tačiau retkarčiais girdėjome, jog Dave'o balsui jau reikia poilsio. Bet kokiu atveju, ačiū grupei už visus tuos metus.
Po "Megadeth" pasirodymo tūkstančiai žiūrovų lėtai judėjo išėjimo link arba ten, kur dar vyko veiksmas. Park scenoje savo ritualą ką tik pradėjo amerikiečiai "Blood Incantation". Žinovų itin palankiai vertinami Denverio death metalistai rodė originalų šou, tačiau beveik 1 val. nakties jėgų pakankamai liko tikrai ne pas visus.
Tad praėjo dar viena puiki diena (tiek žvelgiant į programą, tiek į išpuolusius orus). Trečiąją festivalio dieną žadama tiek sunki muzika, tiek ir lietus.    
   
Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)