Jei penktadienį kone visą dieną Gdanske pralijęs lietus atėmė dalį smagumo iš "Mystic Festival" lankytojo, paskutiniąją dieną reikėjo nusiteikti viskam. Visgi šeštadienio rytą niaukstęsis dangus pragiedrėjo ir žadėtų kritulių nebuvo. O kai oras geras, tereikia tik nepristigti jėgų, nes vėl nusimatė iki vėlumos truksianti itin intensyvi programa. Tas jėgas reikėjo protingai paskirstyti, tad galbūt ne visiems pasirodė tinkamas ankstyvas "Yoth Iria" pasirodymo laikas. Todėl apžvalgą pradėkime nuo tada, kai Park scenoje suskambo progresyvus power metalas.
Jeigu kur nors susirastumėte labiausiai neįvertintų grupių sąrašą, labai tikėtina, jog ten sutiktumėte "Evergrey" vardą. Švedijoje užgimęs kolektyvas vykdo aktyvią veiklą 30 metų, jų albumus leidžia didelės kompanijos, muzikantai koncertuoja su kitais žinomais atlikėjais, bet jų pačių vardas į pagrindines antraštes patenka itin retai. Paskutiniu metu labai aktyvi ir tarptautine tapusi (nes į savo gretas priėmė norvegą būgnininką bei britą gitaristą) grupė 2025-ųjų gale jau grojo lenkams, tačiau kadangi birželio 5 d. muzikantai išleido naują albumą, jau kitą dieną jie gavo progą jį pristatyti Gdanske.

"Evergrey" savo grojaraštį pradėjo nuo "Falling From the Sun", o po jo iškart atliko "Where August Mourn". Tada grupės lyderis Tomas S. Englundas pasisveikino ir pažvelgęs į jį akinančią saulę juokais paprašė, kad kas nors išjungtų tą lempą. Tada atėjo metas supažindinti klausytojus su naujausio disko "Architects of a New Weave", kurio viršelio motyvai puošė sceną, turiniu. Iš pradžių kolektyvas parepetavo su publika, o paskui jau patys sugrojo jo kompoziciją "Heaven". Dar po poros senesnių kūrinių išgirdome dar kelias naujas dainas - nuskambėjo "The World Is on Fire" bei "Architects of the New Weave". Kadangi švedų kompozicijos gan masyvios, Tomas netrukus pranešė, jog jo grupei beliko atlikti tik vieną kūrinį. Finalui muzikantai pasirinko dar vieną šviežią kompoziciją "Oxygen!" ir pažadėję gal šiais, o gal jau kitais metais susitikti turo metu, atsisveikino. 
Po pirmųjų dienų, kai scenose vyravo tamsūs muzikos stiliai, lengvesnio skambesio ieškojusiam metalistui šis pasirodymas buvo it balzamas širdžiai. Nelabai ekstremalu buvo ir pagrindinėje scenoje, kur kiek netikėtas pasirodė lenkų thrash metal veteranai "Turbo", kurie prieš festivalį pakeitė visą turą atšaukusius amerikiečius "Static-X". Net ir lietuviai šią žinią sutiko palankiai bei mielai prisijungė prie didelio būrio vietinių metalistų, atėjusių pažiūrėti į šias Poznanės sunkiosios scenos legendas. 
Grupė skaičiuoja jau 46-us gyvavimo metus, bet muzikantai negyvena praeitimi - pernai grupė išleido visiškai naują albumą, kurio kelis kūrinius ("Nowy rozdział", "W.W.W.W.", "Łotr") išgirdome Gdanske. Kadangi muzikantai dainavo ir bendravo gimtąja kalba, turbūt tik vietiniai fanai suprato, kodėl šiandien su grupe scenoje buvo vokalisto Tomeko brolis Bartekas Struszczyk'as. 
O kolektyvas pasiūlė ir truputį klasikos – nuskambėjo "Kawaleria szatana cz. I.", "Ostatni wojownik". Paskutinei dainai prie "Turbo" prisijungė buvęs ilgametis jų bendražygis vokalistas Grzegorzas Kupczykas. Daugybė išmaniųjų telefonų filmavo "Dorosłe dzieci" atlikimą, kuri vietos fanams reiškia daugmaž tą patį, ką lietuviams "Mes jėga".
Tuomet minia skubėjo prie Park scenos, kurioje už kelių minučių pasirodė mums gerai pažįstama grupė "Pain". Lietuvoje jos lyderis lankėsi prieš 3 metus, tačiau tąkart viešėjo galbūt asmeniniais tikslais, o scenoje Peteris Tägtgrenas mūsų šalyje grojo dar 2017-aisiais. Tąkart ir Vilniuje skambėjusia puikia kompozicija "Same Old Song" prasidėjo šiandieninis koncertas. Dar po poros naujausio disko dainų muzikantai nusimetė ekscentriškus viršutinius rūbus bei tęsė pasirodymą su dar vienu gerai žinomu kūriniu "End of the Line".
Vėliau buvo sugrotos kitados ir pas mus girdėtos "Bye/Die", "Zombie Slam" ar "Suicide Machine", tarp kurių Peteris trumpai paklausdavo, kaip mes jaučiamės ar pan.
Dar kartą muzikantai persirengė prieš atlikdami naujausiojo disko dainą "Party in My Head". Spalvotas garderobas truputį priminė kitus sunkiosios scenos nutrūktgalvius "Alestorm", o skambant šiai kompozicijai iš kažkur atsirado keli raudoni balionai, kurios publika žaismingai svaidė sau virš galvų.
Vėliau žiūrovai pradėjo skanduoti kelias nerišlias frazes, kurias "Pain" lyderis nuoširdžiai stengėsi suprasti. Galiausiai išaiškėjo – festivalio lankytojai prašė Peterio... parodyti užpakalį. Šis patenkino jų tokį norą ir pasakė: "Padarysiu viską dėl jūsų."
Vėliau išgirdome "I'm Going In", o paklausę žiūrovų, kiek čia susirinko šizofrenikų, muzikantai sugrojo "The Great Pretender". Paskui kolektyvas dar kartelį persirengė bei atliko dar vieną naują dainą "Go With the Flow". Tada ant scenos pasirodė viename vaizdo klipe matytas ateivis, o skambanti melodija išdavė – netrukus išgirsime "Shut Your Mouth". Sugroję savo didžiausią hitą muzikantai palinkėjo gero likusio savaitgalio ir atsisveikino.
Paskui festivalis turėjo ką pasiūlyti net išrankiausiam klausytojui – sofistikuoto metalo mėgėjai rinkosi prie didžiosios scenos, kur pasirodė "Mastodon", šalia Desert Shrine scenos būriavosi atmosferinio death metal kolektyvo "Septicflesh" fanai, o klube B90 pasirodė black/death metalą atliekantys šveicarai "Bölzer". Mažiausioje The Void scenoje tuo metu savo instrumentinį post-roką grojo pastarųjų tautiečiai "Monkey3". Vienas Lozanos miesto rokerių grupės narys kaskart vis išpūsdavo didelį dūmą, o tuomet nuo scenos pasklisdavo hipnotizuojanti muzikos banga.
Heavy metalo trūkumą ankstesnėmis dienomis kompensavo "Saxon" pasirodymas. Grupė prieš porą metų išleido neblogai įvertintą albumą "Hell, Fire and Damnation", tačiau vėliau sekė sunkus periodas, kai grupės lyderis Biffas Byfordas susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis. NWOBHM scenos legenda savo negandas įveikė ir šeštadienio vakarą prie scenos sutraukė didelę minią žmonių. Judrus ir jaunatviškai atrodęs grupės lyderis su kolegomis pradėjo grojaraštį nuo titulinės naujausio disko dainos. Be abejo, reikia nepamiršti, kad jau kelis metus kolektyvo sudėtyje dar viena 80-ųjų legenda – čia gitara groja Brianas Tatleris iš "Diamond Head", kuris su kitu senbuviu Dougu Scarrattu sudarė smagų tandemą. Tada vokalistas pasidžiaugė, sugrįžęs į festivalį ("Saxon" grojo čia 2022-aisiais) bei originaliai rado, kaip įsiteikti šiltai priėmusiems fanams – už muzikantų nugarų esančiame ekrane plazdėjo milžiniška Lenkijos vėliava. Vėliau ekrano projekcijos keitėsi į Marshall'ų sieną arba grupės logotipą, o atlikėjai klausytojus džiugino dainomis "Power and the Glory" ir "Dogs of War". Kai kolektyvas užgrojo "And the Bands Played On", prieš mūsų akis keitėsi turtingos grupės diskografijos albumų viršeliai, primindami ilgą šių rokerių nueitą kelią. 
Kiek vėliau kolektyvas išsitraukė du '80-ųjų kūrinius - "Strong Arm of the Law" muzikantai dedikavo policijai, o "Broken Heroes" – fanams. Kai B. Byfordas užsiminė apie tą dešimtmetį, neabejojo, jog daug čia susirinkusiųjų dar nebuvo gimę. Tada dainininkas pradėjo vardinti dalykus, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės ir po kiekvieno jų lenkiškai sakydavo "ne": "Facebook? Nie. Tiktok? Nie. Youtube? Nie. Spotify? NO!" - juoko bangą sukėlė šmaikštus "Saxon" frontmeno monologas. O kai Biffas užsiminė apie vinilines plokšteles, visi žiūrovai sušuko: "Taip."
Po to atėjo laikas klasikiniams hitams – išgirdome "Motorcycle Man", o kai skambėjo "Denim and Leather", ekrane buvo rodomi senesnių "Saxon" koncertų epizodai, kuriuose kolektyvo nariai dėvi džinsines liemenes.
"747 (Strangers in the Night)" ar "Wheels of Steel" dar labiau įaudrino publiką – arti scenos vyko aktyvus circle pit'as bei ne vienas fanas sėkmingai "surfino" per kitų žiūrovų galvas. Kažkas iš publikos vokalistui perdavė Lenkijos vėliavą su "Saxon" logotipu, tad Biffas ją užrišo prie būgnų taip, kad kurį laiką nebematėme už jų sėdinčio Nigelo Glocklero veido.
Paskui frontmenas prasitarė, jog jau rudenį pasirodys naujas albumas, tačiau pabaigai britų scenos veteranai paliko senas, bet puikiai visiems žinomas dainas "Crusader" ir "Princess of the Night". Tada muzikantai žemei lenkė galvas prieš publiką, o ši atsidėkojo gausiais aplodismentais. 
Galima grupę patraukt per dantį už tam tikrus karjeros niuansus, bet faktas akivaizdus – šiandien scenoje "Saxon" vis dar yra puikūs.
Po britų pasirodymo iškart numatytas paskutinysis koncertas didžiojoje scenoje. Maloni staigmena – minia judėjo sparčiu žingsniu ir kas pasistengė, tie suspėjo prieiti prie jos, kol "Behemoth" dar nepradėjo joje groti. Beje, tai buvo vienintelė grupė atributikos palapinėje turėjusi tik savo kampą. Jame – įrašai, marškinėliai ir netgi kava! Prieš nepilną mėnesį naują albumą "The Shit Ov God" išleidęs kolektyvas galiausiai pasirodė gimtojo miesto scenoje bei nuo šviežiausio kūrinio "The Shadow Elite" pradėjo savo grojaraštį. 
Nors tikrai daug fanų atvyko pasižiūrėti Nergalo kompanijos iš svečių šalių, "Behemoth" lyderis visą vakarą bendravo tik lenkiškai. Frontmenas kalbėjo apie 1991-aisiais šiame mieste užgimusios grupės pradžią, pirmą kartą jo koncerte besilankančius klausytojus pakvietė į bažnyčią bei jiems dedikavo dainą "Ecclesia Diabolica Catholica". Jei kitų šiose scenose pabuvojusių atlikėjų koncertus ugnies efektai papildydavo gan retai, tai šįkart degė scena, ugnies pliūpsniai braižė kryžiaus ženklus ir t.t.    
Po "Blow Your Trumpets Gabriel" muzikantai pradingo nuo scenos, tačiau netrukus nešini deglais bei lydimi apsaugininkų perėjo pro visą žiūrovų minią garso operatorių link. Pasirodo, virš jų buvo įrengta antroji scena, į kurią užsilipę lenkai atliko kompoziciją "Nomen Barbarvm". Tada Nergalas priminė, jog "Behemoth" yra pati paskutinioji grupė, grosianti šio festivalio šioje scenoje. Pažymėti tokį faktą muzikantai nutarė sugrodami "Bathory" dainos "The Return of Darkness and Evil" koverį. 
Po jos kolektyvo nariai lygiai taip pat su deglais grįžo ant didžiosios scenos bei savo šou pratęsė su "Bartzabel", o ją vokalistas atliko ant galvos dėvėdamas savo įspūdingąją mitrą. Dar po poros kūrinių koncertas priartėjo prie pabaigos. Grupė tradiciškai sugrojo "Chant for Eschaton 2000" bei trumpam pradingo užkulisiuose. Po pauzės muzikantai sugrįžo ir tada išgirdome "O Father O Satan O Sun!" 
Įspūdingas spektaklis baigėsi, tačiau dar liko pats paskutinysis dėmesio vertas vardas. Progresyvieji Nyderlandų rokeriai "The Gathering" dar praėjusių metų vasarą nutarė atšvęsti savo albumo "Mandylion" 30-metį ir pasikvietę savo ankstesniąją vokalistę Annekę van Giersbergen surengė kelis koncertus. Visa tai išsivystė į didelį turą, kuris stabtelėjo Gdanske. Titulinės kompozicijos įžangos ištrauka sukvietė arčiau scenos ištvermingų žiūrovų būrį. Tada muzikantai atliko "Eléanor" bei "Fear the Sea", o Anneke po kiekvienos dainos nepamiršdavo padėkoti tiek anglų, tiek lenkų kalbomis ir stebėjosi, kad tokiu metu publika vis dar turi daug jėgų. 
Kolektyvas tarp šiame ture prisimenamo albumo kūrinių dar įterpė kiek vėlyvesnę "On Most Surfaces (Inuït)". Kai buvo sugrotos likusiosios "Mandylion" kompozicijos "Sand and Mercury" bei "Strange Machines", vokalistė pasiteiravo publikos, ar ši nori išgirsti vieną papildomą dainą. Žinoma, žiūrovai sutiko, o Anekke, prieš tai pasakiusi, jog myli mus, su kolegomis sugrojo vėlyvesnio periodo kūrinį "Saturnine". Dainininkė atsinešė į sceną savo telefoną bei įamžino svetingą festivalio lankytojų sutikimą. Tada muzikantai nusifotografavo su fanais ir taip šių metų "Mystic Festival" pasibaigė. 
Tokia gaida baigėsi ir 5 metus trukęs labai sėkmingas renginiui etapas. Galbūt naujoji vieta panaikins tam tikrus nepatogumus, bet dauguma sutinka, kad ši vieta buvo unikali ir visiems gaila su ja atsisveikinti. Festivalio teritorijoje prie vieno iš išėjimų puikavosi užrašas: Susimatysime 2027-aisiais. Ko gero, taip ir bus. 

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)