1995 m. vasarą pasirodžiusį "Paradise Lost" albumą "Draconian Times" savo lentynose turi pusė milijono melomanų. Šis gothic metalo šedevras iki šiol laikomas vienu geriausių darbų britų kolektyvo ilgoje karjeroje, o be kai kurių disko dainų neįsivaizduojami grupės pasirodymai ir šiandien. 2011 m. muzikantai šį albumą koncertuose sugrojo nuo pradžių iki pabaigos, o visa tai įamžino gyvo garso diske "Draconian Times MMXI". Nežinia, kokia proga (bet gal ir nesigilinkime į tai) šiemet Halifakso miesto penkeriukė dar kartą nudžiugino fanus, nutarusi koncertuose vėl atlikti visą "Draconian Times" repertuarą. Tiesa, gerbėjai tai išvysti savo akimis galėjo vos keliuose pasirodymuose. Pirmąkart "Paradise Lost" 1995-ųjų programą atliko birželio gale Norvegijoje vykusiame festivalyje "Tons of Rock". Liepą Vokietijoje kolektyvui to padaryti nepavyko, nes vienas iš muzikantų susirgo covid, tad planuotas pasirodymas festivalyje "In Flammen Open Air" buvo atšauktas, o fanams beliko tikėtis, kad ligos nesutrukdys grupei atvykti likusiems 3 koncertams į Lenkiją. Laimei, pasirodymai Krokuvoje, Varšuvoje ir Gdanske sėkmingai įvyko. Tikrai buvo tokių ištikimų gerbėjų, lydėjusių kolektyvą visuose trijuose miestuose, tačiau iš Lietuvos arčiausia bei patogiausia pasiekti būtent Lenkijos sostinę, kur liepos 22 d. buvo numatytas renginys klubo "Progresja" Vasaros scenoje.
Susidomėjimas šiuo mini turu buvo didžiulis - į pirmąjį pasirodymą Krokuvoje išparduoti visi bilietai, o Varšuvos klubo "Progresja" savininkai dėl pandemijos ir gerų orų sugalvojo koncertus rengti lauke. 
Nors bilietų į 7000 žmonių talpinančią erdvę atliko, bet į renginį atėjusių fanų kiekis buvo pakankamai įspūdingas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad renginio dieną visame mieste neteko pamatyti nė vieno reklaminio šio koncerto plakato, neteko sutikti nė vieno gerbėjo, apsivilkusio "Paradise Lost" marškinėliais. Tačiau situacija vėliau pasikeitė iš esmės, kai vakariniame miesto pakraštyje įsikūrusio "Progresja" klubo prieigose pradėjo burtis koncerto žiūrovai. Publika renkasi pati įvairiausia - pradedant jaunimu, kurie, ko gero, atrado grupę tik perklausę pastarojo dešimtmečio albumus, baigiant vyresnio amžiaus metalistais, menančius tuos laikus, kai "Paradise Lost" grojo grynakraujį death metal.
Kadangi grupė Lenkijoje lankėsi daugybę kartų, buvo įdomu stebėti publikos aprangą, kurią, tikėtina, fanai įsigijo anksčiau vykusių koncertų metu. Šiandien galima sutikti žiūrovų, dėvinčių tiek senuoju logotipu papuoštus marškinėlius, tiek ir atributiką su "One Second" ar "Tragic Idol" viršeliais. O tiems, kas neturėjo iki šiol savo spintose tinkamo drabužio, specialioje palapinėje siūloma įsigyti ne tik kompaktinius diskus, vinilines plokšteles ar plakatus, bet ir specialiai koncertams Lenkijoje pagamintus marškinėlius.
Kaip buvo minėta anksčiau, šiuo metų laiku klube "Progresja" renginiai nevyksta, o į šiandienos koncertą reikia paėjėti siauru keliuku tolėliau, kol galiausiai atsiveria gan plati erdvė, pavadinta Vasaros scena. Pusę jos sudaro paprasta pieva, kita pusė - kone kopoms prilygstantis smėlis. Iš arčiau muzikantus norintys pamatyti fanai būriuojasi būtent pievoje, o smėlėtoje dalyje įrengti barai bei palapinės, iš kurių būna taip pat gan patogu stebėti renginį.
Vakarą pradeda šiame mini ture specialių kviestinių svečių statusą turintys lenkai "Sunnata". Šis stoner/sludge kolektyvas bent porą kartų lankėsi Lietuvoje, tačiau iki tol savo akimis jo regėti neteko. Grupės grojamas stilius nėra iš paprastųjų, tad ir jų klausytojas turi turėti specifinį skonį. Prieš išvyką bandant perklaustyti visą šių lenkų diskografiją, kantrybė baigėsi maždaug įpusėjus užsibrėžtą tikslą. Panašiai buvo ir koncerto metu - muzika originali, turi tikrai įdomių ir gerų vietų, tačiau apskritai gan sunkiai derinosi prie "Paradise Lost" kūrybos ir tos masyvios, ilgos kompozicijos galiausiai ėmė kiek varginti.
Po 50 minučių buvimo scenoje "Sunnata" atsisveikina iki kitų kartų, o čia jau pradeda šeimininkauti gitarų technikas, kuris paruošia instrumentus bei mikrofonus. Kiek nustebina tai, kad scenos giluma nėra papuošiama logotipu ar "Draconian Times" albumo viršeliu. Tačiau gal to ir nereikėjo - kol galutinai nesutemo, pro pusiau permatomas audeklą matėsi tolėliau esančių medžių šešėliai, suteikę pasirodymui pakankamai įdomų foną.
Galiausiai ateina metas ir "Paradise Lost" muzikantams žengti ant scenos. Pirmasis ant jos pasirodo fanams gerai pažįstamas, bet ne visada drauge turuojantis klavišininkas Milly Evans. Būtent jam skambinant kompozicijos "Enchantment" įžangą netrukus prie būgnų prisėda jaunasis talentas Waltteri Väyrynen, vėliau prisijungia bosistas Steve Edmondson su ritmo gitaristu Aaron Aedy, o galiausiai išvystame ir kolektyvo kūrybinį variklį - gitaristą Gregor Mackintosh bei vokalistą Nick Holmes. Kaip ir skambant pirmajai dainai, taip ir atliekant "Hallowed Land", publika atidžiai klausosi arba dainuoja drauge, o kai ateina laikas "The Last Time", scenos priekyje užverda pirmasis mosh pit'as. 
Publika gauna progą pailsėti, kai grojama "Forever Failure", bet veiksmas tarp žiūrovų vėl atgyja išgirdus "Once Solemn" pirmuosius akordus.
Vokalistas N.Holmes dėkoja gausiai Varšuvoje susirinkusiai publikai bei primena, kad šiandien nuo pradžių iki galo skambės 1995 m. pasirodęs albumas. "Ar yra tokių, kurie 1995-aisiais dar nebuvote gimę? Užjaučiu...", - sau įprastu anglišku humoru šmaikštauja "Paradise Lost" frontmenas.
Pristatydamas kūrinį "Yearn for Change", dainininkas pabrėžia, kad tai yra pati mėgstamiausia jo daina albume. "Tikiuosi, kad nesusimausiu ją dainuodamas", - juokiasi N.Holmes prieš atlikdamas itin retai koncertuose grojamą kompoziciją.
Kai nuskamba paskutinė daina iš "Draconian Times" disko, muzikantai trumpam palieka sceną. Žiūrovai skanduoja grupės vardą, iš užkulisių išbėgęs gitaros technikas nušluosto prakaitą nuo instrumentų, o po trumpos pauzės "Paradise Lost" sugrįžta atlikti dar kelių papildomų kūrinių. Trumpą "Best of" grojaraščio dalį pradeda naujausio darbo "Obsidian" singlas "Darker Thoughts". Ramią dainos pradžią atlieka tik pagrindiniai du nariai - vokalistas Nick bei gitaristas Gregor. Kiek vėliau prisijungia likę muzikantai, o kai ateina tas momentas, kai kolektyvo frontmenas savo partijas turi atlikti growl vokalu, žiūrovai tarsi pašėlsta. Iš tiesų, sunku nuspręsti, kas tą vakarą buvo nuostabiau - kurio nors 1995-ųjų hito atlikimas, ar ši daina, turinti savyje viską, dėl ko už tokį skambesį šiandieninę "Paradise Lost" kūrybą mėgsta gerbėjai.
Po to sekantis "No Hope in Sight" taip pat turi griežtesnių intarpų, tad žiūrovų tarpe kilęs mosh'as taip pat yra kur kas brutalesnis. Ištryptoje žemėje į viršų kyla tankus dulkių debesis, dėl to raukėsi ne vienas alaus bokalą laikęs rankose žiūrovas.
Kiek vėliau N.Holmes dar kartelį juokais per dantį patraukia tuos gerbėjus, kurie stebi pasirodymą iš palapinių. "Man vienas žiūrovas visą vakarą mojuoja plakatu, prašydamas atlikti dainą iš albumo "Faith Divides Us - Death Unites Us". Juokauju, visgi taip nebuvo", - šypsosi dainininkas. Tačiau dėl vieno dalyko jis visiškai teisus - iš tikrųjų dabar atliekama titulinė minėto disko daina.
Galiausiai išgirstame klasika tapusią "Say Just Words" bei dar vieną naujausio albumo kūrinį "Ghosts". 
Nutilus paskutiniams akordams muzikantai atsisveikina su žiūrovais, o publika dar kartą aktyviai skanduoja grupės vardą arba šiandien nenuskambėjusios kompozicijos "As I Die" pavadinimą. Deja, nei šios dainos, nei "True Belief", "Eternal" ar "Emebers Fire" neišgirstame. Ant scenos vėl užlipęs technikas trumpam sužadina viltį, kad "Best of" grojaraštis dar tęsis, tačiau uždegta šviesa bei įjungta foninė muzika byloja, kad šis vakaras jau tikrai baigėsi.
Niekur neskubantys ir norintys pasidalinti įspūdžiais fanai patraukė barų link, o drabužį ar fizinį albumą panorę įsigyti žiūrovai apgulė atributikos kioską. 90 minučių pralėkė akimirksniu. Reziumuojant visą renginį, galima pasakyti, jog iki koncerto įvertinimo aukščiausiu balu pritrūko būtent tų kelių dainų iš "Gothic", "Shades of God" ar "Icon" periodo.
Kitados keli žmonės buvo pareiškę, kad "Paradise Lost" kuria nuostabią muziką, tačiau nėra "koncertinė" grupė. Iš dalies galima su tuo sutikti perklausius kai kuriuos 90-ųjų gyvus įrašus, o liudininkų teigimu, 2008-aisiais festivalyje "Roko naktys" Plateliuose viešėję gothic metalo veteranai pasirodė taip pat toli gražu ne idealiai. Tačiau šiandien kolektyvas yra tiesiog puikios formos - tuo greitai galės įsitikinti ir Lietuvos metalistai, nes lapkritį šie britai viešės Vilniuje, kur atvažiuos jau su disko "Obsidian" pristatymo programa.
