2022 Lapkričio 17
"Paradise Lost" Vilniuje: koncertas, per kurį trupėjo lubos

Sakyti, kad 2022-ieji grupei "Paradise Lost" yra tarsi amerikietiški kalneliai, gal būtų per daug vaizdinga, tačiau šiemet britų gothic metal veteranai iš tikrųjų matė ir šviesesnių, ir tamsesnių dienų. Jei kalbėsime apie teigiamus dalykus, tai muzikantai pagaliau galėjo pristatyti dar 2020-ųjų pavasarį išleistą albumą "Obsidian" bei surengti kelis specialius pasirodymus, per kuriuos buvo atlikta beveik vien tik 1995 m. "Draconian Times" programa. Nutikusios blogybės - vasarą į grupę įsisukęs virusas, kuris sugadino porą koncertų bei būgnininkas Waltteri Väyrynen, po 7 metų "Paradise Lost" sudėtyje perbėgęs į dar didesnio kalibro kolektyvą "Opeth". Fanai jau su kultiniu filmu "Spinal Tap" lygino situaciją, kai visos grupės pozicijos yra stabilios tris dešimtmečius, o būgnininko kėdė yra tarsi užkeikta - nuo šio rudens pradžios prie kolektyvo prisijungęs Guido Montanarini yra jau 9-asis mušamųjų instrumentų meistras (įskaitant sesijinius muzikantus), prisidedantis prie šių britų veiklos.
Taigi, rugsėjį grupė užpildė visas trūkstamas spragas ir spalio 5 d. pradėjo turą po Europą, kurio priešpaskutinė stotelė buvo numatyta Vilniuje. Nors Halifakso miesto legendos mūsų šalyje turėjo daug gerbėjų dar 90-aisiais (pamenate "Paradise Lost" ir "My Dying Bride" "dvikovas" lietuviškuose zinuose?), iki šiol beveik visada mūsų šalį aplenkdavo ir tik 2008-aisiais buvo užsukę į festivalį "Roko naktys". Pastarasis pasirodymas, deja, liko apipintas ne itin gražiomis legendomis, tad gerbėjai turėjo apsišarvuoti kantrybe ir viltis, kad vieną dieną muzikantai surengs kokybišką renginį ir Lietuvoje. Tas šansas išpuolė 2022 m. lapkričio 12 d., kai buvo pranešta, jog muzikantai pasirodys sostinės klube "Kablys + Kultūra".  

Informacijos, anonsų ir kalbų apie artėjantį renginį buvo visai nemažai, bet to, kad likus iki renginio pradžios keliolikai minučių prie įėjimo drieksis TOKIO ilgumo eilė, nesitikėjo turbūt niekas. Gal dėl to galima būtų kaltinti ir pačią publiką, nutarusią atvykti į klubą prieš pat oficialios programos pradžią, tačiau liudininkų teigimu, buvo ir taip, jog net ir anksčiau klubo bare leidę laiką žiūrovai buvo išprašyti į lauką bei atsistoti į eilės galą. Turbūt dauguma laukiančiųjų susitaikė su mintimi, kad į apšildančiosios grupės "Hangman's Chair" pasirodymo pradžią nespės, nors atėjus žadėtai 20 valandai klubo prieigose vis dar buvo pakankamai tylu. Apsaugos darbuotojai kruopščiai tikrino kiekvieną žiūrovą, dėl to pora lankytojų jau garsiai išreiškė nepasitenkinimą čia esančia tvarka. Visgi eilė po truputį judėjo į priekį, o netrukus "Kablio" sienos sudundėjo nuo garso. Tikėtina, kad prancūzai iš tikrųjų ant scenos užlipo vėliau, nes į salę pusvalandį pavėlavę žiūrovai vis tiek turėjo galimybę 30 min. stebėti "Hangman's Chair" pasirodymą. 
Muzikantai atvyko čia pristatyti vasarį pasirodžiusio naujausiojo albumo "A Loner", kurį prieš renginį perklausius, apėmė kiek dvejopos nuotaikos. Viena vertus, tai yra kokybiškas gothic/doom metalas, bet gana sunkiai klausomas ir yra subalansuotas tikrai ne kiekvieno metalisto skoniui ar ausiai. Tad to pamatyto pusvalandžio užteko tam, kad klausytojas arba taptų ištikimu grupės fanu, arba suprastų, kad ši muzika visgi skirta ne jam.
Netrukus scena pradedama ruošti "Paradise Lost" koncertui. Salė, kur tarp žiūrovų buvo tiek Lietuvos sunkiosios muzikos muzikantų, tiek garsių žurnalistų, tiek olimpinių žaidynių prizininkų, dar labiau prisipildė, nors tikrai nebuvo galima sakyti, kad publika buvo susigrūdusi it silkės statinėje. "Kablio" viduje prie barų driekėsi nemažos eilės, tačiau prie scenos nebuvo ankšta - norintys stebėti geresnį vaizdą scenoje galėjo nesunkiai paieškoti patogesnės vietos, o audringiau palaikyti grupę nusprendę fanai galėjo lengvai prasibrauti arčiau apsauginės tvorelės.
Nors buvo planuota, kad britai pradės savo pasirodymą 21 valandą, visgi tik apie 21.30 val. nutildoma foninė muzika ir skambant "Enchantment" melodijai įžengia visi "Paradise Lost" nariai. Pastarasis kūrinys buvo tarsi apsižvalgymas bei pirmasis kontakto užmezgimas su publika. Po to einama "prie reikalo" - kol kas naujausiojo disko "Obsidian" pristatymo. Pirmasis kūrinys nuskambėjęs iš pastarojo darbo -  "Forsaken".
"Sveiki, mes esame PL, o tai yra "Blood and Chaos", - maždaug taip prisistato grupės frontmenas Nick Holmes bei netrukus išgirstame minėtą kūrinį. Žiūrovų tarpe įsisukęs moshas slopinamas lėtu ir melancholišku "Faith Divides Us - Death Unites Us", o ankstyvosios kūrybos gerbėjai pamaloninami kūriniu "Eternal". 
Tie fanai, kurie atidžiai seka grupės kūrybą, žino, kad "Paradise Lost" ne kartą keitė stilių ar įvaizdį, nuo death bei doom metalo buvo perėję į electronic rock/dark wave vandenis, o po to iš ten sugrįžę atgal. Tačiau vis tiek scenoje gan neįprasta, kad ką tik growl vokalu kriokęs frontmenas iškart po to su kolegomis atlieka vieną ramiausių savo kūrinių "One Second". Lyg to kontrasto būtų maža, muzikantai vėl pereina prie "Obsidian" repertuaro sugrodami Serenity.
Jei "Kablyje" sklandę muzikos garsai buvo labai įvairūs ir kažką sau tikrai rado net išrankiausias klausytojas, tai apšvietimas buvo ganėtinas nuobodus ir turėjo sukelti nemažą galvos skausmą fotografams. Viso pasirodymo metu muzikantų siluetai šmėžavo mėlyno arba žalio apšvietimo fone ir tik retkarčiais jų veidus buvo galima pamatyti, kai scenos prožektoriai pasisukdavo tinkamu kampu. Bet čia jau paties kolektyvo sumanymas ir pasirinkimas, nes apšildančioji grupė "Hangman's Chair" buvo tą vakarą matoma pakankamai ryškiai.
Visgi į detales nesigilinkime ir sugrįžkime prie to, ką "Paradise Lost" moka geriausiai - muzikos. Kolektyvas žeria vieną kūrinį po kito iš savo ilgos ir turtingos diskografijos, o publika geriausiai priima garsiausius hitus -  "As I Die" ar "The Last Time". Pabaigai pateikiamos dar dvi itin kontrastingos dainos - lėto tempo, bet sunki "No Hope in Sight" bei greita, tačiau grupės skambesio sušvelnėjimo laikus menanti "Say Just Words". Nutilus paskutiniams akordams muzikantai palieka sceną, bet po galingo publikos palaikymo ir prašymų sugrįžti, N.Holmes netrukus pradeda "Darker Thoughts" vokalo partijas. Kaip jau tapo įprasta atliekant šį kūrinį, kiti "Paradise Lost" nariai prisijungia tik po poros minučių. Finalui paliekama kultinė 1993-ųjų "Embers Fire" bei koncertuose itin mėgstama naujausio albumo daina "Ghosts". Dabar jau tikrai muzikantai paskutinį kartą pamojuoja fanams Lietuvoje bei netrukus pradingsta užkulisiuose.
Reziumuojant visą vakarą, galima pasakyti, kad vargu ar bent kas prikiš kolektyvui tai, kuo jie buvo įtariami/kaltinami 2008-aisiais Plateliuose. Šįkart grupės forma buvo tikrai gera, nepaisant to, kad visas turas jau ėjo į pabaigą. Galbūt šiek tiek buvo matomas nuovargis, gal norėjosi trupučio daugiau bendravimo, tačiau tai tik smulkmenos. Koncerto įgarsinimui kai kurie klausytojai turėjo priekaištų, bet čia turbūt nemažai kas priklausė nuo publikos lokacijos vietos - salės viduryje buvo viskas pakankamai gerai girdima. 
Vilniuje britų gothic metal legendos tikrai ne juokais padrebino "Kablio" sienas ir lubas - ne vienas žiūrovas vėliau dalinosi nuo lubų nukritusio tinko gabalų vaizdais. Laimei, salėje niekas nenukentėjo ir po koncerto dauguma metalistų iš jos išėjo su teigiamais įspūdžiais. 
Kitą dieną Lenkijoje "Paradise Lost" užbaigė savo koncertus šiemet, bet Lietuvos melomanams renginių metai dar tęsiasi - jau kitą mėnesį mūsų lauks dar keli rimti gyvos muzikos vakarai.

Vytenio Jurevičiaus (Vytenis Jurevičius things) nuotr.
Visa FOTOGALERIJA

 

 

 

Komentarai
Vardas:
:)

Kiek bus du kart du plius 2 ?